Apie pyrago kepėjus ir dalintojus
Pirmiausia VŽ apklausti verslininkai ir asociacijų vadovai akcentuoja jau ne kartą išsakytą prašymą – nustoti demonizuoti verslą. Į valdžią ateisiantiems politikams siūloma imtis lyderystės ir atsakingo požiūrio švietimo ir saugumo srityse.
Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, norėtų, kad politikai pradėtų dirbti visai Lietuvai, o ne siauram valdininkijos sektoriui.
„Aš jaučiu didelį valdininkijos ir verslo susipriešinimą, atrodo, kad esame tam, jog uždirbtume jiems pragyvenimą. Man tai yra labai nemalonu. Jeigu norime gerai gyventi, be darbo nieko nebus, todėl turėtume dirbti visi kartu. Ir valdininkiją reikėtų mažinti. Didindami žmonių, kurie nesukuria jokio produkto, skaičių gerovės valstybės nepasieksime“, – teigia jis.
Daugiau politinės brandos, taip pat liautis žiūrėti į atsakingą verslą kaip į melžiamą karvę ragina ir Mantas Gudas, Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas. Be to, pasak jo, būtų išmintinga nebijoti daugiau kalbėtis ne tik apie einamojo rezultato perskirstymą, bet ir apie strategines valstybės ateities perspektyvas.
Verslininkai pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti saugumą ir šalies konkurencingumą, reikėtų skirti didesnį dėmesį tiesioginėms užsienio investicijoms – pastaruoju metu tam trūko ilgalaikės strategijos. Lietuva pradėjo nuo automobilių pramonės gigantų, bet, atėjus „Continental“ ir „Hellai“, kitų tokio lygio bendrovių nebuvo, pradėta blaškytis, nepavyko sukurti tam tikros ekosistemos.
„Tai stipriai susiję ir su švietimo klausimu. Tokie dalykai, kai 7–8 klasėse nėra matematikos vadovėlių, nepateisinama. Švietimo klausimas turėtų būti esminis. Ir, žinoma, tikimės efektyvesnės veiklos, mažesnės biurokratijos, stabilios arba prognozuojamos mokestinės aplinkos, tai padėtų mažoms ir vidutinėms įmonės bei startuoliams“, – aiškina Giedrus Valuckas, UAB „Progressive Business Solutions“ direktorius.
Lietuvos verslo konfederacijos atstovai tikisi, kad naujiems valdantiesiems bus suprantamas didžiausias verslo lūkestis – stabilumas. Lietuvos augimas ir konkurencingumas smarkiai susijęs su tuo, kad tie, kurie uždirba pinigus ir moka mokesčius, jaustųsi kuo stabiliau: kuo padėtis stabilesnė – politiškai, saugumo prasme, ekonomiškai, tuo lengviau verslininkui susikoncentruoti į savo tiesioginį darbą.
Verslininkai primena ir gana įsisenėjusią problemą – teisės aktų kokybę. Jų prikuriama gausiai, neretai – paskubomis, todėl lieka daug painiavos, paliekama vietos interpretacijai, kuria mėgina pasinaudoti įvairios verslą kontroliuojančios institucijos. Tad verslas norėtų, kad būtų daromas teisės aktų monitoringas, rimčiau įvertinamas jų poveikis: ekonominis, socialinis, aplinkosauginis. Nes pakeitimai daro poveikį verslui, o politikai ar teisės aktų rengėjai ne visada tai mato.
Skaičiuojama, kad visose išrinktose partijose, taip pat ir kairiosiose, yra verslininkų arba politikų, kurie anksčiau buvo verslininkai. Todėl verslas tikisi, kad šie žmonės turi supratimą, ką reiškia dirbti, uždirbti ir kurti darbo vietas, todėl esą galima tikėtis, kad kokių nors staigių, mažai apgalvotų posūkių neįvyks.
Verslui kurtis ir augti reikia geopolitinio bei ekonominio saugumo ir stabilumo. Tik tokioje aplinkoje verslas gali planuoti investicijas (ypač inovatyvias investicijas). VŽ kalbinti verslininkai tikisi, kad naujoji valdžia sprendimus stengsis priimti dialogo pagrindu, veiks išvien, nebijos kalbėtis. Iki šiol tokio dialogo buvo labai pasigendama, o tai, kas vyko, verslui labiau priminė dialogo imitaciją.
Su tuo bene tiesiogiai siejasi ir kita verslui skaudi problema – verslo demonizavimas, kuris iš tiesų yra didelė kliūtis valstybei vystytis. Verslininkai skundžiasi, kad vis dar patiria nepagrįstą kritiką dėl neva turimų kažkokių privilegijų ar trūkumų, kurių iš tiesų nėra. Legaliai dirbantis verslas kuria vertę, įdarbina žmones, įneša nemenką indėlį į bendrą šalies ekonominį pyragą. Būtent tą, kurį raikyti teks gausių pažadų pridalinusiems politikams, įkopsiantiems į naujos valdžios Olimpą.
