Viešbučių projektavimas: ko nepastebi svečiai ir praeiviai?

Publikuota: 2018-05-22

Įspūdingais tempais augantys informacijos srautai ir kylantis vartotojų išprusimas bei reiklumas. Globalizacija ir galimybės keliauti greičiau, pigiau ir paprasčiau nei bet kada iki šiol. Aštrėjanti konkurencija ne tik miesto, valstybės, bet ir ištisų regionų ar žemynų mastu. Šios ir kitos aplinkybės verčia pergalvoti žaidimo taisykles daugelyje sričių, įskaitant viešbučių verslą. Viešbučiai stengiasi pranokti vienas kitą jaukumu, patogumu, ypatingais dizaino sprendimais, panorama ar nepriekaištinga paslaugų kokybe. Tačiau kaip šios besikeičiančių vartotojų poreikių diktuojamos tendencijos atsispindi pačioje viešbučių architektūroje?

„Viešbučiai – viena konservatyviausių pastatų grupių. Jos svarbiausi parametrai nesikeičia nuo tada, kai šiuolaikiniai viešbučiai, kaip mes juos suprantame, buvo pradėti statyti. Nemėgstu prognozuoti, bet esu tikras, kad nepaistant įvairių detalių, viešbučių esmė ir toliau liks nepakitusi“, - sako architektas Saulius Mikštas.

S. Mikšto kurti projektai – viešbučiai, prekybos ir verslo centrai, sporto arenos ir kiti – puošia ne vieną Lietuvos miestą. Ne tik Lietuvos: kartu su architektais Leonardu Vaičiu ir Romualdu Kučinsku S. Mikštas projektavo Lietuvos ambasadą Minske, drauge su žymiu Latvijos architektu Juriu Puoga kūrė viešbučio „Europa Royale“ Rygoje rekonstrukcijos projektą.

nuotrauka::2 right

„Viešbučiai nesikeičia taip, kaip, daugelis kitų pastatų, pavyzdžiui, bibliotekos. Įsivyraujant internetui ir elektroninėms knygoms, bibliotekos iš knygų saugyklų virsta kultūrinės, intelektinės, bendruomenių veiklos centrais. Arba toks reiškinys kaip paštas su telefono kabinomis pokalbiams – jaunesnės kartos atstovai, ko gero, net nebeatsimena tokių paštų, kuriuose reikėdavo pokalbį telefonu užsisakyti, ir lankytojai būdavo nukreipiami į kabinas kalbėtis su Maskva ar Klaipėda“, - pasakoja pašnekovas.

Kūrybiškumas būtinas

Anot jo, drastiškų pokyčių, kurie skatintų iš esmės pergalvoti viešbučių architektūrą, neįvyko. Lankytojai nėra įkurdinami saugojimo kamerose ar robotų kilnojamuose konteineriuose. „Kaip ir iki šiol, viešbučio esmė – laikinam apsistojimui skirti kambariai ar apartamentai su visa reikiama įranga. Kad būtų įdomiau, galima įrengti vonią viduryje kambario, lovą patiesti ant grindų, vonios kambarį ir gyvenamąją patalpą atskirti ne siena, o stikline pertvara. Bet tai – detalės, esmė liko ta pati“, - pažymi architektas.

Vis dėlto, pašnekovas griežtai nesutinka, kad šios aplinkybės varžančios viešbučius projektuojančių architektų kūrybiškumą. Tai puikiai iliustruoja S. Mikšto kurto Vilniaus viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ priestato projektas. Jame susilieja gerokai daugiau ir įdomesnių architektūrinių bei kūrybinių sprendimų, nei kad svečiui ar praeiviui galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Naujasis viešbučio korpusas iškilo sostinės Konstitucijos prospekte, pagrindinėje naujojo miesto centro gatvėje. Todėl kurdami projektą sprendėme, kaip jis atrodys žvelgiant pirmiausiai būtent iš šios gatvės. Siekėme, kad pastatas atrodytų dinamiškas, kad jo vaizdas kistų priklausomai nuo žiūrėjimo kampo, atstumo. Štai, žvelgiant iš toliau, priestato fasadas iš Konstitucijos prospekto pusės gali atrodyti kaip vientisa plokštuma, bet priartėjus, vertikalūs pastato profiliai tankėja, jis atrodo vis kitoks judant prospektu“, - komentuoja S. Mikštas.

Pirmuosius tris netrukus duris atversiančio priestato aukštus užims biurai ir parduotuvės. Daugialypė statinio paskirtis taip pat išreikšta architektūros priemonėmis. Anot architekto, pirmieji trys aukštai orientuoti pagal Konstitucijos prospekto kryptį. Viršutinė dalis, prasidedanti nuo ketvirtojo aukšto – kiek pasukta ir susišaukia su pagrindiniu viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ pastatu.

Solo partiją palieka kitiems

Projektuojant priestatą ypatingas dėmesys skirtas ir iš Konstitucijos prospekto nematomai jo pusei. Ši dalis žvelgia į pėsčiųjų zoną, senąjį kelią į Rygą, šalia kurio išsidėstę svarbūs komerciniai pastatai. S. Mikšto teigimu, projekto kūrėjai siekė kad naujasis priestatas papildytų ir pratęstų šią pėsčiųjų erdvę – būtent į ją atgręžti priestato pirmojo aukšto įėjimai, numatoma įrengti terasą, suoliukus, naujuoju viešbučio korpusu atskiriant pėsčiųjų zoną nuo judraus Konstitucijos prospekto.

S. Mikštas atkreipia dėmesį, kad priestatas papildo jau stovintį viešbučio pastatą, brolių Nasvyčių projektuotą „Lietuvos“ viešbutį, tapusį neatsiejama Vilniaus urbanistinio silueto dalimi. „Priestato projektą pristatėme Algimantui Nasvyčiui ir gavome jo pritarimą. Laikėmės nuostatos, kad naujasis korpusas netaptų dominuojančia kraštovaizdžio dalimi, jis užpildo Vilniaus urbanistinės kalvos tarpus tarp aukštesnių pastatų. Pastatas įsimintinas, bet labiau žemiškas, neutralus, palieka solo partiją atlikti aplinkiniams statiniams“, - pasakoja pašnekovas.

Į kraštovaizdį priestatas darniai įsilies ir žvelgiant iš gretimų dangoraižių. Žemutinės naujojo statinio dalies stogas bus apželdintas, iš viršaus atrodys tarsi žalia veja. Aukštesnės stogo dalies įranga išdėstyta kuriant savotišką kompoziciją: akylas žiūrovas galės pajusti, kad inžineriniai įrenginiai nėra išbarstyti atsitiktinai, bet rikiuojami laikantis tam tikros tvarkos bei struktūros.

Matoma tik viršūnė

Aštuonių aukštų, 165 kambarių viešbučio priestatą S. Mikštas lygina su aisbergu: tik dalį jo matys praeiviai ir viešbučio svečiai. Po visu priestato sklypu įrengta dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, ir visa teritorija aplink pastatą su žaliaisiais plotais, žibintais, pėsčiųjų takais, yra praktiškai šios požeminės aikštelės stogas.

Iš pagrindinio viešbučio pastato į priestatą lankytojai taip pat pateks požemine galerija, net nebūtinai iš karto suvokdami, kad keliauja į kitą pastatą.

S. Mikštas teigia, kad nors projekto užsakovų pateikta programa gana griežtai apibrėžė lūkesčius ir reikalavimus naujajam priestatui, tai architektų kūrybiškumui sparnų nepakirpo. „Net ir griežta programa neatleidžia nuo būtinybės į užduotį žvelgti kūrybiškai. Taip, pastato konfigūracija, aukštis, plotis, gylis aiškiai apibrėžti, nustatytas koridorių, kambarių skaičius ir plotas, langų plotas. Tie dalykai ribojami ir interpretacijų būti negali, bet kaip visa tai sutalpinti į pastatą – čia jau yra kūryba“, - tvirtina architektas.

nuotrauka::1

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dvi viešbučių verslo raidos kryptys Rėmėjo turinys

Statistikos departamento duomenimis, visos Lietuvoje gautos pajamos iš turizmo pernai viršijo 2...

Sėkmingo paslaugų verslo paslaptis Rėmėjo turinys

Lietuvoje viešintys užsienio svečiai tarp mūsų šalies ir jos sostinės privalumų pirmiausiai paprastai pamini...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau