Palanki emocinė darbo aplinka – ne tik nauda, bet ir įpareigojimas

Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso (DK) pakeitimai, kuriais siekiama dar efektyviau užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui (mobingui) darbe. Kokios papildomos pareigos atsiranda darbdaviams? Kaip sukurti palankią emocinę aplinką ir kokią vertę ji kuria organizacijai? Ir į ką dėmesį turėtų atkreipti darbuotojai?

Orumas minimas Lisabonos sutartyje kaip pagrindinė Europos Sąjungos vertybė, o darbdaviams tenka pareiga sukurti orias darbo sąlygas savo darbuotojams. Pirmiausia tai reiškia saugią psichosocialinę aplinką. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir darbo ginčų komisijų gaunami skundai rodo, kad ginčų dėl psichologinio smurto darbe daugėja: 2021 m. I pusmetį gauta 18 reikalavimų spręsti ginčą, o šių metų I pusmetį – 25.

Darbo kodekso pokyčiai

Pareigą sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, darbdaviams apibrėžia DK 30 straipsnis. Lapkričio 1 d. įsigaliojo šio straipsnio pakeitimai, kuriais numatoma nauja pareiga: darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei 50, privalu patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Prieš patvirtindamas tokią politiką, darbdavys turi įvykdyti kodekse numatytas informavimo ir konsultavimo procedūras su darbuotojų atstovais (darbdavio lygmens profesine sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtiniu), o patvirtinęs ją – paskelbti įprastais darbovietėje būdais ir įgyvendinti.

„Tokią politiką parengti ir įgyvendinti darbovietėje – ypač svarbu. Šis dokumentas leidžia ne vien nustatyti, nubausti smurtautoją, tačiau ir sudaro sąlygas pašalinti problemos priežastis, išspręsti įsisenėjusį konfliktą, suteikti pagalbą smurtą ir priekabiavimą patyrusiam darbuotojui ar jų grupei. Be to, tai svarbu, norint numatyti ir įgyvendinti efektyvius ir tinkamus veiksmus smurto, priekabiavimo atveju bei apsaugoti darbuotojus nuo jų grėsmės“, – teigiama VDI parengtose metodinėse smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo rekomendacijose.

Šių rekomendacijų tikslas – padėti darbdaviams atpažinti smurtą ir priekabiavimą darbo vietose ir suvaldyti šias grėsmes. Jose paaiškinamos tokios sąvokos kaip smurtas, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas ar grėsmė, išsamiau aptariama, kaip apibrėžti smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdus ir galimas jo formas, kokia yra supažindinimo su prevencinėmis priemonėmis bei pranešimų teikimo ir nagrinėjimo tvarka. Visa tai turi būti numatyta įmonės smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje. Į ją privalu įtraukti ir darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisykles, o jose rekomenduojama nurodyti ne tik tinkamo, bet ir nepriimtino elgesio principus.

Įsigaliojus įstatymų pakeitimams, darbdaviui atsiranda pareiga suteikti pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą – VDI išaiškinimu, tai gali būti galimybė pasinaudoti psichologų paslaugomis, darbo rotacija, atostogų suteikimas ar kita pagalbos forma, atsižvelgiant į konkretų atvejį.

Nuo lapkričio 1 d. keičiasi ir DK 58 straipsnis: nuo šiol smurtas bei priekabiavimas (įskaitant psichologinį smurtą ar priekabiavimą dėl lyties) yra laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

VDI pabrėžia, kad organizacijos privalo netoleruoti asmens priekabiavimo, smurto, įžeidinėjimo ar žeminimo ir skatinti visus darbuotojus nebūti pasyviais: pastebėjus nepriimtiną elgesį, ne laikyti jį pokštu ar nevykusiu pajuokavimu, ne skatinti pritariančia šypsena, juoku ar panašiai, o imtis aktyvių veiksmų nepriimtinam elgesiui sustabdyti.

Emocinis klimatas: svarbu pamatuoti ir reaguoti

Akivaizdu, kad universalių sprendimų, tinkamų visais atvejais, nėra, tačiau siekiant užkirsti kelią bet kokiam smurtui ir priekabiavimui, esminį vaidmenį vaidina darbo kultūra, pagrįsta abipuse pagarba ir žmogaus orumu. Neužtenka vien apibrėžti ją dokumentuose, svarbu, kad ji persmelktų visą organizaciją. Kuo palankesnė emocinė aplinka darbe, kuo mažiau streso, tuo labiau tikėtina, kad didės darbo našumas, gerės darbuotojų sauga bei sveikata, ir laimės visi – darbdaviai, darbuotojai, visuomenė.

„Didžiausias įmonės prioritetas – darbuotojai. Mums rūpi ne tik jų sveikata ir saugumas, bet ir tai, kaip darbuotojai jaučiasi: juk savijautą veikia tai, kaip mums sekasi darbe. Todėl įmonėje daug investuojame į emocinės aplinkos kūrimą bei jos gerinimą: inicijuojame daugybę vidinių renginių bei iniciatyvų, kuriomis siekiame išsiaiškinti darbuotojų poreikius bei stengiamės visus juos atliepti“, – sako Michaelas Brennanas, „Hollister Lietuva“ generalinis direktorius.

„Pagrindinis mūsų, kaip darbdavio, prioritetas – kurti saugią ir įtraukiančią darbo aplinką. Siekiame, kad dirbantys žmonės savo darbą suvoktų kaip prasmingą ir teikiantį pasitenkinimą. Tam ypatingai svarbu saugi, darbuotojo poreikius patenkinanti darbo aplinka: taikoma skaidraus atlygio ir specialistų vertinimo politika, puoselėjama įvairovės kultūra ir diegiami lyderystės principai“, – tikina Vilma Launikonienė, „Voltas IT“ komercijos ir Organizacijos vystymo direktorė.

Šios bendrovės už darbuotojų emocinės sveikatos stiprinimo ir vidinės kultūros puoselėjimo iniciatyvas Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) 2021 m. buvo pripažintos palankiausią emocinę aplinką kuriančiomis įmonėmis.

„Hollister Lietuva“ darbuotojai skatinami įvairiais kanalais išsakyti savo nuomonę, atsiliepimus, teikti pasiūlymus. Vadovas pasakoja, kad per trejus metus, kai gamykla veikia Lietuvoje, gauta daugiau negu 500 įvairių pasiūlymų: kaip didinti gamybos našumą, pakelti motyvaciją ir kt. Visi jie nagrinėjami ir reaguojama. „Pavyzdžiui, kad gamybos darbuotojai būtų sveiki ir pailsėję, jiems buvo suteikiami nemokami masažai. Ilgainiui paaiškėjo, kad masažai aktualūs tik daliai kolegų. Tada priemonė buvo pakeista į vaistinių dovanų čekius. Galiausiai prieita išvados, kad būtent sveikatos draudimas leistų patenkinti daugiausia darbuotojų poreikių. Tad nuo šių metų pradžios visiems – daugiau nei 500 „Hollister Lietuva“ darbuotojų – priklauso sveikatos draudimas“, – pasakoja M. Brennanas.

Įmonė kasmet organizuoja „Geros savijautos akademiją“ – paskaitas apie streso valdymą, laiko planavimą, emocinio perdegimo pavojus ir kitas savijautai aktualias temas. O atsižvelgdama į tai, kad gyvename itin neramiais laikais, veikiančiais emocinę žmonių būklę, bendrovė suteikė galimybę darbuotojams nemokamai ir anonimiškai konsultuotis su psichologais. Įmonėje kasmet didinamas darbo užmokestis, o šiemet, įvertinus ekonominę situaciją, tai buvo daryta net du kartus.

„Voltas IT“ įmonės viduje skatina lyčių lygybę bei toleranciją. Bendrovė yra „Įvairovės chartijos“ narė, dalyvauja projektuose „Aš esu tu”, „Women Go Tech“, skirtuose moterims, norinčioms persikvalifikuoti darbui IT ir inžinerijos sektoriuose. „Tolerancija ir komandos narių patirtys padeda geriau suprasti skirtingas klientų ir visuomenės grupes, bei kurti jų poreikius atitinkančias paslaugas ir produktus, o skaidrus vertinimas ir socialinė atsakomybė tiesiogiai veikia ilgalaikius organizacijos vystymosi etapus“, – įsitikinusi V. Launikonienė.

Įmonėje aiškiai nustatyti darbuotojų atrankos procesai, remiamasi objektyviais iš anksto apibrėžtais kriterijais: tinkama kandidato patirtimi, kvalifikacija, dalykinėmis savybėmis. „Voltas IT“ itin skatina atvirą grįžtamojo ryšio teikimą: įmonė atlieka reguliarias anonimines apklausas, organizacijos klimato tyrimą, įvairovės ir įtraukties apklausą. Visų jų tikslas – pamatuoti organizacijos atmosferą, emocinį klimatą, darbuotojų motyvaciją, identifikuoti skirtinguose padaliniuose atsiradusias problemas ir jas spręsti.

Informacija yra parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir yra finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.