Dirbančių užsieniečių per metus padaugėjo 65%

„Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Per metus ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje – tiek darbo jėgos iš ES, tiek iš trečiųjų šalių. Daugiausiai užsieniečiai užpildo trūkstamų darbuotojų laisvas darbo vietas transporto ir statybos sektoriuose“, – pranešime teigė tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Didžioji dalis dirbančių užsieniečių metų pradžioje buvo piliečiai iš trečiųjų šalių – 131.400, arba 65,5% daugiau nei prieš metus, tuo metu Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių dirbo 10.000, arba 66,7% daugiau.

Daugiausiai atvykėlių metų pradžioje buvo iš Baltarusijos – 47.700, arba beveik 1,6 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Ukrainiečių skaičius augo 37% – iki 44.800, uzbekų – 3,7 karto iki 6.600, kirgizų – 2,2 karto iki 5.600.

Pasak G. Sinkevičės, dauguma Lietuvoje dirbančių baltarusių turi vidutinę kvalifikaciją ir kompetencijas. Aukštos kvalifikacijos darbai daugiausiai susiję su transporto sektoriumi ir IT sritimi.

Baltarusijos piliečiai Lietuvoje daugiausiai dirba tarptautinius krovinius gabenančių vilkikų (24.400), vilkiko (treilerio) vairuotojais – per 1.400, betonuotojais – 873, kompiuterių taikymo inžinieriais – 748, programinės įrangos testuotojais – 431, sunkvežimio vairuotojais – 375, programinės įrangos kūrėjais – 287, inžinieriais programuotojais – 264, savivarčio vairuotojais – 228, suvirintojais dujomis ir elektra – 226.

Daugiausia Lietuvoje dirbančių ES piliečių yra iš Rumunijos (2.900), Latvijos (2.400) ir Lenkijos (1.500), Bulgarijos (1.000) ir Italijos (300).

Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai vidutinės kvalifikacijos pozicijose: tokius darbus dirba 112.100 trečiųjų šalių piliečių ir 5.300 atvykusiųjų iš ES šalių.

Daugiausia atvykėlių – 73.100 – dirba transporto ir saugojimo įmonėse, 22.000 – statybos sektoriuje, 12.900 – apdirbamojoje gamyboje.

Daugiausia į Lietuvą atvykusių trečiųjų šalių piliečių – 72.800 – dirba vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais. Kvalifikuotais statybininkais dirba 15.600 žmonių, iš jų daugiausiai betonuotojais ir betono apdailininkais (4.600), tinkuotojais (2.600), statybininkais (1.900), plytų mūrininkais (1.500).

Metalo apdirbimo, mašinų gamybos srityje dirba 9.400 atvykėlių, iš jų daugiausiai – suvirintojais (5.800) ir metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (2.300).

Beveik 30% į Lietuvą atvykusių ES šalių piliečių dirba administracinėse ir aptarnavimo įmonėse, 25,2% – statybos sektoriuje, 16,1% – apdirbamosios gamybos įmonėse, 9,1% – transporto ir saugojimo įmonėse.

Dauguma Lietuvoje dirbančių europiečių – 5.300 – vidutinės kvalifikacijos darbuotojai: 700 – statybininkai, 600 – kitur nepriskirti statybininkai montuotojai, po 300 – dažytojai bei vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai.

Aukštos kvalifikacijos pareigas užima 12.600 trečiųjų šalių piliečių: 1.800 – vadovaujančias, 9.300 – specialistų, 1.500 – technikų ir jaunesniųjų specialistų. Beveik pusė – 6.000 atvykusių dirba informacijos ir ryšių sektoriuje.

Kas penktas (2.100) ES pilietis, Lietuvoje dirbantis aukštos kvalifikacijos darbus, užima specialistų (1.100) ir vadovų (748) pozicijas.

Žemos kvalifikacijos darbus dirba ketvirtadalis ES piliečių (2.500) ir 5,1% trečiųjų šalių piliečiai (6.700).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.