„Scandagra“ grūdų eksportui – nauji pajėgumai Malkų įlankos terminale

Naujojo komplekso atidarymą paskelbė aikštelėje tarp sandėlių pasirodymą surengęs lenktynininkas Benediktas Vanagas.
Julius Kiršis, Malkų įlankos terminalo direktorius, sako, jog investuoti į grūdų džiovinimo, valymo nei sandėliavimo infrastruktūros plėtrą apsispręsta pasirašius ilgalaikę sutartį su UAB „Scandagra“. Žemės ūkio produkcijos prekybos bendrovė užsiims naujosios grūdų džiovyklos ir valyklos paslaugų administravimu. „Scandagra“ įsipareigojo mažiausiai 10 m. laikotarpiui naudotis terminalo paslaugomis, o uoste pastatytu grūdų elevatoriumi – mažiausiai 6 m.
Į grūdų valymo ir džiovinimo įrangą uoste dar prieš kelis metus investavo ir AB „Kauno grūdai“ kartu su Klaipėdos jūrų krovos kompanija „Bega“, kurios terminale irgi veikia grūdų elevatorius, kurio pajėgumai – daugiau nei 2.000 t grūdų per parą.
Ponas Kiršis teigia, jog Malkų įlankos terminale grūdai taip pat galės būti priimami tiesiai iš laukų, neatsižvelgiant į jų drėgmę.
„Klientų patogumui terminale įrengta 7.000 kv. m ploto transporto srauto reguliavimo ir laboratorinių tyrimų aikštelė. Įdiegta moderni vairuotojų informavimo, krovinio apskaitos, važtaraščių tvarkymo sistema, kuri ženkliai sutrumpins autotransporto priėmimo ir išvykimo iš terminalo laiką. Taip pat įrengti 5 krovinių iškrovimo postai, per parą galintys aptarnauti daugiau kaip 600 sunkvežimių“, – apie įgyvendintas investicijas pasakoja pašnekovas.
Išplėsti ir grūdų sandėliavimo pajėgumai. Jei anksčiau vienu metu Malkų įlankos terminalas galėjo sukaupti apie 90.000 t grūdų, tai dabar vienu metu galės sandėliuoti 140.000 t.
Planuoja supirkimo rekordą
Marius Vasiliauskas, UAB „Scandagra“ generalinis direktorius, tikisi, jog grūdų elevatoriaus atsiradimas Klaipėdos uoste šiemet leis įmonei supirkti didžiausią kiekį grūdų – 500.000 t.
Pernai bendrovė iš viso Lietuvoje supirko 400.000 t grūdų, iš kurių apie 250.000 t buvo eksportuota per Klaipėdos uostą. Šį sezoną „Scandagra“ laivais planuoja eksportuoti apie 60% daugiau grūdų nei iki šiol – apie 400.000 t.
„Grūdų elevatoriaus atsiradimas Klaipėdos uoste tai mums leis padaryti, nes didžiąją dalį supirktų grūdų eksportui planuojame paruošti būtent šiame elevatoriuje. Nuo šiol uoste galėsime valdyti visą grūdų paruošimo procesą – valymą, džiovinimą ir galutinį paruošimą užsienio pirkėjui“, – pažymi p. Vasiliauskas.
Anot pašnekovo, Klaipėdos ir Rygos jūrų uostai yra pagrindiniai Lietuvoje užaugintų grūdinių kultūrų eksporto keliai, todėl pasiteisinus plėtros sprendimui Klaipėdoje, bendrovė panašios plėtros modelį planuoja panaudoti ir plėsdamasi Rygos jūrų uoste.
Bendrovės skaičiavimais, statyti galingą grūdų elevatorių jūrų uoste yra kur kas efektyviau nei plėsti elevatorių tinklą skirtingose Lietuvos vietose.
„Dabar ūkininkai grūdus pardavimui į Klaipėdą galės vežti tiesiai iš laukų ir sutaupys vidutiniškai 2-3 Eur nuo tonos. Mūsų klientai jau skaičiuoja naudą, nes šiuo metu su jais jau esame pasirašę dvigubai daugiau grūdų supirkimo sutarčių tiesiai į jūrų uostą nei pernai“, – sako „Scandagra“ vadovas.
Grūdų elevatorius Malkų įlankos terminale priimti grūdus iš ūkininkų bus pasiruošęs nuo rugpjūčio 1 d. Per valandą jis priims iki 400 t grūdų, o džiovyklė per tokį patį laiką išdžiovins apie 170 t grūdų kiekį.
Tikisi krovos augimo
Ponas Kiršis skaičiuoja, jog Malkų įlankos terminalas į naująjį žemės ūkio produktų kompleksinį paslaugų centrą investavo per 5 mln. Eur, o per paskutinius penkeriusmetus žemės ūkio produktų krovos pajėgumų ir sandėliavimo plėtrai skyrė apie 20 mln. Eur investicijų.
Tai lėmė ir pokyčius bendrovės krovinių struktūroje. Jei anksčiau Malkų įlankos terminalas daugiausia krovė medieną, skaldą, kitus suverstinius krovinius, tai šiuo metu daugiau nei 65% krovinių sudaro žemės ūkio produktai.
Pernai bendrovės krovos apyvarta siekė 1,1 mln. t krovinių, iš kurių daugiau nei 700.000 t sudarė grūdai. Įmonė ilgalaikes sutartis be „Scandagros“ dar turi sudariusi su dviem grūdų eksportuotojais – bendrovėmis „Avena Nordic Grain“ ir „Kėdainių aruodais“.
„Pernai į laivus pakrovėme apie 25% viso Klaipėdos uoste į laivus pakrautų grūdų kiekio. Tai išties puikus rezultatas, vertinant tai, jog gylis ties mūsų krantine siekia tik 11 m“, – sako p. Kiršis.
Šiemet Malkų įlankos terminalas tikisi apie 20% krovos apyvartos augimo, o didesnį krovos šuolį planuoja po kelerių metų, kai bus baigta gilinti Malkų įlanka ir didesni gyliai pasiekti prie krantinių.
Planuojama, jog terminalo eksploatuojamos 142 krantinės rekonstrukcija turėtų prasidėti kitų metų pradžioje. Ją užbaigus, prie terminalo krantinių atsiras galimybė iki maksimalios grimzlės pakrauti „Panamax“ tipo laivus.
Ponas Kiršis užsimena, jog pasiekus naujus gylius numatytos ir papildomos investicijos į krovos įrangos pajėgumų didinimą.
Įgyvendinus suplanuotus plėtros projektus, Malkų įlankos terminalo krovos pajėgumas išaugs iki 1,5 mln. t per metus.
Grūdai – populiarus krovinys uoste
Paskutiniais metais investiijas į žemės ūkio terminalų plėtrą kreipia ir kitos uosto krovos bendrovės. Grūdai uoste tapo vienu populiariausiu kroviniu, kurį ėmė krauti vis daugiau terminalų.
VERSLO TRIBŪNA
Pavasarį igalaikę bendradarbiavimo sutartį su UAB „Baltic Agro“ pasirašiusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ į sandėliavimo infrastruktūros plėtrą investuoja 8 mln. Eur ir ketina ketvirtadaliu padidinti žemės ūkio produktų krovos pajėgumus.
Pernai į veiklos plėtrą ir modernizavimą apie 22 mln. Eur investavusi KLASCO didžiąją dalį investicijų taip pat skyrė grūdų pajėgumų plėtrai. Pastatyti trys grūdų sandėliai, kurių bendra talpa siekia 60.000 t, įrengtas autotransporto priėmimo kompleksas, įsigyta modernios krovos technikos.