Ne tik semti – teks ir pridėti
Seimui svarstyti pateiktame 2025 m. biudžeto projekte skelbiama, kad Lietuva kitąmet planuoja investuoti 3,6 mlrd. Eur, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1,71 mlrd. Eur – bus skirta žaliajai pertvarkai, įskaitant paskolas pramonės transformacijai į švaresnę gamybą, verslui saulės ir vėjo elektrinėms įsirengti.
Ekonomistai prognozuoja, kad planuojamos didžiausios investicijos į žaliąją pertvarką rodo, jog didžiausia nauda bus verslui, dirbančiam su investicijomis į atsinaujinančią energetiką ir energetikos infrastruktūrą, – nuo projektuotojų ir statybininkų iki įrangos tiekėjų ir pardavėjų.
Pasak Tado Povilausko, SEB banko ekonomisto, taip verslas naudosis galimybėmis investuoti ir užsitikrinti mažesnes elektros ar kitos energijos kainas.
Nemaža dalis „Naujos kartos Lietuvos“ investicijų susijusios su skaitmenine pertvarka, todėl tokios investicijos turėtų pagelbėti IT sektoriaus įmonėms. Taip pat nemažai investicijų bus skirta švietimo, sveikatos apsaugos, viešojo administravimo sektoriams, kur veikiausiai didžiausia tiesioginė trumpalaikė nauda bus statybininkams ir įrangos tiekėjams.
Beje, trumpalaikę didžiausią įtaką ekonomikai turi tos investicijos, kurioms reikia Lietuvoje sukurtų medžiagų, dalių, įrangos ir kurioms atlikti naudojamos mūsų šalies paslaugų įmonės. Tad, pasak ekonomisto, ko gero, geriausias pavyzdys būtų investicijos į kelių infrastruktūrą ar karinius miestelius.
Tačiau šaliai ir gyventojams svarbiau yra ilgalaikė nauda, todėl didžiausią įtaką turėtų duoti investicijos į inovacijų skatinimą verslui, atsinaujinančią energetiką ir investicijos į viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimą, švietimo, sveikatos paslaugų teikimo infrastruktūrą.
Žaliosios pertvarkos srityje planuojamos daugiabučių namų renovacijos, paskolos atsinaujinančiosios energijos išteklių (saulės, vėjo) elektrinėms privatiems ir viešiesiems juridiniams asmenims, investicijos į žaliosios pramonės technologijas ir aukštos pridėtinės vertės pramonės plėtrą.
Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, teigia, jog labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindiniai Lietuvos eksporto partneriai – Skandinavijos ir Vidurio Europos verslai – sparčiai didina investicijas į klimato kaitą ir žaliąją pertvarką. Todėl Lietuvos verslas, norėdamas išlikti didžiųjų ES įmonių vertės grandinėse, turės didinti dėmesį ir investicijas į žaliąją pertvarką. Gera naujiena, pasak ekonomisto, yra tai, kad dalį šių investicijų gali kompensuoti valstybė.
Tačiau yra ir ne tokių džiugių naujienų: valstybės investicijų programai, finansuojamai iš valstybės biudžeto, 2025-ieji bus paskutiniai metai. Dauguma viešųjų investicijų metai iš metų finansuojama ES lėšomis, tačiau gerovės lygis Lietuvoje auga, todėl gausime vis mažiau ES sanglaudos pinigų investicijoms. Ši žinia reiškia, kad pats laikas pagalvoti apie alternatyvius investicijų šaltinius į Lietuvos ekonomiką.
Ekonomistas mano, kad ne veltui pradedama kalbėti apie Infrastruktūros fondą (IF), kuris padėtų didinti investicijas į šalies infrastruktūrą nuo 2026 m. ir vėliau, kai įdarbinami ne tik valstybės, bet ir tarptautinių investuotojų, gyventojų ir privataus kapitalo pinigai.
Kitąmet planuojamo įsteigti IF tikslas – 1 mlrd. Eur investicijos 2025–2027 m. Kitų metų antrojoje pusėje veiklą pradėsiantis fondas „investuos į finansiškai atsiperkančius projektus“ – gynybos pramonę, jūrų ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūrą, viešosios ir privačios partnerystės projektų vystymą, pvz., karinės infrastruktūros projektus, duomenų centrus, energetikos infrastruktūrą.
Biudžeto projektu siekiama patvirtinti savo gyvavimo ciklą bebaigiančią 175,7 mln. Eur vertės 2025 m. VIP, kuri, palyginti su 2024 m., mažėja net 61,5% (šiemet skirta 456,6 mln. Eur).
2025 m. VIP valstybės biudžeto lėšų daugiausia numatoma skirti valstybės saugumo ir gynybos investavimo sričiai – 116 mln. Eur. Švietimo, mokslo ir sporto sričiai – 25,4 mln. Eur, kultūros ir visuomenės informavimo sričiai – 14,1 mln. Eur.
Po 2025 m. programa nebebus tvirtinama.
Finansų ministerija kitų metų biudžeto apžvalgoje pažymi, kad nuo 2026 m. asignavimų valdytojams planuojamos investicijos atsispindės jų vykdomose programose ir priemonėse ar veiklose kaip pažangos ir tęstinei veiklai planuojami asignavimai, kurie bus atskleisti „asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose“.
A. Izgorodino nuomone, visiškai atsisakyti VIP programos „būtų nelogiška“. O tai, kad ateityje gausime vis mažiau ES lėšų investicijoms, yra puiki proga peržiūrėti valstybės investicijų programą ir atsirinkti svarbiausias jų kryptis, kurioms būtų užtikrintas adekvatus finansavimas.
Kaip realią alternatyvą mažėsiančioms ES lėšoms atlikti investicijas į ekonomikos augimą ekonomistas įvardija skolintas lėšas, tačiau turėtų būti daroma kaštų ir naudos analizė – kad šios investicijos atsipirktų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, bendri asignavimai Strateginiame veiklos plane šios ministerijos kuruojamai sričiai (misijai) – didinti šalies konkurencingumui, išnaudoti skaitmeninės ekonomikos potencialui ir paversti Lietuvai patraukliausia valstybe investicijoms – iš valstybės biudžeto, ES lėšų ir kitų šaltinių 2025 m. augs beveik 393 mln. Eur, arba 84%, iki 861 mln. Eur.
Verslas RRF subsidijų investicijoms negauna, tad į kitų metų biudžetą yra įtrauktos ir RRF paskolos, siekiančios 260 mln. Eur, kai šiemet gauta 250 mln. Eur – iš esmės pramonės ir kitų verslų žaliajai ir skaitmeninei transformacijai bei konkurencingumui didinti. Iš viso verslui per RRF šiam tikslui numatyta 1 mlrd. Eur paskolų, tačiau poreikis dar vasarą viršijo tokių paskolų pasiūlą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai atkreipia dėmesį, kad reikėtų nepamiršti skirties tarp viešųjų ir privačių investicijų ir skatinti labiau privačias.
„Esant aukštoms palūkanoms ir menkam kredito prieinamumui, įmonių uždirbto pelno apmokestinimas stabdo Lietuvos bendrovių investicijas ir plėtrą“, – teigiama komentare.
Kartu pažymima, kad biudžeto ir įvairių ES programų subsidijos iškreipia konkurencijos sąlygas, lemia vis didesnę biurokratiją ir yra nepajėgios pagerinti verslo bei užsienio investicijų aplinkos.
Nemažai kritikos sulaukė 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 11% mažesnis bendrasis finansavimas Lietuvos keliams. Gintarė Skaistė, finansų ministrė, aiškina, kad kitąmet numatomas bendras kelių finansavimas smunka dėl mažesnio laikinojo bankų solidarumo įnašo ir kitų veiksnių, tačiau, anot jos, jei leis ekonominės aplinkybės, karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams bus galima skolintis, todėl galutinė suma paaiškės tik 2025 m. antrojoje pusėje.
Papildomų lėšų keliams būtų galima gauti iš kitąmet pradėsiančios veikti naujos elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, didesnio dabar galiojančio kelių vinječių mokesčio, taip pat minėto planuojamo steigti IF.
Kitų metų biudžetas projektuojamas tikintis, kad šalies BVP to meto kainomis kitąmet augs 5,4%, o infliacija sudarys 2,5%.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Išgirdus terminą „tvarumas“, neretai pirmiausia kyla asociacijos su aplinkosauga ar gamtos išteklių saugojimu. Vis dėlto atsakingai veikiančios bendrovės šią sąvoką interpretuoja gerokai plačiau ir kompleksiškiau. „Tai – sąmoningas efektyvumas, – sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg Group“ vadovai. – Tvarumas reiškia gebėjimą užtikrinti ilgalaikę plėtrą, nepažeidžiant ateities kartų interesų, sąžiningą elgesį su darbuotojais, kartu stiprinant konkurencingumą ir reputacinį kapitalą.“
Vilnius siekia tapti greičiausia bei draugiškiausia miesto technologijų testavimo vieta Europoje ir kartu su vietos proptech bendruomene jau kviečia Lietuvos bei užsienio startuolius realiomis sąlygomis išbandyti savo kuriamas inovacijas viešose ir privačiose erdvėse.
2026 m. valstybės biudžetą rengs jau nauja valdžia, tad jai ir reikės pasukti galvą ir dėl svarbiausių valstybės investicijų krypčių, jų ateities ir kur rasti joms finansinių šaltinių. Kad, kaip primena ekonomistai, 2028 m., savo kadencijos pabaigoje, nepaliktų Lietuvos be reikšmingų pinigų investicijoms.
