Užimtumo tarnyba: darbdavių požiūris į emigrantus keičiasi
Daugiau nei pusė apklaustųjų (53%) sutinka, kad grįžę į Lietuvą lietuviai labiau pasitiki savo gebėjimais ir nori aktyviau įsitraukti į svarbių sprendimų priėmimą darbovietėje, palyginti su migracijos patirties neturinčiais kolegomis.
Tokius darbdavių požiūrio pokyčius į emigrantus nustatė Užimtumo tarnybos inicijuota šalies darbdavių apklausa, kurią atliko „Sprinter“ tyrimai.
„Darbdavių nuostatos emigrantų atžvilgiu pasikeitė dėl transformavusių vertybių visuomenėje, taip pat dėl pokyčių darbo rinkoje. Pastaraisiais metais sustiprėjęs kvalifikuotų darbuotojų poreikis, technologijų proveržis gamybos procesuose, ypač dirbtinio intelekto pritaikymas kasdienėje veikloje iš esmės skatina persvarstyti personalo samdos įpročius ir taktiką“, – pranešime cituojama Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė, pridurdama, kad šiuo metu dauguma darbdavių lanksčiai vertina grįžusius iš užsienio lietuvius – laiko juos patyrusiais ir reikalingais specialistais.
Darbdavių nuomonės tyrime 77% darbdavių atsižvelgia tik į kandidato išsilavinimą ar darbo patirtį, nepaisant to, kur ji buvo įgyta. 18% darbdavių rinktųsi kandidatus, įgijusius išsilavinimą ir 17% – darbo patirties Lietuvoje.
Vis tik prieš 3 metus panašaus pobūdžio tyrime darbdaviai tvirtino, kad pirmenybę teiktų kandidatams, kurie darbo patirtį ar išsilavinimą įgijo Lietuvoje (atitinkamai – 75% ir 69%) nei užsienyje.
Pastebimai skiriasi
Didžiausias skirtumas stebimas analizuojant nuostatą, jog iš užsienio grįžę lietuviai dažniau turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms. 2021 m. taip teigė 62% darbdavių, šiemet – 36 %. Užimtumo tarnybos direktorės teigimu, šiemet fiksuojamas darbdavių nuomonės poslinkis į teigiamą pusę arba neutralus.
„Gerokai sumažėjo pritariančių, kad emigrantai, kaip darbuotojai, prasčiau išmano Lietuvos darbo rinką ir ekonomiką nei nuolatiniai šalies gyventojai. Prieš trejus metus taip galvojo 58% apklaustų darbdavių. Mažiau pritariančių, kad viena iš pagrindinių lietuvių grįžimo iš užsienio priežasčių yra nesugebėjimas prisitaikyti prie kitos šalies, kai ankstesniais metais taip manė trečdalis respondentų“, – apklausos rezultatus komentuoja I. Balnanosienė.
Daugiausia dirbančių gyventojų, grįžusių iš užsienio, yra gamybos, statybos, prekybos, transporto (didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, transportas ir saugojimo, statybų ir nekilnojamojo turto operacijų) sektoriuose.
Tą patvirtina ir praėjusiais metais Užimtumo tarnybos užsakymu atliktame Emigrantų nuomonės tyrime įvardintos norinčiųjų grįžti (60,3%) turimos profesijos, susijusios būtent su pramonės, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriais. Antroje vietoje – turintys profesijas prekybos ir pardavimų veiklose (58,5%), trečioje – energetikos ir gamtos išteklių veiklos (58,3%).
[infogram id="c7125dd0-9db1-456f-ab9b-cb7f34f6da2b" prefix="Djd" format="interactive" title="vadyba:: UT-emigrantai"]
Pritaria skatinimui grįžti
Pasak I. Balnanosienės, 78% darbdavių pritaria grįžtamosios migracijos skatinimui ir mano, jog šias veiklas turėtų vykdyti valstybinės institucijos.
„Įmonės, kuriose dirbo arba dirba emigrantų, pageidautų, kad šia veikla užsiimtų darbdavių asociacijos ir darbdaviai“, – pažymi direktorė.
Beveik trečdalis apklaustų darbdavių norėtų patys prisidėti prie įvairių iniciatyvų, kviečiančių užsienio lietuvius grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje.
[infogram id="fdd47117-268b-4d4d-9755-1c1aec69206f" prefix="Fxg" format="interactive" title="vadyba:: UT-emigrantai-2"]
Pernai Užimtumo tarnybos emigrantų tyrimas parodė, kad 55,1% apklaustų išvykusių Lietuvos piliečių svarsto apie grįžimą gyventi į tėvynę. Tai yra 15% daugiau nei prieš trejus metus.
Labiausiai motyvuojančios priežastys grįžti – artimieji, gerėjanti ekonominė padėtis, matomi pokyčiai visuomenėje ir, žinoma, gerai apmokamas bei mėgstamas darbas.
