Šešėlinė ekonomika ir PVM atotrūkis Lietuvoje traukiasi, tačiau tebėra didesnis nei kaimynėse

Gintarė Skaistė, finansų ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Šešėlinė ekonomika, arba nesumokamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis, Lietuvoje traukiasi „rekordiniais tempais“, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Atotrūkis – nesumokama PVM dalis – mažėjo ir mažėja rekordiniais tempais. Tą patį yra konstatavusi ir Europos Komisija“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Pasak jos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prognozėmis, šiemet PVM atotrūkis, tikėtina, sudarys 11%, kai 2020-aisiais šis rodiklis siekė 18,7%.

„Šešėlis Lietuvoje traukiasi ir tą rodo objektyvūs skaičiai. Tos tendencijos jau yra prasidėjusios turbūt prieš keletą metų, matėme ir praėjusios Vyriausybės kadencijos metu PVM atotrūkio traukimosi tendencijas“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, jei PVM atotrūkis šalyje nemažėtų ir būtų likęs 2020-ųjų lygio, 2021–2022 metais šalies biudžetas būtų gavęs 600 mln. Eur mažiau įplaukų.

„Sumos tikrai yra pakankamai įspūdingos“, – pabrėžė ministrė.

G. Skaistė sakė, kad Finansų ministerija įgyvendino 25 iš 37 šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkį mažinančių priemonių. Visą 2021 metais patvirtiną planą, pasak jos, ministerija įgyvendins iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos šių metų gruodį.

Ministrės teigimu, 2023 metais į biudžetą iš šešėlio pavyko ištraukti bent 238 mln. Eur papildomų pajamų.

Tarp esminių šešėlio mažinimo priemonių ministrė minėjo Kenoje įrengtą traukinių rentgeno kontrolės sistemą, transporto priemonių savininko deklaravimo kodą, privačių poreikių tenkinimo įmonių sąskaita prevenciją.

Kaimynės pažengė toliau

VŽ rašė, kad, nors Lietuvoje PVM atotrūkis tarp surenkamų ir potencialų pajamų mažėja ne pirmi metai, tačiau jis tebėra gana aukštas.

2021 m. PVM atotrūkis sudarė 14,5% – dėl to Lietuva prarado beveik 800 mln. Eur. VMI preliminariais skaičiavimais, tas atotrūkis 2023 m. sumažėjo iki 11,7%.

[infogram id="1d1944cb-d282-4a37-b95f-4d37b338de48" prefix="4dN" format="interactive" title="PVM atotrūkis Lietuvoje, %"]

Vyriausybė dar 2021 m. išsikėlė tikslą iki 2030 m. Lietuvos PVM atotrūkį sumažinti iki ES vidurkio – 10%, tad surenkami kasmet papildomi keliasdešimt milijonų eurų nors ir prisidėtų, tačiau, pavyzdžiui, norint užtikrinti didesnį gynybos poreikių finansavimą, reikėtų siekti ambicingesnių tikslų, kokius įgyvendino kaimynės Lenkija ir Latvija.

[infogram id="902ad49c-d6ad-4be2-83da-d0d1e2d473ac" prefix="z2z" format="interactive" title="PVM atotrūkio pokyčiai Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, 2017 - 2022"]

Mokesčių ekspertai iš „Tax Foundation“ idėjų kalvės, pažymi, kad siekiant padidinti strateginių sričių finansavimą, ES politikos formuotojai turėtų padėti valstybėms narėms surinkti daugiau mokesčių, sutelkiant dėmesį į galimybę skatinti dvi pagrindines politikos kryptis.

T. y., leisti bendrovėms pilnai įtraukti į sąnaudas patirtas išlaidas investicijoms (kurios skatina produktyvumą ir generuoja naujas pajamas, žinoma, ir mokesčius) bei šalinti itin didelį atotrūkį tarp realiai surenkamo ir potencialaus PVM.

[infogram id="ab452bd7-b88e-46a3-a8f6-47043b7b6c15" prefix="viF" format="interactive" title="PVM atotrūkis ES 2020-2021 m."]

Komentarai