Verslo turizmas Lietuvoje: išsprendę vieną didelį trūkumą, galime tapti regiono lyderiu

Publikuota: 2018-08-13

Iš 1,58 milijono pernai Lietuvą aplankiusių ir bent vieną naktį čia praleidusių užsienio turistų bemaž trečdalis, 30 proc., į Lietuvą vyko dalykiniais tikslais: dalyvauti konferencijose, verslo ar profesiniuose renginiuose, susitikimuose. Lietuvos banko statistika teigia, kad iš tokių dalykinių kelionių Lietuva 2017 m. gavo per 291 mln. eurų pajamų, t.y. kone 15 proc. daugiau nei 2016 m.

„Viena vertus, galima džiaugtis tokiu augimu, tačiau pasižiūrėjus į dešimtmečio duomenis, verta ir susirūpinti. Iš dalykinio turizmo pernai gautos pajamos tik šiek tiek pralenkė 2008-aisiais užfiksuotą rezultatą, apie 285 milijonus eurų. Matant, kad pajamų iš dalykinio turizmo pritraukiama beveik tiek pat kiek ir 2008-aisiais, ir įvertinus pastarųjų dešimties metų infliaciją, kilusias prekių ir paslaugų kainas, peršasi prielaida, kad dalykinio turizmo srityje dar turime gerokai pasitempti, didindami savo konkurencingumą“, - sako laikinoji Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Departamentas skaičiuoja, kad daugiausia verslo turistų į Lietuvą atvyksta iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Prancūzijos, Norvegijos ir Izraelio. Lietuvos verslo turizmo galimybės intensyviai pristatomos tolimuosiuose Rytuose: Kinijoje, Japonijoje, didelis dėmesys skiriamas JAV rinkai.

Būtina strategija

„Kiekviena šalis siekia pritraukti kuo daugiau verslo turistų. Dėl labai paprastų motyvų: kartu su sveikatą stiprinti ar gydytis atvykstančiais svečiais, verslo turistai šalyje išleidžia daugiausiai. Jie paprastai renkasi aukštesnės klasės viešbučius, maitinimo paslaugas, pramogas, todėl šis segmentas aktualus ir valstybei, ir didelei daliai aptarnavimo srityje dirbančio verslo. Esu tikra, kad iš dalykinio turizmo gaunamas pajamas galima ir padvigubinti, bet tam reikalinga ne tik puikiai išvystyta, konkurencinga infrastruktūra, aukščiausia paslaugų kokybė, bet ir kryptinga rinkodara“ – teigia pašnekovė.

nuotrauka::1 right

I. Trakimaitė-Šeškuvienė pastebi, kad verslo turistų srautus didinti siekiančiai Lietuvai būtina vieninga strategija ir būtent už šią sritį atsakinga organizacija. Pasak laikinosios Turizmo departamento vadovės, iš dalies verslo turizmo plėtra rūpinasi jos šiuo metu vadovaujama institucija, iš dalies – kitos įstaigos, tačiau siekiant didinti šalies patrauklumą dalykiniam turizmui, reikalingos tiek gerokai labiau koordinuotos pastangos, tiek ir didesnės investicijos.

„Kitaip nei aplinkinės šalyse, Lietuva vis dar neturi organizacijos, kuri būtų atsakinga už verslo turizmo rinkodarą ir rūpintųsi Lietuvos, verslo renginiams patrauklios šalies, įvaizdžiu. Atsiliekame ir valstybės finansavimu šiai sričiai. Pagrindinės lėšos Lietuvos rinkodarai skiriamos iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, bet jos skirtos gamtos ir kultūros paveldui pristatyti. Negalime jų pasitelkti Lietuvos kaip dalykinio turizmo krypties pristatymui. Tai svarbi problema, ir valstybė, norėdama gauti grąžą iš dalykinio turizmo, privalo daugiau investuoti pati“.

Ūkio ministerija planuoja, kad nuo kitų metų pradžios šalyje pradės veikti agentūra „Keliauk Lietuvoje“, pakeisianti dabartinį Turizmo departamentą. Laikinoji jo vadovė tikisi, kad sulig šiuo pokyčiu Lietuvoje atsiras ir organizacija, kurios pagrindinis rūpestis bus dalykinio turizmo rinkodara.

„Ji labai specifinė, veikla šioje srityje reikalauja ypatingų kompetencijų, darbo su renginių organizatoriais, specializuotais žiniasklaidos kanalais, sutelkiant dėmesį į dalykinio turizmo plėtrą. Tai žmonės, kuriems svarbūs visai kiti dalykai, nei mūsų gamtos grožybės, nei kultūros paveldas. Todėl čia reikia turėti visai kitokią viziją, kaip tą šalį pristatyti, kokius jos privalumus išryškinti“, - komentuoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Proga būti pirmiesiems regione

Kad šių privalumų yra, dėmesį atkreipia ir patys užsienio svečiai. Turizmo departamento vykdomi tyrimai atskleidžia, kad dalykiniais tikslais į Lietuvą atvykstantys turistai itin palankiai vertina mūsų šalies infrastruktūrą, susisiekimą ir kompaktiškumą. Lietuvoje patogu organizuoti renginį ar susitikimą nebūtinai tame pat mieste, kur įsikūręs tarptautinis oro uostas: į renginio vietą bet kur šalyje retai kada reikės vykti ilgiau kaip valandą-kitą.

„Esame pripažįstami kaip viena saugiausių šalių pasaulyje. Be to, renginių organizatoriai itin vertina lankstumą. Mūsų šalis gali pasiūlyti netradicinių vietų renginiams ir susitikimams: dvarų, sodybų, muziejų. Tai itin svarbu ieškantiems naujų veiklos krypčių“.

Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, tradicinių ar ne tokių įprastų vietų renginiams pasiūla Lietuvoje sparčiai kyla. Vien šiemet šalyje pradeda veikti apie 20 naujų viešbučių ir beveik visi jie tinkami verslo renginiams organizuoti.

Trūkumas, apie kurį unisonu kalba visi su viešbučių ir konferencijų verslu bent kiek susiję ekspertai – tai Kongresų centras, turėjęs dar šiemet pradėti veikti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje.

„Varžantis dėl verslo turistų, Lietuvos konkurencingumui atsiliepia didelių erdvių ir konferencijų centrų trūkumas. Sostinės centre turėdami kompleksą, kuris galėtų priimti ne mažiau kaip du tūkstančius dalyvius, įgytume pranašumą visame Baltijos regione. To laukia visas verslas, ir mes turėjome būti pirmoji Baltijos valstybė, įsirengusi tokį Kongresų centrą“, - pastebi laikinoji Turizmo departamento vadovė.

Liaupsina lietuvių profesionalumą

Kol viešbučiai ir renginių organizatoriai laukia 2022-ųjų, kada, kaip tikimasi, centras atversiąs duris, verslo turistų ir tarptautinių renginių organizatorių palankumą siekiama pelnyti kitas būdais. Pasak pašnekovės, dalykinio turizmo plėtrą skatina ne tik šalies konferencijų turizmo infrastruktūros pajėgumai, šalies pasiekiamumas, bet ir šiame sektoriuje dirbančių specialistų – apgyvendinimo, maitinimo, organizavimo paslaugas teikiančių žmonių, ? profesionalumas. Jį puikiai vertina į Lietuvą atvystantys verslo turistai, ir Turizmo departamento atliekami tyrimai liudija, kad sektoriaus atstovų profesionalumas yra viena iš Lietuvos stiprybių.

nuotrauka::2 left

„Galėjau tai paliudyti vos tik atvykęs, kai mane pasitiko nuoširdi darbuotojos šypsena. Tokie dalykai nepamatuojami ir neišmokstami, jei tik patys žmonės to nenori“, - įsitikinęs didžiausiam šalies viešbučiui „Radisson Blu Hotel Lietuva“ vadovaujantis italas Massimo Supino.

Pašnekovas pasakoja, kad ruošdamasis atvykti dirbti Lietuvoje, jis pirmiausiai perskaitė viešbučio svečių atsiliepimus. Daugelis atkreipė dėmesį ne tik į patogią viešbučio vietą mieste, kambarius ar jų įrengimą, bet ir į darbuotojų paslaugumą bei aptarnavimo kokybę.

„Viena didžiausių mūsų stiprybių yra personalas, jo profesionalumas ir puikus aptarnavimas. Būtent tai užtikriname savo svečiams, į šią stiprybę ir toliau ketiname telktis“, - tvirtina M. Supino.

Jo vadovaujamas viešbutis šią vasarą atidarė naują aštuonių aukštų priestatą, papildžiusį „Radisson Blu Hotel Lietuva“ kambarių asortimentą 165-ais „Premium“ klasės numeriais. Į viešbučio plėtrą jo valdytojai investavo 15,7 mln. eurų.

Laikinai Turizmo vadovės pareigas einančios I. Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, tarptautinių viešbučių tinklų investicijos į plėtrą Lietuvoje, naujų prekių ženklų atėjimas, yra dar vienas svarbus šalies patrauklumo dalykiniam turizmui pripažinimas.

„Dalyvaujame tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui, dviejose didžiausiose pasaulyje dalykinio turizmo parodose: „IBTM“ Barsenoloje ir „IMEX“ Frankfurte. Pastarojoje šiemet buvo aiškiai matyti, kad Šiaurės Europa yra „ant bangos“, juntamas augantis susidomėjimas Lietuva, ypač iš tolimesnių kraštų – Kanados, Australijos, JAV. Šių šalių verslo atstovai organizuoja daug dalykinių renginių Europoje, ir Baltijos valstybės joms – tikras neatrastas perlas. Džiaugiamės, kad kai kurie iššūkiai – pavyzdžiui, pasiekiamumo oru klausimas, yra sprendžiami, ir Vilnių su Londono Sičiu sujungs tiesioginiai skrydžiai. Paskyrę dalykinį turizmo plėtrą šalies prioritetu ir investuodami į kitas svarbias sritis – infrastruktūrą, rinkodarą, - Lietuvą galime paversti viena perspektyviausių dalykinio turizmo krypčių regione“, - įsitikinusi I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau