Darbdaviai skeptiškai vertina 4 dienų darbo savaitę
„Po COVID-19 pandemijos suvaržymų dauguma žmonių permąstė asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyros svarbą, karjeros kelią ir įsipareigojimo darbdaviui vietą savo gyvenime. Visgi tokia naujovė darbdaviams kol kas neatrodo patraukli“, – sako Užimtumo tarnybos, kuri atliko darbdavių apklausą, direktorė Inga Balnanosienė.
Apklausoje daugiau nei pusė (54%) darbdavių teigė nepritariantys trumpesnės darbo savaitės idėjai. Daugiausia tokių – transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriuose. Čia trumpesnei darbo savaitei nepritartų du trečdaliai darbdavių, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime.
Trumpesnei darbo savaitei nepritariantys darbdaviai įžvelgia daugiau tokio darbo organizavimo trūkumų nei privalumų. Didesnė jų dalis mano, kad sutrumpinus darbo savaitę būtų sunkiau organizuoti darbą (teiginiui pritaria 60% darbdavių), o 4 darbo dienų savaitė nėra tinkama jų veiklai (77%).
Tokie darbdaviai nepritaria, kad trumpesnė savaitė reikštų didesnį produktyvumą ar padėtų sumažinti veiklos išlaidas. Su tokiomis galimomis trumpesnės darbo savaitės naudomis nesutinka kas antras darbdavys.
Elektros, dujų ir garo tiekimo, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo veiklos, nekilnojamojo turto operacijų įmonių bei viešojo valdymo įstaigos pritartų arba iš dalies pritartų 4 dienų darbo savaitės įteisinimui. Taip teigė beveik ketvirtadalis (24%) apklausos respondentų.
Tokie darbdaviai mano, kad sutrumpinus darbo savaitę didėtų darbuotojų pasitenkinimas darbu (75%), didėtų darbuotojų produktyvumas (60%), būtų lengviau į įmonę ar įstaigą pritraukti talentus (51%).
Daugiausiai darbdavių, manančių, kad trumpesnė darbo savaitė padėtų lengviau pritraukti talentų – finansinės ir draudimo, elektros, dujų ir garo tiekimo, viešojo valdymo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose.
Visgi beveik pusė (48%) sutinka, kad toks darbo organizavimo būdas tiktų ir patiktų ne kiekvienam darbuotojui. Trečdalis (29%) mano, kad galėtų kilti sunkumų dėl darbo organizavimo.
Darbdavių nuomonės tyrimas vyko 2023 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Jo metu apklausta 2.500 šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 158.500 darbuotojų.
Sulaukia klausimų
Nepaisant kai kurių darbdavių skepticizmo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigia sulaukianti nemažai klausimų, kaip reikėtų organizuoti darbą įvedus tokią praktiką.
Šarūnas Orlavičius, VDI kancleris, akcentuoja, kad šalys, vadovaudamosi Darbo kodekso nuostatomis, darbo sutartyje privalo susitarti dėl darbo laiko normos. T. y. kiek vidutiniškai valandų per tam tikrą laikotarpį darbuotojas dirbs darbdaviui.
Jis primena, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, kai dirbamas visas darbo laikas. Be to, šalims būtina nustatyti ir darbo laiko režimą: darbo laiko normos paskirstymą per darbo dieną, savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį.
„Dėl konkretaus darbo laiko režimo šalys gali susitarti individualiai, vadovaudamosi šalių susitarimo laisvės principu, taigi jau pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra galimybė nustatyti trumpesnę nei 40 valandų darbo laiko normą ir pasirinkti šalims priimtiną režimą“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Pasirinkus atitinkamą darbo laiko režimą, darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai ir dabar numato galimybę paskirstyti darbo laiko normą taip, kad ji būtų įvykdoma ne per penkias, o per keturias darbo dienas.
Darbo santykių šalys turi teisę susitarti dėl ne viso darbo laiko, tai yra darbo laiko normos sutrumpinimo, pavyzdžiui, nustatyti dirbti ne 40 valandų, o tik 32 valandas per savaitę, atitinkamai už šią darbo laiko normą sulygstant pageidaujamą darbo užmokestį. Vis tik toks darbo laiko normos ir darbo užmokesčio pakeitimas galimas tik darbuotojui raštiškai sutikus.
