Naują klientą radusi „Bega“ ketvirtadaliu didina krovos pajėgumus

Publikuota: 2017-03-15

Ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su UAB „Baltic Agro“ pasirašiusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ iki šios vasaros žada ketvirtadaliu padidinti žemės ūkio produktų krovos pajėgumus, kurių prireiks naujojo kliento per Klaipėdos uostą eksportuojamiems grūdams. Į sandėliavimo infrastruktūros plėtrą bendrovė investuoja 8 mln. Eur.

Aloyzas Kuzmarskis, „Begos“ generalinis direktorius, pažymi, jog investicijos atliekamos atsižvelgiant į tarptautinei žemės ūkio įmonių grupei „Danish Agro Group“ priklausančios „Baltic Agro“ plėtros planus Lietuvoje.

„Džiaugiamės, jog sugebėjome pritraukti vieną stambiausių Europos žemės ūkio įmonių grupių bei esame pajėgūs sudaryti sąlygas jai realizuoti logistikos bei plėtros planus Klaipėdos uoste“, – sako p. Kuzmarskis.

Arūnas Bielskis, „Baltic Agro“ generalinis direktorius, pažymi, jog Klaipėdos uoste planuoja koncentruoti iki šiol tarp Lietuvos ir Latvijos uostų skirstytą lietuviškų ir latviškų grūdų eksportą.

Anot jo, anksčiau bendrovė per įvairias Klaipėdos uosto krovos kompanijas eksportuodavo apie 300.000 t grūdų per metus, o dabar eksporto mastą didins iki 500.000 t. Visas šis kiekis bus kraunamas per „Begą“.

„Ateityje planuojame dar didesnius kiekius, mūsų grupė turi minčių per Klaipėdos uostą eksportuoti ir ukrainietiškus, rusiškus ar baltarusiškus grūdus. Mūsų veikla, be grūdų supirkimo ir eksporto, apima ir prekybą pašarais, trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis ir kt. Taigi perspektyvoje grūdų eksportą planuojame papildyti ir kitais žemės ūkio produktais“, – nurodo p. Bielskis.

Grūdų eksportui – nauji pajėgumai

Kad būtų pajėgi aptarnauti „Baltic Agro“ eksportuojamus produkcijos kiekius, „Bega“ pradeda įgyvendinti 8 mln. Eur investicijas – stato šešias naujas talpyklas, kurių bendra talpa sieks 60.000 kub. m. Pradėjus jas eksploatuoti, dabar 240.000 kub. m siekiantys „Begos“ žemės ūkio produkcijos sukaupimo pajėgumai bus padidinti iki 300.000 kub. m. Greta naujųjų talpyklų taip pat statoma ir nauja žemės ūkio produkciją į uostą gabenančių geležinkelio vagonų ir automobilių iškrovimo stotis.

Ponas Kuzmarskis pažymi, jog ši naujai sukurta suprastruktūra bus technologiškai integruota į „Begos“ eksploatuojamo vieno moderniausių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje žemės ūkio produktų krovos terminalo sistemą.

nuotrauka::1left

„Begos“ vadovas pasakoja, jog jau planuojamas ir antrasis bendradarbiavimo etapas, kurio metu universalios talpyklos bus statomos šiuo metu rekonstruojamų 67-68 krantinių užnugaryje. Įgyvendinus ir šį etapą, bendrovės žemės ūkio produktų vienkartinio sukaupimo pajėgumai pasieks 360.000 kub. m, t.y. apie pusę viso Klaipėdos uosto pajėgumų šiame segmente. Trejų metų „Begos“ investicinė programa siekia 25 mln. Eur.

Rinkosi tarp Lietuvos ir Latvijos

„Baltic Agro“ generalinis direktorius, pažymi, jog „Begos“ naujai kuriama grūdų sandėliavimo infrastruktūra padės didinti bendrovės konkurencingumą: „Tai dar labiau sustiprins mūsų eksporto ir importo galimybes grūdų sektoriuje, o klientams galėsime suteikti kokybiškas ir konkurencingas paslaugas superkant grūdus.“

Pašnekovas neslepia, kad renkantis, su kuriuo uostu ir krovos bendrove norėtų bendradarbiauti, buvo svarstytas ne tik Klaipėdos, bet ir Rygos bei Liepojos uostų variantas.

„Klaipėdą pasirinkome, nes pamatėme, jog infrastruktūra čia sutvarkyta geriausiai. Kituose uostuose tokios infrastruktūros reiktų laukti ne vienerius metus, tuo metu Klaipėdoje viskas vyksta daug greičiau. Čia yra galimybės krauti didesnius laivus, kas labai svarbu, nes kuo didesniais laivais gabenama produkcija, tuo geresnes supirkimo kainas mes galime pasiūlyti ūkininkams“, – priežastis, kodėl pasirinko Klaipėdos uostą, vardija jis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) šiuo metu atlieka „Begos“ 67-68 krantinių rekonstrukcijos darbus, į kuriuos investuojama 18 mln. Eur. Krantinės yra perstatomos ir pritaikomos 14,5 m gyliui su perspektyva ateityje prie jų turėti 16,5 m gylį.

Arvydas Vaitkus, KVJUD generalinis direktorius, sako, jog pasiekus tokį gylį atsivers galimybės priimti dar didesnių parametrų laivus.

„Kai bus išgilintas ir uosto kanalas, 16,5 m gylis leis prie krantinių švartuoti 250 m ilgio laivus, talpinančius 95.000 t krovinio. Tai bus visiškai nauja galimybė Klaipėdos uoste tokius laivus pilnai pakrauti, kas lems akivaizdžią masto ekonomiką“, – teigia p. Vaitkus.

Sieks susigrąžinti lietuviškus grūdus

Uosto vadovas pastebi, jog ne tik „Bega“, bet ir kitos krovos kompanijos kasmet nuosekliai didina žemės ūkio produkcijos krovos pajėgumus. Tai, anot jo, skatina siekti susigrąžinti tuos krovinių srautus, kurie šiuo metu kraunami per Rygos ar Liepojos uostus.

Skaičiuojama, jog šiuo metu į Latviją iškeliauja apie 500.000 t lietuviškų grūdų.

„Mūsų uždavinys yra sudaryti tokias sąlygas, jog Lietuvoje užauginta grūdų produkcija neišeitų iš mūsų valstybės ir būtų kraunama per Klaipėdos uostą. Apie šį uždavinį kalbėjome ir su „Lietuvos geležinkelių“ valdyba. Jie irgi turi padaryti savo namų darbus, įsivertinti galimybes pateikti vagonų parką už patrauklias sąlygas ir sudaryti gerą tarifinę sistemą, kuri įrodytų, kad patraukliausia yra krovinį siųsti Klaipėdos uosto linkme“, – dėsto p. Vaitkus.

2016 m. Klaipėdos uoste iš viso buvo perkrauta 3,56 mln. t įvairių žemės ūkio produktų, iš jų – 2,82 mln. t eksportinių grūdų.

„Begos“ krovos apyvarta pernai išliko tokia pat kaip 2015 m. ir sudarė 4 mln. t krovinių. Grūdai ir kita žemės ūkio produkcija sudaro apie 30% bendrovės krovinių apyvartos. Likusią dalį – birios ir skystos trąšos, mineralinės medžiagos, cementas, kiti birūs ir skysti kroviniai.

Per 100 įmonių šešiolikoje Europos šalių, o taip pat Vietname ir Kinijoje valdančios „Danish Agro Group“ apyvarta pernai sudarė 4,2 mlrd. Eur. Lietuvoje šiam koncernui atstovaujančioje bendrovėje „Baltic Agro“ dirba daugiau kaip 100 specialistų, bendrovės apyvarta pernai sudarė 160 mln. Eur.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
3 UAB „Marci Group“ 2.800,9% Kauno
6 UAB „Ruscargo“ 1.517,5% Vilniaus
23 UAB „Translinas“ 800,4% Kauno
46 UAB „MB idėja“ 625,2% Vilniaus
60 UAB „Dotransa“ 535,1% Klaipėdos

10 didžiausių transporto bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Lietuvos geležinkeliai, AB428.9944.20910.279
DFDS Seaways, AB91.964-452758
Lietuvos paštas, AB67.7021.0565.725
Ferteksos transportas, UAB77.15610.64922
Baltic transline, UAB63.3421.937172
Hegelmann transporte, UAB58.0744.125414
Avion Express, UAB67.2681.61968
Girteka logistics, UAB395.1438.600397
Small Planet Airlines, UAB76.7574.503181
ME transportas, UAB140.9581.2221.207
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau