Keturių darbo dienų eksperimentas atskleidžia – vos kelios bendrovės grįžtų prie senojo darbo modelio
Tyrime dalyvavo 2.900 darbuotojų iš 61 organizacijos. Jos savanoriškai eksperimento tikslais nuo pernai birželio iki gruodžio ėmė dirbti ne 5, o 4 dienas per savaitę.
Per šį laikotarpį tik 3 verslai eksperimentą laikinai sustabdė, o dar 2 svarsto dirbti nebūtinai 4 dienas per savaitę, bet 5, tačiau mažinti darbo valandas. Visos kitos liko patenkintos didesniu pelnu, sumažėjusia darbuotojų kaita ir skaičiumi tų kolegų, kurie išgyveno perdegimą.
Anksčiau VŽ rašė apie šio eksperimento sėkmę ir keliose Lietuvoje veikiančiose organizacijose. Pavyzdžiui, „Vilniaus šilumos tinkluose“ 4 dienas per savaitę dirba 80% įmonės darbuotojų.
Juliet Schor, Bostono koledžo ekonomistė, sociologė ir viena iš šio eksperimento tyrėjų, teigė likusi nustebinta rezultatais, nes bendrovės savo valdysenoje pakeitimus darė „ekonomikai kupinų iššūkių metu“, kai dalis verslų ėmė trauktis dėl infliacijos ir politinio nestabilumo.
„Svarsčiau, ar kompanijų perėjimas prie 4 darbo dienų savaitės neapsunks. Panašu, kad teisingas atsakymas yra „ne“, – teigė ji.
Panašūs eksperimentai buvo atlikai ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje bei Australijoje. Jų rezultatai panašūs su gautaisiais JK – organizacijos veikė pelningiau, darbuotojai dirbo produktyviau, fiksuota mažiau pravaikštų ir personalo perdegimo atvejų. Tiesa, šių šalių eksperimentai buvo mažesni – palyginti su JK eksperimeto skaičiais, šiose šalyse dalyvavo perpus mažiau organizacijų ir 66% mažiau darbuotojų.
„Gavome labai panašius rezultatus. Duomenų skirtumai yra tokie nereikšmingi, kad net neverta apie juos kalbėti“, – sakė J. Schor.
Šis eksperimentas iki šiol sulaukė pagyrų dėl savo vykdymo, pavyzdžiui, jame dalyvauja verslai iš skirtingų industrijų. Vis dėlto viena silpnųjų dalių yra laikomas organizacijų, kurios dalyvauja, panašumas.
Jos, nors ir veikia skirtingose rinkose, dauguma iki šiol skyrė didelį dėmesį personalo valdymui ir dar iki eksperimento ieškojo būdų, kaip šiuos procesus gerinti. Tai reiškia, kad šių kompanijų vadovai ir be papildomos motyvacijos, kaip siekio, tarkime, mažinti pravaikštas, gali stengtis įgyvendinti trumpesnės darbo savaitės modelį.
Darbuotojai palaiko
JK eksperimente dalyvavę darbuotojai tyrėjams nurodė, kad pradėję dirbti 4 dienas per savaitę ėmė išgyventi mažiau streso, nuovargio ir teigė skyrę daugiau dėmesio asmeniniam gyvenimui.
Pavyzdžiui, tiek vyrai, tiek moterys eksperimento metu skyrė daugiau dėmesio savo vaikams. Laikas, kurio daugiau vaikams skyrė vyrai, buvo dvigubai didesnis, nei laikas, kurį skyrė moterys.
Nė vienas iš 2.900 eksperimento dalyvių nenurodė norintis grįžti prie 5 dienų darbo savaitės, o šeštadalis teigė, kad jokio dydžio piniginė paskata jų neįtikintų grįžti prie senesniojo modelio.
VŽ anksčiau rašė, kad norint sėkmingai įgyventi trumpesnės darbo savaitės modelį, šį perėjimą derėtų gerai suplanuoti.
„Keturių darbo dienų savaitės negalima painioti su 40 darbo valandų savaite, suspausta į 30 ar 35 valandas“, – tinklalapyje „The Conversation“ cituojama Karen Foster, Kanados Dalhousie universiteto sociologijos ir socialinės antropologijos asocijuotoji profesorė.
Tyrimai rodo, kad darbuotojai, iš kurių tikimasi 35 valandas išdirbti per keturias dienas, gali imti demonstruoti išsekimo ir nepasitenkinimo ženklus. Ne iškart, tačiau laikui bėgant gali kristi jų produktyvumas, įsitraukimo ir laimės lygis.
