Kas tai? Veiklos sukaktis

Tris Baltijos šalis verslas paverčia vieno mechanizmo krumpliaračiais

Publikuota: 2018-01-16

Lietuva, Latvija, Estija – trys Baltijos šalys, kurias suvienijo bendra istorija, iššūkiai ir tikslai. Tačiau daugumai tarptautinių verslo milžinų Baltijos valstybės – tai viena rinka su daugiau kaip 6 milijonais gyventojų.

Kone du kartus daugiau žmonių gyvena Belgijoje, tris kartus daugiau – Nyderlanduose, o Jungtinė Karalystė pagal gyventojų skaičių tris Baltijos šalis pranoksta daugiau kaip dešimt kartų. Tokie palyginimai atskleidžia vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl tarptautiniai investuotojai Lietuvą, Latviją ir Estiją vertina kaip vieną bendrą erdvę. Stambioms kompanijoms kiekviena Baltijos šalis pavieniui atrodo per maža.

nuotrauka::1 right

„Žinomos tarptautinės kompanijos vadovaujasi masto ekonomijos principu ir tokiu būdu bando sutaupyti tiek kaštų, tiek procesų efektyvumo atžvilgiu – visose trijose mažose valstybėse verslu rūpinasi vienas padalinys, viena administracija ir vienas vadovas. Juk Baltijos šalių rinkos yra pakankamai panašios: klientų poreikiai, preferencijos ir perkamoji galia skiriasi mažai. Pridėkime informacinių technologijų galimybes ir sąlygos siekti didesnio efektyvumo dar labiau pagerėja. Juk dabar technologiškai pažangi įmonė gali dirbti vienoje šalyje, o klientus lengvai pasiekti ir aptarnauti kitoje“, – teigia „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Plėtra pasiteisino

Didžiausios Baltijos šalyse advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas sako, kad plėsti veiklą į Latviją ir Estiją skatino tarptautinių klientų poreikiai ir bendradarbiavimo patirtis. „2004 metais labai aiškiai pradėjome jausti tiek užsienio, tiek ir Lietuvos bendrovių poziciją, jog Baltijos šalis jie traktuoja kaip vieną rinką ir jiems patogiau turėti vieną partnerį visose šalyse. Todėl tais metais subūrėme komandą visose Baltijos šalyse“, – konstatuoja p. Valiūnas. Teisininko teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija turi daug sąlyčio taškų, todėl plėtros kryptis į kaimynines šalis susiformavo natūraliai.

„Kiekvienas verslas atsiduria stadijoje, kai pradeda svarstyti verslo plėtros planus, dairytis į kitas rinkas, jas analizuoti. Ne išimtis ir advokatų kontoros – sėkmingai augdami Lietuvoje pradėjome dairytis aplinkinėse rinkose“, – prisimena p. Valiūnas.

Anot jo, sprendimas suburti komandą trijose Baltijos šalyse greitai pasiteisino – būdama vienodai stipri kiekvienoje jurisdikcijoje advokatų kontora įgijo konkurencinį pranašumą ir galėjo užtikrinti aukščiausio lygio kokybę stambiausiems užsienio investuotojams, o taip pat ir Baltijos rinkų lyderiams. „Be abejo, plėtra buvo nemažas iššūkis, reikėjo ne tik surasti partnerius Latvijoje ir Estijoje, kurių teikiamų teisinių paslaugų kokybė būtų panaši į mūsų, bet ir užsitikrinti ilgalaikės kokybės garantijas, atsižvelgti į nuolat besikeičiančias rinkos sąlygas ir laiku priimti sprendimus, leidžiančius ne tik išsaugoti bet ir sustiprinti lyderio pozicijas. Prieš 3 metus susijungę su stipriausia Estijos advokatų kontora suformavome dabartinę organizaciją, veikiančią „Ellex“ vardu. Tačiau tuo tikrai neapsiribojome: dar 2017 metų pradžioje kolegos Latvijoje susijungė su „Glimstedt“, o tų pačių metų pabaigoje Estijos komanda paskelbė apie susijungimą su advokatų kontora „Primus“. Šiais žingsniais tik dar labiau įtvirtiname savo kaip lyderio poziciją Baltijos regione“, – teigia p. Valiūnas.

Kaimynės tampa konkurentėmis

Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė sako, kad pasauliniame verslo plėtros žemėlapyje įmonės, apsisprendusios plėsti savo veiklą, pirmiausia renkasi, kuris regionas būtų ekonomiškai efektyviausias: įvertina atstumą, personalo kompetenciją ir pakankamumą, verslo kultūrą, mokestinę aplinką ir t.t. „Lietuva atskirai tokiame vertinime yra per maža ir per mažai žinoma, kad pakankamai dažnai pakliūtų į verslininkų akiratį, tad regiono matomumas čia duoda didelį pliusą. Kita vertus, ėmę rimtai analizuoti regiono potencialą, investuotojai kiekvieną šalį vertina skyrium, tad dažniausiai apsilanko visose trijose Baltijos valstybėse“, – pažymi p. Kleponė, kuri su komanda organizuoja užsienio verslininkų vizitus ir priima misijas.Bendraudamos su potencialiais investuotojais trys kaimynės tampa konkurentėmis savotiškose varžybose, kur pergalę lemia ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs veiksniai.

Pasak p. Kleponės, Lietuvos verslininkai aktyviau dalyvauja susitikimuose su atvykstančių įmonių atstovais, greitai atsiunčia pasiūlymus, nedelsdami atsako į klausimus, o Lietuvą atradę startuoliai giria patogią infrastruktūrą, pragyvenimo kainas, universitetinio išsilavinimo lygį. „Apskritai, Lietuva išsiskiria savo darbuotojų profesionalumu, tačiau dažnai nusileidžia investicijomis į įrengimus ir veiklos organizavimo priemones“, – pastebi „Verslios Lietuvos“ vadovė.

Lyderės marškinėlius apsivilko Estija

Lietuva, Latvija ir Estija panašiu laiku paskelbė nepriklausomybę, tą pačią dieną įstojo į Europos Sąjungą ir tapo Šengeno zonos narėmis. Geri santykiai su ilgametėmis partnerėmis yra vienas iš Lietuvos valstybės prioritetų. Ekonomistai pažymi, kad siekdamos bendros naudos Baltijos valstybės turi bendradarbiauti ir mokytis viena iš kitos.

Pastaraisiais metais Lietuvai ir Latvijai pavyzdį dažniausiai rodo Estija, kuri verslo aplinką vertinančiame Pasaulio banko „Doing Business 2018“ reitinge užima 12-tą vietą. Lietuva šiame reitinge rikiuojasi 16-ta, Latvija – 19-oje vietoje. Tačiau vertinant visų trijų šalių verslo sektorių efektyvumą, matuojamą sukuriama pridėtine verte vienam darbuotojui, Baltijos valstybės dar gana stipriai atsilieka nuo ES vidurkio.

Ekonomikos apžvalgininkai nuolat kartoja, kad verslas Lietuvoje privalo daugiau investuoti į darbo našumą didinančius sprendimus, o valdžia – tokias investicijas skatinti. p. Kleponė pažymi, kad geriausiai mažinti atotrūkį sekasi Estijai – šioje šalyje pramonės darbo našumas, remiantis 2014 metų duomenimis, vienam darbuotojui siekia apie 43 procentus ES vidurkio, Latvijos ir Lietuvos – apie 28 procentus.

„Pagrindinis Estijos pranašumas yra žemųjų technologijų pramonės šakose, kurios dirba apie 50 procentų našiau nei Lietuvoje. Būtent žemųjų technologijų pramonė Baltijos šalyse sukuria apie 50 procentų visos pramonės pridėtinės vertės. Todėl tai kartais nustelbia faktą, kad Lietuvoje aukštųjų technologijų pramonės sektoriai dirba gerokai efektyviau už kaimynines šalis: Lietuvoje 2015 m. aukštųjų technologijų pramonės darbuotojas sukurdavo apie 54,5 tūkst. eurų pridėtinės vertės, Latvijoje – beveik 47 tūkst. eurų, o Estijoje – apie 24 tūkst. eurų“, – sako p. Kleponė.

Svarbu žvelgti plačiau ir išnaudoti galimybes

Anot „Versli Lietuva“ vadovės, Baltijos šalys yra patrauklios užsienio įmonėms dėl aiškios priežasties – darbo našumo įvertinant darbo išlaidų dydį – t.y. kiek reikia sumokėti darbo užmokesčio, kad darbuotojai sukurtų atitinkamą pridėtinę vertę. Ponia Kleponė pažymi, kad pagal šį rodiklį visos trys Baltijos šalys pranoksta ES vidurkį.

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas p. Grajauskas teigia, kad daugiausia naudos gauna šalis ar miestas, kuris sugeba įsitvirtinti kaip regiono centras. „Ilgą laiką tokiu centru buvo laikoma Ryga – didžiausias miestas Baltijos šalyse, turintis gausiausią darbo pasiūlą. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais įvyko smarkių pokyčių – Latvijos sostinė mažėja labai sparčiais tempais. Vidinės migracijos į sostinę srautas išseko. Rygoje gyventojų mažėja, nes jie emigruoja į užsienį. Kadaise Rygoje gyveno kone milijonas žmonių, o dabar populiacija susitraukė iki 640 tūkstančių. Užtat auga Vilnius – gyventojų skaičius viršija 540 tūkstančių. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos dydį, vidinės migracijos galimybės dar toli gražu nėra išnaudotos – Vilniui augti dar yra pakankamai erdvės“, – dėsto p. Grajauskas ir pripažįsta, jog nenustebtų, jeigu per dešimtmetį Vilnius aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu Baltijos šalyse.

Pasak ekonomisto, didėjantis gyventojų skaičius Lietuvos sostinėje išplečia darbo jėgos pasiūlą ir didina šalies patrauklumą, tačiau labai svarbu, kad aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas kurti planuojantys verslai Lietuvoje rastų atitinkamų įgūdžių ir kompetencijų specialistų.

nuotrauka::2 right

„Situacija yra labai dinamiška, todėl turime ne tik stebėti tendencijas, bet ir ruošti namų darbus, kad būtume patrauklūs ir mokesčių sistema, ir dėl biurokratinių procedūrų. Juk būtent skaidrumas, geresnė mokestinė aplinka, IT srities kompetencijos tapo svariu estų koziriu, skatinančiu atitinkamų sričių įmones kurtis jų šalyje. Sekdami kaimynų pavyzdžiu, turime pasistiebti ir mes, jeigu norime pelnyti regiono centro vardą“, – tikina p. Grajauskas.

Ekonomistui pritaria ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vykdomasis direktorius Ivo Matser. Pasak jo, Lietuva turi potencialo tapti kur kas didesnio regiono centru. „Sėkmingi pavyzdžiai rodo, kad Lietuva yra puiki vieta kurti verslo operacijų centrus ne tik Baltijos šalių mastu, bet ir visai Šiaurės Rytų Europos erdvei, kuri apima Baltijos šalis ir Lenkiją, Baltarusiją, Ukrainą. Šio regiono ekonomikos potencialas ir augimo perspektyvos verslui yra labai patrauklios, nes akivaizdu, kad regiono svarba Europos ekonomikos gyvenime didės – juk čia gyvena daugiau negu 100 milijonų žmonių“, – teigia p. Matser. Pasak jo, Lietuva turi puikias galimybes įrodyti, kad yra ne vien Europos geografinis centras, bet ir tiltas, jungiantis didelio bei svarbaus regiono šalis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau