Politikų ir verslo ryšiai priešinasi bet kokiam viešumui

Korupcinis partijų ir verslo ryšys dar nėkart nebuvo įrodytas, todėl viešoje erdvėje paskelbti skaičiai apie partijų rėmėjų laimimus viešuosius konkursus sukėlė visuotinį erzelį. Pasigedusieji konkrečių pavadinimų turės palaukti, kol juos paskelbs specialiosios tarnybos.

Iš sausą statistiką pateikusio Žydrūno Plytniko, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus, reikalaujama įvardyti įmones, kurios laimėjo viešąjį pirkimą tik todėl, kad paaukojo pinigų politinei partijai. Šis atkerta, kad nustatyti korupcinį ryšį tarp duotos aukos ir gauto valstybinio užsakymo, yra ne jo, o specialiųjų tarnybų funkcija.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tokių duomenų nėra paskelbusi, nors šį mėnesį ir raportavo visuomenei, kad „korupcijos viešuosiuose pirkimuose tyrimai – prioritetinė STT veiklos kryptis“. Tačiau VŽ nesulaukė šios tarnybos atsakymo į klausimus, ar ji stebi viešuosius pirkimus politinių partijų finansavimo kontekste, t. y. ar analizuoja ryšį tarp konkursų laimėtojų ir konkursų organizatorių.

Pernai ir šiemet ši tarnyba pradėjo 32 ikiteisminius tyrimus dėl korupcinių pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus, dalis jų perduota teismui. Per tą patį laikotarpį už tokius pažeidimus 5 asmenys yra nuteisti. Pažeidimai – kyšininkavimas, dokumentų klastojimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

VPT informavo, kad teisėsaugos institucijoms toliau tirti pernai perdavė 17, šiemet – 9 pirkimus.

Abiejų tarnybų „derlius“ – itin kuklus, jeigu tikėtume visuomenės teigimu, kad kasmet milijardus litų dalijančiame viešųjų pirkimų lauke klesti susitarimai ir „atsidėkojimai“. „Viskas yra prielaidos, ir kol juridiniai asmenys galės remti partijas, tol prielaidų visada bus“, – įsitikinęs Kęstas Komskis, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas.