Pinkevičius veiklą tęs užsienyje

„Turiu viziją kaip dirbti, susiradau, kur dirbti užsienyje. Nuo rudens greičiausiai čia jau nebedirbsiu“, – vakar „Litexpo“ parodų rūmuose vykusiame „Verslo žinių“ rengtame Baltijos šalių nekilnojamojo turto investicijų forume sakė jis.

Planus sugriovė krizė

Ponas Pinkevičius valdomos bendrovės ekonomikos pakilimo metu išvystė didelius nekilnojamojo turto (NT) projektus „Vilniaus vartai“ ir „Perkūnkiemis“.

Verslininkas atskleidė, kad didžiausio klestėjimo metu (2006-2007 metais) bendrovės „Ranga IV“ didžiausia apyvarta siekė 240 mln. Lt, o visos grupės – 300 mln. Lt. Pakilimo metu grupėje iš viso dirbo apie 1.300 darbuotojų.

„Pelningumas tikrai buvo labai didelis, tačiau viską investavome ir dabar nieko neturime“, – savo verslo istoriją pasakojo p. Pinkevičius.

Jis atskleidė norėjęs parduoti „Vilniaus vartų“ projektą užsienio investuotojams, tačiau tam kelią užkirto atėjusi krizė.

„Ketinau šį projektą išvystyti ir parduoti užsienio investuotojui. Sėkmingai vedėme derybas su 4 investuotojais, bet, atvirai kalbant, pritrūko 2–3 mėnesių. Jau buvome suderėję parduoti už 260 mln. Lt, bet atėjo krizė ir visi nusprendė neskubėti su savo planais ir laukti, kas bus“, – pasakojo p. Pinkevičius.

Viską į savo rankas

Verslininko teigimu, šiandien imdamasis panašaus projekto kaip „Pekūnkiemis“, visą socialinę infrastruktūrą darytų pats.

„Šiandienos sąlygomis imčiausi mažesnių projektų, bet tuomet rinkos buvo palankios. Jei ateityje daryčiau tokius projektus, visą socialinę infrastruktūrą reikėtų pasiimti į savo rankas“, – kalbėjo p. Pinkevičius.

Pasak jo, iš viso „Perkūnkiemyje“ buvo pastatyta 240.000 kv m gyvenamojo ploto, apie 2.500 butų, iš kurių šiandien neparduotų likę apie 130.

„Dabar per mėnesį parduodame apie 6–10 butų, bet pamenu, kad anksčiau vien tik per savaitę buvo parduodama apie 50 butų. Šiuo metu aplink yra suprojektuota pora darželių, mokykla. Tik problema, kad iš visų vystytojų nebankrutavusių yra gal tik pora. Vis dėlto manau, kad per kelis metus rinka atsigaus ir statybos ten turėtų pasipilti“, – kalbėjo p. Pinkevičius.

Anot verslininko, didžiausias iššūkis valdant didelę NT bendrovę yra surasti patikimus ir kompetentingus žmones ir vėliau juos suvaldyti.

„Atvirai kalbant, visos struktūros greičiausiai nesuvaldžiau, įvairiose srityse būdavo vogimų. Atsivesti tinkamus žmones yra sunku, bet dar sunkiau apsisaugoti nuo vagysčių. Atrodo, kad lyg viską ir žinai, bet kiekvieną dieną kas nors sugalvoja ką nors ne tavo naudai. Šiandien į tokius projektus tikrai nesivelčiau“, – tvirtino p. Pinkevičius.

Stadiono nestatytų

Paklaustas apie galimybę plėtoti stadiono statybų projektą Vilniuje, p. Pinkevičius teigė, kad sostinėje šie projektai neturi ateities.

„Apie stadionus turiu savo viziją. Manau, kad šis projektas neturi ateities, tad stadiono jokiu būdu nestatyčiau. Jie yra per arti senamiesčio.

Galbūt ateityje šioje vietoje atsiras poreikis viešbučiams ar gyvenamųjų namų projektams. Be to, statant stadioną jis niekada neatsiperka, visame pasaulyje jie yra dotuojami ir tai daro arba klubas, arba miestas. Kaip investicija (stadiono statybos - VŽ) yra nenaudingos“, – sakė p. Pinkevičius.

Ponas Pinkevičius valdo restruktūrizuojamą bendrovę „Ranga IV investicijos“. Jo šeimai taip pat priklauso dabar bankrutuojanti statybų įmonė „Ranga IV“. Verslininkas yra ten pat, kaip ir „Ranga Group“, registruotų įmonių UAB „FG prekyba“ ir UAB „Gyvenamieji namai“ valdybos narys

Neseniai rašyta, kad p. Pinkevičiui nepavyko atgaivinti bylos dėl jo turto arešto, kurio pasiekė SEB bankas, verslininkui suteikęs ir iš jo neatgavęs 1,176 mln. EUR paskolos.