Eterinių aliejų gamintoja atsiliepė į vaikų poreikius
„Mintis apie maisto produktų gamybą toptelėjo lankantis sanatorijose, kurioms pristatome savo eterinius aliejus, ekstraktus, masažinio medaus mišinius. Tiesiog pasibaisėjau, kuo maitinami mūsų vaikai. Šalis, užsiauginanti pakankamai maisto produktų, savo vaikus maitina neaiškios kokybės lenkiška mėsa ir lenkiškomis daržovėmis“, – stebisi Mindaugas Vyskupaitis, „Mėtos“ savininkas.
Šiuo metu įmonė kepa ekologišką duoną, ragaišius, duonos lazdeles, raugia natūralią girą, daro konservus, ruošia vaistažolių arbatą ir saldumynus iš morkų bei moliūgų – visi jie su „Rūgpienių kaimo“ ženklu.
„Dirbame tik pagal užsakymus, nieko negaminame į sandėlį“, – verslo principą pabrėžia p. Vyskupaitis.
Bendrovė investicijoms pasinaudojo Europos parama, tačiau nė lito nesiskolino iš banko, nes vadovaujasi požiūriu, kad norint investuoti privaloma turėti savų lėšų.
Apsisprendimą imtis maisto produktų gamybos paskatino ir tai, kad įmonė, pasak p. Vyskupaičio, išsiugdė du gerus maisto technologus, be kurių šiandien būtų kaip be rankų. Be to, ir eterinių aliejų, ir maisto produktų gamybai naudojama ta pati žaliava. Pavyzdžiui, išspaudus šaltalankių sulčių, iš jų sėklų galima pagaminti kūno šveitiklį.
Ir duona, ir gira
Ekologiškų grūdų bendrovė perka iš ūkininkų ir mala savame malūne.
„Joks kitas malūnas mums nesumals taip, kaip susimalame patys“, – tikina p. Vyskupaitis.
Per savaitę „Mėta“ iškepa apie toną duonos, kuria aprūpina keturis vaikų daželius ir dvi mokyklas. Bet kol išmoko kepti tokią duoną, kokia ji išties turi būti, sugaišo bene metus. Ir tik šiemet pirkėjams galėjo pasiūlyti tokį produktą, kurio idealiai dera ir miltai, ir raugas, ir minkymas, ir kepimo būdas.
Po bandymų likusi sudžiovinta duona, kaip juokiasi p. Vyskupaitis, nepražuvo, nes naudojama ekologiškai girai ruošti.
Kadangi bendrovė pati užsiaugina morkų, burokėlių ir moliūgų, turi ir šaldytuvų joms saugoti.
„Turime minčių ruošti ir mėsos produktus – esame palikę gamybinį plotą mėsos pjaustymo cechui. Yra ir šaldytuvas pienui“, – užsimena verslininkas.
Tačiau šio verslo imsis tik tuomet, kai susiras kvalifikuotų specialistų ir užsitikrins nuolatinį žaliavos tiekimą iš ekologiškų ūkių.
Žalieji pirkimai – mitas
„Mėta“ – šeimos įmonė ir jos gaminamos produkcijos savikaina nėra itin aukšta, tačiau laimėti viešuosius pirkimus ir aprūpinti maisto produktais bent dešimtį darželių smulkiesiems verslininkams neįveikiama.
Vyriausybė yra įsipareigojusi ES, kad jau 2013 m. žalieji pirkimai sudarys ne mažiau kaip 25%, 2014 m. – ne mažiau kaip 30%, o 2015 m. – ne mažiau kaip 35% pirkimų kiekio, skaičiuojant pagal skaičių ir vertę. Deja, iki šiol gražius įsipareigojimus nubraukia mažiausios kainos taikymas. 2012 m. žaliųjų pirkimų dalis bendrame pirkimų skaičiuje tesiekė 8%, o ekologiško maisto ir viešojo maitinimo paslaugos sudarė vos 5%. VŽ primena, kad žaliasis pirkimas yra viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija įtraukia vieną ar kelis aplinkosaugos kriterijus į viešojo pirkimo sąlygas.
Pagal viešųjų pirkimų skaičių dažniausiai „žaliai“ buvo perkamas popierius, sienų plokštės, raštinės prekės. O pernykštę žaliųjų pirkimų vertę nusvėrė „Klaipėdos naftos“ Suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu pirkimas – jis sudarė 86% bendros žaliųjų prekių viešųjų pirkimų vertės.
Tačiau „Mėta“ sau iškeltos sveiko maisto kartelės neketina nuleisti.
„Pajėgtume maistu aprūpinti dešimtį vaikų darželių ir penkias mokyklas. Ir to sieksime. Mes norime tiekti tikrą maistą, todėl masinės gamybos nebus – gaminsime ribotą asortimentą, nedidelius kiekius, tačiau išskirtinių produktų“, – pabrėžia p. Vyskupaitis.
