Sotūs vilkai aveles gano, o ne pjauna
Minėtas posakis, regis, gana taikliai apibūdina ir tolesnę Lietuvos politinę kryptį, pasibaigus Seimo rinkimams. Bus atsargiai bandoma laviruoti tarp pažadų „paprastiems žmonėms“ ir mažinti aroganciją bendraujant su vis dar beprasmiškai demonizuojamu verslu.
Visgi esminės ekonominės problemos išliks opios, skaudžiai pinsis su socialiniu kontekstu (migracijos politikos nebuvimas, švietimas, konkurencingų ir talentus pritraukiančių darbo vietų kūrimas).
Apskritai Lietuvos konkurencingumo tema, norės to išrinktieji politikai ar nenorės, turės iš apdulkėjusių stalčių būti traukiama į dienos šviesą vis dažniau. Kitais žodžiais, politikai turės pasukti galvą ir pasiūlyti, kokie jų sprendimai galėtų verslo aplinką pagerinti. Jei tos sinergijos nebus, Lietuvos ekonomikos sėkmės istorija gali būti neilga ir tilpti į keletą vaikiškos pasakų knygos puslapių.
Čia galima prisiminti Vidmanto Janulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, kalbą, kad Lietuva yra „vilkų žemė“.
„Vilkai yra vieni intelektualiausių gyvūnų, jie koordinuotai medžioja ir gina savo teritorijas. Manau, kad būtent šių gerųjų vilko savybių šiandien reikia ir mums, mūsų verslui, mūsų ekonomikai, mūsų šaliai. Ir jų reikia tam, kad tokias mūsų charakterio savybes atpažintų ir pripažintų mūsų priešai“, – socialiniame tinkle komentuoja V. Janulevičius.
Pasak jo, šias vilkų savybes turėjo ir turi Lietuvos verslas, o tai įrodo pastarųjų metų verslo rezultatai, kurie yra geri, nepaisant visų verslą ištikusių krizių. Visgi verslas negali išgyventi, jei neveikia jį palaikanti aplinkos ekosistema.
„Kaip vienoje naujausių studijų parodė Lietuvos bankas, paskolos privačiam sektoriui Lietuvoje siekia tik 35% BVP. Blogiau tarp mano lyginamų šalių yra tik Latvijoje, kur privataus sektoriaus kreditavimas siekia tik 28% BVP. Net Estijoje privataus sektoriaus kreditavimas siekia 57% BVP. Akivaizdu, kur dingsta labai didelis šalies kreditavimo potencialas. Bet joks kapitalas nepadės, jei nebus šalyje talentų, žmonių, kuriančių inovacijas“, – komentuoja pramonininkas.
Taip ant stalo atverčiama itin svarbi kapitalo prieinamumo korta, kuri politikų rankoje atsiduria retai. Kad kartu surėmus pečius reikės aktyviai dirbti, o ne tik raškyti augančios ekonomikos vaisius, rodo ir dar vienas ne pats maloniausias pavyzdys.
Europos Komisija (EK) atrinko 85 švariųjų technologijų projektus, kuriems paskirstys 4,8 mlrd. Eur paramą. Reikalas tas, kad šiame inovacijų žemėlapyje nėra nė vieno lietuviško projekto.
Ieškant priežasčių, kodėl prieiga prie finansavimo nesudomino Lietuvos verslų, aiškėja kelios pagrindinės dedamosios. Pirma, Lietuvos rinka yra ganėtinai maža ir didelių projektų, galinčių pretenduoti į tokią paramą, skaičius natūraliai yra gana mažas.
„Išeitis galėtų būti paraiškos teikimas su partneriais iš užsienio, bet partnerystės tokiems projektams nesukuriamos taip lengvai ir greitai“, – sako Ruslanas Sklepovičius, atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ vadovas.
Antra, siekiant gauti net ir nedidelę subsidiją, paraiškos gauti paramą paruošimo (paraiškos, išankstiniai susitarimai ir t. t.) procesas yra komplikuotas ir reikalauja didelių investicijų.
Trečia, kadangi parama skiriama inovacijoms, privaloma įrodyti projektų unikalumą, bet kartu jie turi būti gana brandūs ir atitikti tam tikrą technologinio parengtumo lygį.
Apibendrinant, prieigą prie į inovacijų skatinimą orientuotų subsidijų dažniausiai gali turėti didelės bendrovės, o mažesnės tiesiog paliekamos žaliosios pertvarkos paraštėse tvarkytis pačios.
VŽ nuomone, nors valdžios ir vienos taršiausių Lietuvos įmonių – „Achemos“ bendradarbiavimas baigėsi šnipštu, rankų tobulinant reguliacinius mechanizmus ir gerinant verslo aplinką nuleisti nereikėtų. Pastovi ir prognozuojama reguliavimo sistema kartu su konkurencinga prieiga prie kapitalo gali leisti Lietuvai projektuotis ambicijas būti konkurencingiausių valstybių dešimtuke. Taip, būti dešimtuke, o ne tik aplenkti estus.
Lietuvos vilkai moka medžioti užsienio plotuose ir ten užima vis daugiau teritorijos, o jų sumedžioto grobio užtektų ir didesnei avelių bandai namuose sočiau pamaitinti. Vilniaus ir Briuselio politikams telieka nustatyti aiškias medžioklės taisykles, kurių technologinių inovacijų ir žaliosios pertvarkos kontekste vis dar trūksta. Tada ir avelės, ir vilkai bus sotūs.
