Kova su šešėliu: algų „vokeliuose“ mąžta, bet neapskaitomų prekių gyventojai linkę įsigyti
Tokius duomenis rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
„Lietuvos saugumas ir ekonominis pajėgumas tiesiogiai priklauso nuo verslo skaidrumo ir sąžiningumo. Neleiskime šešėliui pasiglemžti lėšų, šiandien taip reikalingų apginti ir sustiprinti mūsų šalį, paremti Ukrainos karius, jos žmones. Nė vieno euro, gebančio pavirsti nešvariais milijonais. Tai mūsų atsakomybė, kurią įsisąmoninti vėl kviečia kasmetinė akcija“, – „Baltosios bangos“ pranešime cituojama prezidentė Dalia Grybauskaitė, akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ globėja.
Trečiadienį Lietuvoje prasidėjo ši pilietinė akcija, rengiama kasmet nuo 2012 metų. Rūta Skyrienė, viena iš akcijos iniciatorių, „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkė ir asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, pastebi, kad vis daugiau gyventojų Lietuvoje pripažįsta, jog nuslėpti ir nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą – tai iš piliečių atimtos galimybės gauti kokybiškų viešųjų paslaugų, neatnaujinama infrastruktūra ir mažesnė socialinė gerovė.
„Kuo daugiau gyventojų atpažįsta ir suvokia šešėlinės ekonomikos žalą valstybei, tuo labiau stiprėja skaidrumo principų palaikymas ir taikymas, keičiasi visuomenės elgesio normos. Iš šešėlio ištrauktos lėšos yra labai svarbios tvariai valstybės raidai ir saugumui. Būtent šie pinigai gali tapti svarbiu papildomu gynybos finansavimo šaltiniu, siekiant 4% BVP dalies“, – sako R. Skyrienė.
Tyrimo duomenimis, neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį asmeniniam gyvenimui ypač jaučia vyresnio amžiaus gyventojai. Anot R. Skyrienės, šią tendenciją lemia didesnė vyresnių respondentų gyvenimo patirtis ir augantis socialinių paslaugų poreikis, kuris ne visada patenkinamas dėl viešojo sektoriaus finansavimo trūkumų.
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį į PVM atotrūkio mažėjimo tendencijas bei Vyriausybės įgyvendinamo kovos su šešėliu plano sėkmę.
„Šiandien jau galime matyti akivaizdžius kovos su šešėline ekonomika priemonių rezultatus. Ne tik įgyvendinome bene 70% suplanuotų priemonių, bet aiškiai matome, jog nieko nedarant ir šešėlinei ekonomikai išliekant kadencijos pradžios 2020 m. lygyje, 2021–2022 m. būtume nesurinkę per 600 mln. Eur. Papildomai, tiesiogiai įgyvendinus mūsų sukurto plano priemones, vien 2023 m. surinkome per 238 mln. Eur“, – sakė ministrė G. Skaistė.
Čekių nereikalauja
Šiemet gegužės 29 d. akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ šūkis visuomenę ragina „Skaidrinti, stiprinti, laimėti“ ir atkreipia dėmesį, kad palaikyti ir stiprinti skaidrumą gali kiekvienas ir kiekvieno piliečio aktyvus indėlis padeda laimėti.
Kad visuomenės nuostatos juda pergalės link, pasak R. Skyrienės, rodo tai, kad šiemet iki 29% sumažėjo žmonių, nurodžiusių, jog pažįsta asmenų, dirbusių nelegaliai ar gavusių neapskaitytą, nuslėptą darbo užmokestį. Palyginkime: pernai šešėlinės ekonomikos dalyvių pažinojo 37% apklaustųjų, o 2021 metais – 40%.
Šiemet atlikta apklausa taip pat parodė, kad 3 iš 5 gyventojų (61%) per 12 mėn. įsigijo neapskaitytų prekių arba paslaugų. Dažniausiai šie pirkimai vyko turguje, grožio salone ir automobilių remonto dirbtuvėse.
Akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ partneriai yra Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, „Sodra“, Užimtumo tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, Lietuvos muitinė, „Lietuvos Junior Achievement“.
