Kaip prekybos karai keičia užsienio investicijų madas
Tendencija nėra nauja. Ji išryškėjo dėl pastaraisiais metais kilusių geopolitinių įtampų Pietryčių Azijoje (Taivano sąsiauryje, Korėjos pusiasalyje) ir karų Ukrainoje bei Viduriniuose Rytuose, kurie paskatino valstybes daugiau prekiauti su draugais ir investuoti draugiškose valstybėse.
Kad prekyba pamažu persiorientuoja pagal geopolitines linijas, rodo ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) skaičiavimai. Paskui prekybą juda ir investicijos.
Pasaulinė investuotojų bendruomenė prezidento rinkimus JAV laimėjusio D. Trumpo sugrįžimą į politiką vertina nevienareikšmiškai: prognozės svyruoja nuo „laukinių 2025 m.“ ir didesnių tarifų iki liberalesnio verslo reguliavimo ir smūgio žaliosioms investicijoms.
Nors dar per anksti atsakyti, ar D. Trumpo pažadai virs realia politika, rinkimų kampanijos metu jis žadėjo iki 60% padidinti muitus Kinijai, o Europai ir visam likusiam importo muitus padidinti iki 20%, sumažinti pelno mokesčio tarifą nuo 21% iki 15% ir padidinti JAV darbo vietų kūrimo galimybes.
Tarp investuotojų patarėjų vyrauja nuomonė, kad importo tarifai bus naudingi vystyti gamybai JAV. Kartu manoma, kad tarifų pakėlimas padidins tiesiogines užsienio investicijas ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, kurios, reaguodamos į tai, didina tarifus, kitaip tariant, veliasi į prekybos karą.
Laukiamas ir kitoks JAV tarifų šalutinis poveikis užsienio investicijoms.
Abishuras Prakashas, konsultacinės bendrovės „The Geopolitical Business“ vadovas, įspėja, kad įmonės gali persvarstyti savo naujus projektus Europoje ar Kanadoje, jei dėl tarifų joms bus sunkiau eksportuoti į JAV.
„Daugiau bendrovių gali perkelti užsienio investicijas tiesiai į JAV, o ne į susijusias ekonomikas“, – „fDi Intelligence“ sakė A. Prakashas.
Išties naujausi EBPO duomenys jau dabar rodo, kad daugiausia TUI pasaulyje šiemet gavo JAV, o kitos šalys pagal pritrauktą TUI srautą 2024 m. pirmąjį pusmetį atrodo gana kukliai.
Lietuvoje pirmąjį pusmetį stebėtas tiek TUI srauto (minus 28%, palyginti su 2023 m. antruoju pusmečiu), tiek pritrauktų TUI projektų, kuriuos skelbia „Investuok Lietuvoje“, nuosmukis (minus 15%).
Taigi Lietuvai tenka rungtis ne tik dėl seklesnio TUI srauto, bet dėl užsienio investicijų pasistumdyti ir su regiono kaimynais iš Vidurio ir Rytų Europos. O kad kova būtų laimėta, būtina atlikti namų darbus.
Vilniuje spalį Amerikos verslo rūmų Lietuvoje organizuotos metinės konferencijos „Foreign Investors Annual Summit 2024“ metu šalyje investavęs užsienio verslas ne tik dalijosi patirtimi, kodėl priėmė sprendimą investuoti Lietuvoje, bet ir baksnojo į spręstinas problemas.
Pavyzdžiui, Rostyslavas Vovkas, gyvūnų ėdalo bendrovės „Kormotech LLC“ vadovas, atkreipė dėmesį, kad trūkstamų kvalifikuotų darbuotojų į gamyklą Kėdainiuose tenka atsivežti iš Kauno, Panevėžio ir Šiaulių. Jam taip pat kliūva didelė žemės nuomos kaina, nedaug rangovų didelės apimties projektams, dėl ko gali išsitęsti statybos, taip pat situacija, kad dėl nepakankamos elektros tinklų infrastruktūros prie jų negali būti prijungtos kompanijos pasistatytos saulės elektrinės.
Be to, investuotojams kliūva per dažnai keičiama mokesčių sistema. Anot jų, reformos ir mokesčiai turi būti toliaregiški, projektuojami į ateitį, vertinant, kokią naudą teiks po metų ar kelerių.
Anksčiau nuolat linksniuota grėsmė dėl geopolitinės situacijos šiandien vertinama kitaip nei prieš dvejus metus, dėl to kyla mažiau klausimų.
Generolas Raimundas Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenės vadas, investuotojams akcentuodamas, kad mūsų šalis yra galingiausio gynybos aljanso NATO narė, pabrėžia kariuomenės ir verslo bendradarbiavimą. Jo teigimu, šalies bendrovės artimiausiu laiku gamins dar daugiau Lietuvos kariuomenei reikalingų priemonių, o milijardai, kuriuos išleis kariuomenė per artimiausius metus, atvers naujų galimybių investuotojams ir vietos verslui.
Šiais globalinės fragmentacijos laikais taip pat būtina daugiau dėmesio skirti sandorių politikai, kuria mėgsta vadovautis D. Trumpas. „Investuok Lietuvoje“ pabrėžia, kad vis didesnę reikšmę pritraukiant investicijas įgauna finansinės paskatos, pagal kurias šiandien, deja, nusileidžiame konkurentėms iš Vidurio ir Rytų Europos.
