Mokyklų tinko pertvarka jau čia: 21 mokinio reikalavimui nepritaria Žemaitija
Nuo šių metų rudens įsigalioja 2021 m. numatyti kiekybiniai kriterijai III–IV klasių formavimui, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje galės būti 21-as.
Išimtys taikomos tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir tais atvejais, jeigu konkreti mokykla savivaldybėje yra vienintelė, pavyzdžiui Neringoje ir Birštone. Šiose ugdymo įstaigose III–IV klasės galės būti formuojamos iš 12 vaikų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tikina, kad vyresnėse gimnazijos klasėse esant mažam mokinių skaičiui ribojamas dalykų pasirinkimas, moksleiviams nesiūlomi pasirenkamieji dalykai arba pateikiama menka jų pasiūla. Pavyzdžiui, nesurinkus pakankamos etikos, dailės ar net chemijos mokytis norinčių vienuoliktokų grupės, mokiniams siūloma mokytis savarankiškai, t. y. turėti vieną konsultaciją su mokytoju kas 1–2 savaites.
„Būtent didesnis mokinių skaičius leidžia užtikrinti dalykų pasiūlą, kad mokiniai galėtų mokytis visų dalykų, net ir mažiau populiarių, kuriems sunkiau yra surinkti mokinius ir sudaryti grupes“, – žurnalistams šią savaitę aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Jis taip pat pasidalino duomenimis. 2023 m. abiturientų laidai esant iki 10 mokinių, vidutinis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas balas buvo 5,36, kai dvyliktokų buvo 10–19, balas siekė 6,16, kai kartu mokėsi 20–49 mokiniai, vidutinis balas buvo 6,23, o kai IV klasės gimnazistų buvo virš 100 – 7,03.
[infogram id="6fb4ecea-4abc-4605-9b71-9fc09c5087d6" prefix="pCO" format="interactive" title="vadyba:: tolimesnė-abiturientų-veikla"]
Žemaitija nesutinka
ŠMSM neslepia, kad yra ugdymo įstaigų, kurios nesutinka su naujomis taisyklėmis ir nežada nieko keisti. Viceministras I. Gaižiūnas įvardijo apie 15 su tinklo pertvarka nesutinkančių mokyklų, kurių didžioji dalis yra Vakarų Lietuvoje. Kaip tik šią savaitę ministerija sulaukė peticijos prieš privalomą mažiausią mokinių skaičių, kurią pasirašė virš 5.000 asmenų.
„Dauguma (probleminių – VŽ) mokyklų yra iš Žemaitijos regiono, tai yra ir iš Kretingos rajono, iš Telšių rajono, Šilalės, Šilutės rajono. Per visą Lietuvą yra apie 15 mokyklų, kuriose dar neišspręsti klausimai iki galo“, – teigė I. Gaižiūnas.
Žemaitijos regiono gimnazijos, nesurenkančios minimalaus skaičiaus mokinių, nenori jungtis ar kitaip reorganizuoti ugdymo įstaigų. Nepaisant pasipriešinimo, mokyklos privalės įgyvendinti naująjį reikalavimą. Ministerija teigia esanti atvira diskusijoms ir sprendimų paieškoms. Ji siūlo ne vieną variantą, kaip mokyklos, nesurenkančios 21 mokinio gimnazinėse klasėse, gali išspręsti šią problemą.
„Vienas iš būdų yra steigti jungtinę gimnaziją – tokios mokyklos padaliniuose gali būti mažesnės klasės. Taip pat tai gali būti skyriaus formavimas. Be to, gali būti vaikų ugdymas vykdant bendradarbiavimo sutartį. Na, ir aišku, gali būti pats paprasčiausias būdas – tais metais neformuoti klasės ir užtikrinti vaikų pavėžėjimą į kitą mokyklą“, – galimybes vardijo švietimo, mokslo ir sporto viceministras I. Gaižiūnas.
Nuo šio rudens pokyčiai laukia ir žemesnių klasių. Pagrindinio ir pradinio ugdymo klasėse mažiausias leistinas mokinių skaičius bus 8. Toks skaičiaus nustatymas, anot ministerijos, yra susietas su tuo, kad mažesni vaikai turėtų galimybes mokytis arčiau.
