Pamatų negriauna, bet virpesių girdėt

Inga Ruginienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, pristatydama iniciatyvas, aiškino, kad pagrindinis tikslas – didinti pasitikėjimą sistema.

To pasitikėjimo išties buvo mažoka ir tai nestebina: mat begaliniai antros pensijų pakopos taisyklių kaitaliojimai, kai kiekviena nauja valdžia mėgino įtvirtinti savo tvarką, kėlė daugiau klausimų, nei buvo atsakymų. Šmėžavo net tokie gudročiai, kurie siūlė nacionalizuoti privačius pensijų fondus.

Dabar SADM siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrą pensijų pakopą. Vietoj jo – įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį.

Antra, siūloma suteikti galimybę pasirinkti įmokų dydį, o prireikus, pavyzdžiui, suprastėjus finansinei padėčiai, jas stabdyti. Įmokas būtų galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Dabar tai galima daryti tik du kartus – po 6 mėnesius.

Trečias siūlomas pakeitimas – valstybės subsidiją siūloma keisti mokestine gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Lengvatos lubos galėtų siekti šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t. y. 365 Eur per metus. Dabar kaupimui antroje pensijų pakopoje subsidijuoti valstybė skiria apie 300 mln. Eur per metus.  

Ministerija aiškina, kad subsidijas pakeisianti GPM lengvata skatins gyventojus kaupti, mažins jų mokesčių naštą, didins paskatas dirbti ir užsidirbti.  

Siūloma daugiau galimybių gyventojams atsiimti sukauptas lėšas anksčiau, nei gyventojas sulauks pensinio amžiaus. Apmokestinant GPM, siūloma leisti vieną kartą gyvenime atsiimti iki 25% sukauptų lėšų. Likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems nedideles sumas. Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebus apmokestinamos.

Privalomo anuiteto minimalią ribą padidinti iki 10%, o maksimalią ribą nustatyti kaip 50% vidutinės senatvės pensijos. Sukauptą sumą iki ir virš nustatytų ribų būtų leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą.

Taip pat siūloma leisti atsiimti iki 25% sukauptų lėšų, jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės pensinio amžiaus.

„Išmokamos lėšos neatleistų nuo anuiteto prievolės tų, kurie pasiekė minimalią privalomo anuiteto ribą“, – pažymima ministerijos pranešime.

Ministerija taip pat siūlo sudaryti daugiau galimybių kaupiantiesiems, „kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos“, pasitraukti iš kaupimo.

Beje, Konstitucinis Teismas dar 2024 m. kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos bankas (LB) sausio pradžioje pasiūlė į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius: atsisakyti valstybės įnašo, o tam, kad jis būtų pakeistas darbdavių įnašais, jie turėtų siekti 1,5% nuo atlyginimo. Tokia nuostata sulaukė skirtingų vertinimų: premjeras Saulius Skvernelis pritarė LB iniciatyvai, prezidentas Gitanas Nausėda jos nepalaikė. 

Kritiškai LB siūlymus vertina ir verslo atstovai. Aurelija Maldutytė, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentė, perspėjo, kad centrinio banko siūlomas įnašas, kurį turėtų mokėti darbdaviai, didintų finansinę naštą Lietuvos įmonėms, galėtų pakenkti jų konkurencingumui.

LDK vadovė tokį LB siūlymą vadina keistu – pasak jos, bendrovės jau dabar prie darbuotojų senatvės prisideda per mokesčius, o centrinis bankas neteisingai traktuoja šį indėlį.

„Darbdavys moka atlyginimą ir visus su tuo susijusius mokesčius. Tai yra darbdavio prisidėjimas visa apimtimi“, – teigia ji.

Matyt, analitikams, sėdintiems centriniame banke, į galvas nepasibeldžia mintis, kad papildomos darbdavio išlaidos pristabdys atlyginimų didinimą?

Ministerija LB sumanytos prievolės darbdaviams nenumato. Tiesa, neatmetama galimybė vėliau grįžti prie šio aspekto. 

Kol kas yra kitas variantas: savanoriškai prisidedantiems prie darbuotojų pensijų kaupimo antroje pensijų pakopoje siūlo pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

Dabartiniai ministerijos pasiūlymai atkeliavo iš sausį vykusių ekspertų diskusijų – jų dalyviai sako, kad atsižvelgta ne tik į tuos gyventojus, kurie nori nutraukti kaupimą, bet ir į tuos, kurie nori kaupti toliau.

„Siūloma pakeisti valstybės subsidiją mokestine paskata – tikėtina, kad bus galima susigrąžinti GPM tokiu pat principu, koks iki šiol galiojo trečioje pakopoje. Tokį žingsnį siūlėme ir mes, primindami, kad absoliučiais skaičiais išreikšta mokestinės atskaitos riba – 1.500 Eur dėl infliacijos nevertėjo. Todėl tikslinga palikti vieną įstatymu numatytą ribą – 25% apmokestinamųjų pajamų, o jeigu atsiras noras sieti atskaitą su vidutiniu darbo užmokesčiu, absoliuti riba turėtų būti virš 6.000 Eur“, – skaičiuoja Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė.

Pasak jos, galima teigti, kad siūlomais pakeitimais sistema nėra iš pamatų pakertama, žmonėms atsiras paskatų daugiau kaupti antroje pakopoje, labiausiai žmones erzinančių elementų – automatinio įtraukimo ir anuitetų – bus atsisakoma, taigi pasitenkinimas kaupimu padidės.

„Matome, kad, atėjus į valdžią ir prisiėmus realią atsakomybę, imama žiūrėti į ilgesnę perspektyvą, o tai ir yra valstybės pareiga“, – apibendrina LLRI vadovė. 

Džiugina tai, kad minėti SADM pasiūlymai nėra galutiniai: vasarį žadamas dar vienas diskusijų raundas – konsultacijos su socialiniais partneriais. Ministrė teigia, kad po diskusijų, pavyzdžiui, gali pailgėti sąrašas išimčių, kai būtų leidžiama pasiimti visą sukauptą sumą be apmokestinimo.

Ir tik suderinus visų suinteresuotųjų šalių nuomones, konkretūs įstatymo projektai keliaus į Seimą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)