Krovinių gabenimas Nemunu įsibėgėja – galimybių daugėja
Jurbarke istorinis įvykis
Iš Jurbarko į Klaipėdą išplukdytas pirmasis grūdų krovinys. Rugpjūčio 5 d. į Jurbarką atplaukė AB Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) „Nemunas Lines“. Kitos dienos rytą užvirė lietuviško derliaus grūdų krovos darbai, kurie tapo puikiu pavyzdžiu, jog vidaus vandens transportas yra efektyvi šalies logistikos sistemos dalis. Rugpjūčio 8 d. ankstų rytą įspūdingas 1000 tonų grūdų krovinys iš Jurbarko atplukdytas į Klaipėdos jūrų uostą. Kelionė įvykdyta didžiausia upine barža Baltijos šalyse.
Stipriai išaugus poreikiui plukdyti krovinius Nemunu bei tam trūkstant pajėgumų, VVKD specialistai savo pajėgumais pastatė 1800 tonų keliamosios galios baržą. 2024 m. gegužės 13 d. minima vandens transporto priemonė buvo nuleista į vandenį. Nepaisant to, kad baržos grimzlė pritaikyta 180 cm gyliui, jos galimas tonažas įspūdingas – 1300 tonų grūdų ar kitų birių medžiagų. Jei krovinys transportuojamas konteineriais, „Nemunas Lines“ barža gali talpinti net 90 vnt. dvidešimties pėdų konteinerių.
„Krovininė logistika vandens keliu – užsienio šalyse įprastas, patogus ir efektyvus būdas gabenti krovinius, ypač – nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius. Vystydami vidaus laivybą stipriname ir jūrinę valstybę. VVKD rodo lyderystę ir savo pajėgumais pastatė didžiausią baržą, atnaujina laivyną ir siekia dalį krovinių Lietuvoje perkelti į vandens kelius, kartu sumažinti sunkiojo transporto srautus keliuose. Laivai yra labiau ekologiški, saugesni ir pigesni, palyginti su kitomis transporto rūšimis – automobilių ar geležinkelių“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Tvarios ambicijos
VVKD jau paruošusi 479 kilometrus navigacijai tinkamų upių kelių, o 2025 metais jų bus virš 500 kilometrų. Lietuvos vizijoje – 1000 kilometrų vandens kelių ir tvari logistikos jungtis su Klaipėdos uostu, iš kurio pasiekiamas visas pasaulis.
„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos vidaus vandens keliai turi būti jūrinio uosto tęsinis. Vidaus krovinines laivybos centras yra Kaunas, todėl laivyba puikiai įsipaišo į intermodalinę grandinę. Perkraunat vagonus Palemone – intermodaliniame terminale, kroviniai sujungiami Nemunu su Klaipėdos uostu. Modernizavus pagrindinį vandens kelią Nemunu, vykdoma ir Marvelės krovininės prieplaukos plėtra Kaune. Didžioji dalis krovinių Kaunas – Klaipėda turi keliauti Nemunu, renkantis aplinkai palankų kursą ir mažinant CO² išmetimus” – sako VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas.
.jpg)
Praėjusių metų vasarą pabaigtas ambicingas projektas, kurio metu buvo modernizuotas laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos. Nemunas tapo jūrinio uosto tęsinys. Reguliari vidaus krovininė laivyba vykdoma jau visus metus. Šis projektas ne tik padidino Lietuvos jūrinės valstybės reikšmę, bet ir Kauną su Jurbarku sujungė su tarptautiniais logistikos maršrutais. VVKD pastangos kurti naują infrastruktūrą jau šiemet leido pradėti grūdų gabenimą iš Jurbarko.
„Vidurio uosto (tarp Kauno ir Klaipėdos) statusas leidžia turizmą skatinančiam Jurbarkui plėstis dar sparčiau nei ligi šiol. Į miestą reguliariai atvykstantys krovininiai laivai paspartintų uosto plėtrą ir pramoginę laivybą. Be to, greta Nemuno galėtų kurtis lokalūs logistikos taškai, prekybos bazės, gamybos ir paslaugų įmonės, laivų transporto remonto ir aptarnavimo dirbtuvės. Džiaugiamės, kad VVKD ir „Linas agro“ pastangomis jau išvystėme koncepciją su naujomis veiklomis Jurbarko uoste“ - pasakoja V. Vinokurovas.
Ką sako verslas
AB „Linas agro“ yra pirmoji bendrovė, pasirinkusi grūdų pervežimą Nemunu, taip patvirtindama vidaus laivybos efektyvumą.
.jpg)
„Kadangi tai pirmas toks projektas Lietuvoje, mūsų logistikos ir infrastruktūros komanda dalyvavo visose pasirengimo, planavimo stadijose kartu su Vidaus vandens kelių direkcija. Sklandžiam proceso užtikrinimui tarėmės kaip ir kokia technika grūdus pakrauti, apsaugoti nuo drėgmės gabenimo metu. Daug dėmesio skyrėme privažiavimo Jurbarke testavimui ir bandymams. Džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu ir tikime, kad grūdų gabenimas šia transporto priemone suteiks papildomo konkurencingumo ne tik „Linas agro“, bet ir vidurio Lietuvos ūkiams, saugos aplinką bei suteiks papildomo efektyvumo logistikos grandinėje, - pažymi AB „Linas agro“ logistikos ir infrastruktūros direktorius Arūnas Strazdas.
Pagrindinis Lietuvos vidaus vandens kelias (E41) driekiasi Nemuno upe ir Kuršių mariomis, jis jungia Kauną ir Klaipėdą su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje. Šis kelias taip pat yra transeuropinio vidaus vandenų transporto tinklo TEN-T dalis.
Sutartys su krovinių savininkais ir ekspeditoriais aktyviai sudarinėjamos, juos vilioja galimybė patogiai ir efektyviai gabenti krovinius, ypatingai nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Kaip ir sausomos keliuose, taip ir laivyboje – vos tik pagerėja sąlygos, iškart pastebimi pokyčiai. Laivų skaičius Nemune auga, o verslo dėmesys krovinių pervežimu upėmis sparčiai didėja. „Nemunas Lines“ – įnešė naujų galimybių logistikoje. Šiuo metu vidaus laivyba vidaus keliais išgyvena sniego gniūžtės efektą – vis daugiau verslų ir žmonių sužino apie naujas galimybes, ima dalyvauti laivyboje. Nuokrovininės laivybos pradžios paskelbimo vandens kelių logistiką jau pasirinko tokios įmonės kaip „Linas Agro“, „Milsa grupė“, „Serfas“, „Kaunas Metal“, „Arijus“, „Hegelmann Multimodal“ ir kt. 
650 tonų sveriantis UAB „Kaunas Metal“ armatūros krovinys į baržą buvo pakrautas Klaipėdos jūrų uoste KLASCO krovinių terminale ir 2023 m. spalio 16 d. atplukdytas į Kauno žiemos uostą. Sėkmingas bendradarbiavimas lėmė tai, kad šios bendrovės krovinių reisai Nemunu tapo reguliarūs.
„Mūsų įmonė tiekia plieno gaminius savo klientams visoje Šiaurės Europoje, kurioje požiūris į tvarumą yra itin aktualus. Norime, kad tvarumas būtų atspindimas visuose įmonės procesuose – pradedant tiekimu, baigiant gamyba ir logistika. Upių transportas padeda mums optimizuoti krovinių maršrutus, naudoti aplinkai draugiškas transporto priemones ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką“, – sako UAB „Kaunas Metal“ vadovas Robertas Buckus.
Jo teigimu, skaičiuojant energijos sąnaudas pervežti vienai tonai krovinio, vidaus vandenų transportas išskiriamas kaip vienas iš efektyviausių logistikos būdų. Dėl to, metalo gaminius gaminanti įmonė pasirinko transportuoti žaliavas Nemunu iš Klaipėdos uosto į savo gamyklą Kaune.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau pasitelkia generatyvinį dirbtinį intelektą (GenDI) piktavalėms veikoms: nuo sudėtingų apgaulių iki automatizuotų atakų, tačiau GenDI gali tapti ir efektyviu ginklu prieš kibernetines atakas. Spalį tradiciškai minėdami Europos Sąjungos kibernetinio saugumo mėnesiu, ieškome naujų būdų užtikrinti visuomenės ir infrastruktūros saugumą virtualioje erdvėje. Viena iš naujausių Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkų iniciatyvų šioje srityje – GAISO projektas, kuriuo siekiama generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimais padėti apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir visuomenę nuo kibernetinių pavojų.
Sostinės Konstitucijos prospekte iškilęs naujas verslo centras „Sąvaržėlė“ – vienintelis RSHP (buv. Rogers Stirk Harbour + Partners) projektas Baltijos šalyse. Legendinio britų architekto Richardo Rogerso įkurta architektūros studija garsėja sprendimais, kuriuose konstrukcijos ir inžineriniai elementai atviri, demonstruojami kaip architektūrinės išraiškos dalis. Ši filosofija perteikta ir projektuojant „Sąvaržėlę“ – pastate numatyti individualizuoti „Schindler“ liftai išsiskirs savo ryškiu dizainu.
Prekės ženklų kova dėl vartotojų dėmesio įgauna naują kryptį – rinkodaros specialistai vis dažniau akcentuoja lauko reklamos svarbą. Ši medija šiuolaikiniame reklamos kanalų derinyje yra vienas patikimiausių būdų pasiekti plačią auditoriją, užtikrinti matomumą ir prisidėti prie „pirmo pasirinkimo“ (angl. „top of mind“) pozicijos vartotojui priimant sprendimą.
Lietuvoje vis dažniau atsiranda iniciatyvų, jungiančių istoriją ir šiuolaikinį požiūrį į verslą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Ilzenbergo dvaras, kur ūkininkavimas, turizmas ir maisto gamyba veikia pagal savitą filosofiją: partnerystę su versliais ir talentingais žmonėmis, turinčiais idėjų ir drąsos jas įgyvendinti. Dabar dvaras ieško naujo partnerio vyno veiklai.
Jam pritaria ir bendrovė „Milsa grupė“, kuri apie planus gabenti savo krovinius Nemunu, svarstė jau nuo 2023 m. pradžios. Kadangi bendrovė užsiima kasyba ir nuolat gabena sunkius ir birius krovinius, galimybė plukdyti juos pigiau upe nuo Kauno iki Klaipėdos, pasirodė itin viliojanti.
„Džiaugiamės, kad mūsų planai virto realybe ir turime naują galimybę transportuoti krovinius Nemunu, tai leidžia patogų pervežimą maršrutu Kaunas – Klaipėda. Mūsų paskaičiavimais, vandens transporto būdu gabenant krovinį, į aplinką išmetama 2 kartus mažiau CO2 nei transportuojant jį sunkvežimiais. Savo veiklos procesuose skatiname tvarius sprendimus, todėl ir toliau ketiname krovinius iš Kauno gabenti didžiausia Lietuvos upe – Nemunu“, – sako „Milsa grupė“ vadovas Mantas Makulavičius.
VVKD skaičiuoja, kad pernai paskelbus krovininės laivybos pradžią, jau atlikta 38 reisai baržomis, kurių metu nugabenti 485 jūriniai konteineriai, keli tūkstančiai tonų metalo gaminių, grūdai, skalda.
„Vidaus vandens kelių direkcija, plėsdama naviguojamų vidaus vandens kelių kilometražą, plėtodami intermodalinę krovininę laivybą ir vystydama žaliąsias inovacijas, aktyviai prisideda prie tvaresnės logistikos šalyje - tausodami gamtą kuriame sveikesnę aplinką visiems šalies gyventojams“, – teigia V. Vinokurovas.
