Miestiečiai skelbia – laisvę kepsninėms!
Ir nors griliai vis dažniau kuriami net spaudžiant šalčiams, o be jų neapsieina dažnas gero maisto restoranas ar draugiška kaimynų sueiga, draudimų, susijusių su jų naudojimu mieste, – gausu.
Gal todėl versdami kepsnį ar uosdami gardų dūmą kepsninių šeimininkai vis žvilgteli per petį, pasitikrindami, ar neteks pasiaiškinti tvarkdariams, kuriems besikūrenantis grilis mieste pirmiausia yra viešosios tvarkos ir priešgaisrinių taisyklių pažeidimas, o ne iš Vakarų atėjusi ir Lietuvoje šaknis įleidžianti maisto kultūra.
Vilnius kepa
Sostinė skelbiasi esanti kepsnių mėgėjams draugiškas miestas, tad čia įrengta ne viena vieta, kurioje drąsiai galima užkurti kepsnines.
Linas Kvedaravičius, Vilniaus miesto mero pavaduotojas, skaičiuoja: „Kepsninėms pritaikytų vietų yra visuose penkiuose sostinės paplūdimiuose: Vakakupių pirmajame ir antrajame, Žirmūnų, Žaliųjų ežerų ir Salotės ežero. Dar viena kepsninių zona atidaryta Pavilnių parko Pučkorių sode, kitos dvi – Verkių dvaro parke ir prie Baltojo tilto.“
Gegužės pradžioje kepsnių mėgėjams atvertas ir Vingio parkas. Ranką prie to pridėjo prekybos centras „Iki“, kuris buvo paskelbęs konkursą ir kvietė vilniečius balsuoti už labiausiai kepsnių mėgėjams tinkamą zoną. Taip Vingio parke įkurtos viešos vietos, kuriose vienu metu galima naudotis keturiomis kepsninėmis. Iki vasaros vidurio, žada prekybos tinklas, visoje Lietuvoje atsiras 10 panašių zonų.
Dar viena nauja iškyloms gamtoje skirta zona įkurta netoli Žvėryno pėsčiųjų tilto. Visas šias vietas sostinės valdžia žada pažymėti ženklais „Grilio zona“.
Saugo, bet neapsaugo
Visgi kepsninę išsitraukti galima ne visur, kur kyla noras.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra patvirtinęs Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, kurios nurodo, kad, pavyzdžiui, laužus mieste galima kūrenti ne arčiau nei 30 m nuo statinių. Tokias vietas palikti be priežiūros draudžiama, be to, smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti, perspėja ugniagesiai.
Kiek lanksčiau žvelgiama į kietuoju kuru kūrenamas kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius. Juos naudoti galima ne arčiau nei 6 m nuo statinių. Taigi – mitas, kad gyvenamųjų namų kiemuose mieste negalima išsikepti kepsniuko, išsklaidytas.
Visgi užsienyje paplitusiai madai – kietuoju kuru kūrenamas kepsnines naudoti balkonuose ar daugiabučių stogo terasose – Lietuvoje galioja griežtas draudimas.
„Balkonuose tokių naudoti negalima. Kitokios, pavyzdžiui, elektrinės, balkonuose gali būti naudojamos pagal gamintojo instrukcijose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus, – komentuoja Saulius Ilgevičius, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, ir perspėja: – Kietuoju kuru kūrenamų kepsninių balkonuose negalima naudoti, nes iš jų išlėkusi kibirkštis gali uždegti balkoną ar net visą butą.“
Priešgaisrinės saugos specialistai negali išskirti, kiek pastaraisiais metais kilo gaisrų dėl kepsninių naudojimo balkonuose. Jų statistikoje visi tokie atvejai paskęsta tarp tūkstančių neatsargaus rūkymo, neatidaus elgesio su ugnimi atvejų.
Argumentu kepsninėms „legalizuoti“, anot p. Ilgevičiaus, negali būti laikoma ir tai, kad didžioji dalis šiuolaikinių kepsninių yra uždaros ir ne tik apsaugotos nuo kibirkščiavimo galimybės, bet ir apginkluotos moderniomis technologijomis, leidžiančiomis į kepsninės vidų žvilgtelėti net nepakėlus jos dangčio.
„Naujos technologijos sumažina tikimybę kilti gaisrui, bet visiškai nuo jo neapsaugo. Dažniausiai gaisrai kyla būtent dėl žmogaus aplaidumo“, – tikina specialistas.
Pavydu kitiems
Vadimas Amosovas, MB „Leto projektai“, Lietuvoje pristatančios kepsninių ženklą „Kamado Bono“, pardavimo projektų vadovas, tik atsidūsta, kad dar ilgai turėsime su pavydu žiūrėti į aplinkinių šalių grilio mėgėjus ir pavydėti galimybės kepsnius kepti savo namuose.
„Neseniai lankėmės Švedijoje, Stokholme. Ar galima daugiabučių balkonuose naudoti kepsnines, ten sprendžia mikrorajonų seniūnijos ir patys gyventojai. Gražu žiūrėti, kai kone kiekviename balkone – po kepsninę, o vakarais matyti, kaip aplink ją spiečiasi būreliai draugų, šeimynos“, – sako pašnekovas. Anot jo, naujosios technologijos šiandien leidžia patikrinti, kaip kepa maistas, net nepriėjus prie grilio.
Saugu ar nesaugu balkone naudoti kietuoju kuru kūrenamą kepsninę, pirmiausia priklauso nuo jos tipo.
„Apie kokias nors šašlykines net nekalbu, nes ten – atvira liepsna, gali užsidegti ir riebalai. Metalines kepsnines taip pat galima lengvai išversti. Bet keraminės kepsninės, kurios sveria nuo kelių dešimčių iki 100 kg, stovi stabiliai, yra uždaros, be to, jose nėra atviros ugnies. Mano akimis, toks variantas saugus“, – įsitikinęs pašnekovas.
Norisi dalytis
Nors ir galioja įvairių draudimų, daugiau nei 2.000 grilio mėgėjų į bendruomenę „Lithuania grilling and smoking“ feisbuke subūrusio ženklo „Kamado Bono“ atstovas teigia, kad anksčiau kepsninės visiems asocijuodavosi su vasara ir saule, o dabar vis daugiau tokių, kurie įsigyja jas viduržiemį. Prie to, neneigia p. Amosovas, prisideda ir restoranai, išdidžiai rodantys, kad gamina maistą naudodami tikrus, ne dujinius ar elektrinius, o medžio anglimis kūrenamus grilius.
„Kepsninės yra tokios populiarios, kad restoranams jau sudėtinga rasti gerą kepėją. Jaučiame, kad kepsninių kultūra Lietuvoje sparčiai plinta, pirmiausia dėl to, kad gerėja mūsų kulinariniai įpročiai: žmonės supranta, kad galima valgyti skaniai, pradeda vertinti gerus produktus ir gerą maistą“, – tikina p. Amosovas.
Tai viena priežasčių, kodėl jis ir MB „Leto projektai“ direktorius Tomas Petryla įkūrė bendruomenę feisbuke, kurioje kasdien atsiranda naujų patiekalų nuotraukų, dešimtys klausimų, kaip kepti geriau, ką galima pagaminti iš vieno ar kito produkto.
VERSLO TRIBŪNA
„Net penktą ryto įkėlęs vištos nuotrauką ir paklausęs, ką galima iš jos pasigaminti, gausi bent penkis skirtingus atsakymus su patarimais“, – juokiasi pašnekovas.
Ne vien čirškinti
Plinta ne tik kepsnių kultūra – didėja ir galimybių sąrašas, kaip panaudoti modernią kepsninę.
Kol kas, anot pašnekovo, dažniausiai kepsniams atvirame ore pasirenkamos šašlykinės. Anot jo, tokių pranašumas tas, kad jas galima daug kur nusigabenti, tačiau jų panaudojimas – ribotas. Išaugęs uždengiamų metalinių grilių poreikis, bet, anot p. Amosovo, tokias paprasčiau naudoti vasarą, nes žiemą jie neišlaiko reikiamos temperatūros.
Savotiška nauja banga – keraminės kepsninės. Jos sunkesnės, todėl dažnai stacionarios, bet jas ištobulinę gamintojai pritaikė platesniam panaudojimui, ne vien mėsai ar daržovėms skrudinti virš žioruojančių anglių.
Pašnekovas pasakoja, kad pats savo turimoje keraminėje kepsninėje yra kepęs pyragus, duoną ir picą, viręs ant jos sriubą, rūkęs žuvį ir mėsą.
„Tam, kas renkasi sau tinkamą kepsninę, patarčiau atkreipti dėmesį į metalo storį, garantines sąlygas ir aksesuarų pasirinkimą. Nes jei žmogus išsirinks kepsninę, o tada galvos, nuo ko pritaikyti groteles, uždangalus ir kitką, vargu ar jausis laimingas“, – sako p. Amosovas.
Dažnos klaidos
Kalbėdamas apie grilio mėgėjus p. Amosovas nurodo, kad jie tobulėja, tačiau kai kurios klaidos kartojamos nuolat.
„Žmonės renkasi spygliuočių malkas, nors jos ir ne tokios kaitrios, ir turi daug dervų, kurios patenka į maistą. Tas pats ir su anglimis – pasirenkamos pigiausios, o jos dažniausiai iš spygliuočių. Kepsninėms geriausiai tinka kietmedžiai“, – aiškina jis.