Bręsta krovininės laivybos proveržis

Vidaus vandens kelių direkcija jau yra sudariusi preliminarius susitarimus su potencialiais krovinių vežėjais. Susidomėjimas didžiulis, nes vandens keliais galima plukdyti bet kokios rūšies krovinius. Didžiausia ekonominė nauda transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Vidaus vandenų kelių naudojimas yra ženkliai pigesnė, efektyvesnė ir poveikį aplinkai mažinanti krovinių gabenimo alternatyva krovininiam kelių transportui.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) įsitikinus, vidaus laivyba gali perimti ir  iki 10 mln. tonų krovinių per metus, tai yra maždaug 10 proc. viso šalies vidaus krovinių srauto. Gamtinės sąlygos tam yra, o direkcija aktyviai dirba plėtodama infrastuktūrą ir kurdama naujos kartos laivyną.

Alternatyvus krovinių gabenimo būdas 

Džiuginantis Lietuvos ekonomikos augimas turi savo pasekmių – pavyzdžiui didėjantis krovininių automobilių eismas. Jis didina šalies kelių apkrovą, klimato kaitą skatinančių dujų išmetimą, avaringumą ir spūstis. 

Statistika teigia, jog šiuo metu Lietuvoje krovinių pervežimas autotransportu sudaro 66 proc., visų pervežimų, geležinkeliais – 33 proc., o vandens keliais vos 1 proc. Šiuo metu dažniausiai laivais plukdomi konteineriai, mediena, gelžbetoniniai gaminiai, skalda, grūdai, didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai.

2021 metais Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė – plėtojant vandens kelių transportą, gyventojams mažėtų spūstys ir avarijų rizikos keliuose. Be to išaugęs vandens kelių transportas padėtų sumažinti didžiulį krovininių automobilių išmetamą šiltnamio dujų (CO2) kiekį, kuris Lietuvoje sudaro 45 proc. viso išmetamo CO2 kiekio. Bendrovės turėtų galimybę vandens keliais gabenti iš esmės bet kokio svorio bei gabaritų krovinius – vidaus vandenų laivyba yra neriboto pralaidumo. Remiantis moksliniais skaičiavimais, realiai vidaus vandenų laivyba iš kelių transporto galėtų perimti 5-10 mln. tonų krovinių per metus. 

Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto yra įtraukta į tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, kuris yra TEN-T tinklo kelias E41. Ši pagrindinė Lietuvos vidaus vandenų kelių arterija šiuo metu yra modernizuojama vykdant bunų projektą, kuris leis užtikrinti reikiamus navigacijai gylius. Tai viena iš pagrindinių sąlygų plėtoti krovininę laivybą. 

Be to Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) plečia  infrastruktūrą – Kaune, šalia „Via Baltica“ kelio, plečiama Marvelės prieplauka, skirta krovininių ir kitų laivų aptarnavimui bei krovinių laikymui. 

Visiems, kurie teigia, kad Lietuvoje trūksta laivų laikymo vietų uostuose - VVKD turi gerų žinių - įkurtas naujas pramoginių laivų uostas Kaune su daugiau nei 80 vietų:. https://vvkd.lt/uostas/kauno-ziemos-vidaus-vandens-uostas/

Pačios direkcijos gamybinei-prekybinei veiklai užtikrinti skirtas  Nemuną su Kuršių mariomis jungiančioje Atmatoje įsikūręs Uostadvario vidaus vandenų uostas. Direkcija jame taip pat sukūrė stovėjimo vietas ir privatiems pramoginiams laivams. 2023 m. balandžio 5 d. įvyks  šių vietų nuomos aukcionas: https://vvkd.lt/2023-04-05-vvkd-skelbia-papildoma-aukciona-del-laivu-stovejimo-paslaugu-teikimo-uostadvario-uoste/

Pirmieji žingsniai žaliosios laivybos link – jau žengti 

2022 m. pavasarį Vidaus vandens kelių direkcija su Europos investiciniu banku (EIB) pasirašė susitarimą dėl žaliosios krovininės laivybos Lietuvos vidaus vandenyse plėtros.

Įgyvendinant šį susitarimą, EIB užsakė Nyderlandų konsultacinių bendrovės Panteia atliekamą Lietuvos „žaliosios laivybos“ galimybių studiją.  Joje nagrinėjami  nulinės taršos elektrinių laivų kroviniams gabenti statybų finansavimo modeliai, išanalizuotos  reikiamos infrastruktūros Lietuvos vidaus vandenyse sukūrimo galimybės, aptartos rizikos ir jų sprendimo būdai. Balandžio mėn. pradžioje planuojamas šios studijos pristatymas. 

Šiuo metu jau ieškomos finansinės galimybės įgyventi numatytus planus – pastatyti nulinės taršos elektrinius laivus kroviniams, kurie visą savo maršrutą nuo Kauno iki Klaipėdos nuplauktų naudodami tik elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių. 

Tokių laivų koncepcijos jau egzistuoja. 2021 m. Lietuvos jūrinio klasterio partnerių pristatytas inovatyvaus stūmiko projektas išsiskiria net keliais inovatyviais aspektais, kurie apima planuojamą kelionės ilgį bei laivo dizainą. Stūmikas su viena pakrova galėtų nuplaukti iki 300 km. 20–26 m ilgio baržų stūmikas turės 1,4 m grimzlę, kad būtų tinkamas plaukioti sekliuose vidaus vandenyse. Pasroviui stumdamas krovinį esant  85% variklio apkrovai laivas galės išvystyti iki 22 km/h greitį, o prieš srovę judėti iki 18 km/h greičiu. Žinoma, norint efektyviai išnaudoti baterijas, kruizinis greitis numatomas apriboti iki 12 km/h. 

„Šio elektrinio laivo sukūrimas išties liudija aukštą potencialą, tai tvaraus transporto pavyzdys, sukurtas mūsų inžinierių ir projektuotojų. Glaudus bendradarbiavimas su Vidaus vandens kelių direkcija, Jūriniu klasteriu ir moderniausiais technologijų tiekėjais atvedė į rezultatą, kuriuo išties galime didžiuotis: gimė naujas elektrinis laivas“ – džiaugiasi UAB „Western Baltic Engineering“ direktorius Marius Arkušauskas. 

Įprastai laikoma, kad krovininio automobilio keliamoji galia vidutiniškai yra 20 tonų. Tuo tarpu, elektrinis stūmikas gali stumti iki 2000 tonų sveriančiu kroviniu pakrautą baržą. Toks vienas laivas gali pakeisti net 90–100 sunkvežimių. 

„Elektrinis baržų stūmikas leistų pasiekti nulines CO2 emisijas. Todėl jis yra itin svarbus siekiant paskatinti krovinių gabenimą Nemunu ir plėtoti šalyje žaliąsias transporto grandines. Įsivaizduokite, kad milijonai tonų gali būti pergabenami nekenkiant aplinkai ir nuimant tūkstančių vilkikų apkrovas nuo automagistralės Kaunas–Klaipėda. Įgyvendinę elektrinio stūmiko projektą, būtume pirmieji Europoje turintys elektrinį vidaus laivyną“, – teigia VVKD vadovas V. Vinokurovas.

Tuo tarpu Vidaus vandens kelių direkcija Kauno žiemos uoste jau stato1800 tonų keliamosios galios baržą. Ši barža galės gabenti 80–90 vilkikų atitinkantį krovinį. Šiuo metu kroviniui transportui naudojamos iki 1000 tonų talpos baržos, varomos dyzeliniais stūmikais. Neabejojama, kad investicijos į naujo laivo statybą pasiteisins – krovininė laivyba verslams tampa vis patrauklesnė. 

Pasak V. Vinokurovo, investicijos į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidės prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo. „Visos Lietuvos įmonės, ypač valstybinės, turi laikytis žaliojo kurso ir siekti tvarios ekonomikos ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet ir visose tarpinėse grandyse. Iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeitus elektriniais stūmikais, logistikos grandinės taps tvaresnės, o pažangūs sprendimai integruojami į vieną logistikos grandinę duos maksimalią naudą“, – sako V. Vinokurovas. 

Išplėstos galimybės statyti laivus Lietuvoje 

Dar vienas reikšmingas įvykis Lietuvos laivybos srityje – Vidaus vandens kelių direkcijai suteiktas laivų statybos atestatas iš RINA. Šis tarptautinis sertifikatas galioja visame pasaulyje jūriniame sektoriuje. 

„RINA atestatas išplečia galimybes statyti laivus mūsų šalyje. Esame jau oficialiai atestuoti gaminti jūriniams laivams metalines konstrukcijas, statyti laivus ir užsiimti jų remontu. Džiaugiamės, kad Lietuvos vandens laivybą galime plėtoti įvairiapusiškai “, – teigia VVKD gamybos direktorius M. Gutauskas.