Atranda lankstaus darbo laiko naudą: ne tik nuotolinis darbas

Pandemijos metu dauguma organizacijų išbandė nuotolinį darbą bei kitus netradicinius darbo organizavimo modelius. Nemaža dalis darbdavių atrado lankstaus darbo laiko teikiamus privalumus ir juos pavertė savo įmonės kasdienybe, vis dažniau pasigirsta ir žinių apie trumpesnę darbo savaitę. Kai kurios įmonės mažinti dirbamų valandų skaičių nusprendė jau prieš keletą metų ir iki šiol džiaugiasi rezultatais.

„Išbandyti iki tol mažiau būdingi darbo organizavimo modeliai pakeitė dalies darbdavių požiūrį į darbo organizavimą ir išryškino darbo nuotoliu bei lankstesnio darbo laiko reguliavimo suteikiamus privalumus. Lankstesnis darbo laikas ar darbas nuotoliu gali spręsti tokias problemas kaip transporto spūstys, viešojo transporto iššūkiai, automobilių vietos stovėjimo trūkumas ir kitas. Kartu darbdaviai gali efektyviau paskirstyti darbo jėgą, atsisakyti perteklinių ir brangiai kainuojančių patalpų nuomojamuose biuruose. Žinome atvejų, kuomet po pandemijos įmonės pakeitė lig tol turėtus planus dėl naujų biuro erdvių, atsižvelgdamos į tai, kad didelė dalis darbuotojų pageidavo ir toliau dirbti iš namų“, – apie lankstaus darbo teikiamą naudą kalba Ineta Rizgelė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė.

Tuo tarpu konsultacijų ir mokymų kompanijos SDG („Saugaus darbo garantas“) darbo taryba dar 2017 m. su įmonės administracija pasirašė susitarimą dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 7 valandų per dieną, taip motyvuodami darbuotojus per trumpesnį laiką padaryti daugiau.

Įteisinta įstatymuose

Darbo kodekse apibrėžiama, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Darbo laiko režimą paprastai nustato darbdavys, parinkdamas vieną iš penkių režimų: nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių, suminę darbo laiko apskaitą, lankstų darbo grafiką, suskaidytos darbo dienos laiko režimą arba individualų darbo laiko režimą.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus teisininkė Gražina Kliukoit pabrėžia, kad nustačius lankstų darbo grafiką, darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą apsibrėžia pats darbuotojas, o darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos ar pamainos valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje.

„Pažymėtina, kad nei DK, nei kiti darbo teisės įstatymai plačiau nereglamentuoja individualaus darbo laiko režimo ypatumų. Dėl šio režimo įvedimo, taip pat dėl darbuotojo poilsio laiko, viršvalandinio laiko apskaitos šalys turėtų susitarti. Pastebėtina, kad taikant individualų darbo laiko režimą savo darbo laiką darbuotojai tvarko patys, nepažeisdami maksimaliųjų darbo laiko ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Tai reiškia, kad darbuotojui suteikiama galimybė pasirinkti darbo laiko pradžią ir pabaigą bei atlikti darbo funkcijas jo norimu metu, tačiau atsakomybė už atitinkamus darbo laiko pažeidimus tektų darbdaviui. Taigi sulygstant dėl šio darbo laiko režimo šalys turėtų susitarti dėl darbo organizavimo aspektų, dėl darbo esant nukrypimų nuo normalaus darbo laiko normos, naktinio darbo, darbo švenčių ar poilsio dienomis, pasinaudojimo privalomu poilsio laiku ir panašiai“, – dėsto G. Kliukoit.

Ji primena, kad darbdavys privalo tenkinti prašymą pakeisti darbo laiko režimą, kai to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų.

Trumpesnė darbo savaitė

„Ieškojome būdų padidinti darbo efektyvumą, nes darbo užmokesčio kėlimas nemotyvavo darbuotojų dirbti efektyviau. Darbo taryba pasiūlė pagerinti darbo sąlygas: dirbti 7 valandas per dieną. Iš tiesų įmonės vadovybė jau kurį laiką diskutavo apie Skandinavijos valstybėse daromus eksperimentus su sutrumpintu darbo laiku, kėlė klausimą, ar išties visas 8 valandas dirbame intensyviai. Dauguma SDG darbuotojų dirba tiesiogiai su klientais ir patys planuojasi savo darbo dieną. Todėl pasiūlymas dirbti trumpiau buvo labai savalaikis“, – pasakoja Rūta Jasienė, SDG Personalo ir komunikacijos direktorė.

Pasitarus su darbuotojais buvo nuspręsta, kad keturias dienas ir toliau bus dirbama po 8 val., o penktadienio darbo laikas trumpės perpus: darbo diena baigsis 12 val., o darbo užmokestis bus mokamas už visą darbo dieną. SDG darbuotojai naudojasi ir lankstaus darbo grafiko galimybėmis: į darbą atvykti galima nuo 7 iki 9 val. ryte, o išvykti – 16-18 val. Esant poreikiui, jie gali dirbti nuotoliniu būdu ir derinti darbą su šeiminiais įsipareigojimais.

Sutarta, kad sutrumpintos darbo laiko normos galios, jeigu bus vykdomas užsibrėžtas biudžetas. Pasak R. Jasienės, būna atvejų, kad atskiri departamentai ar skyriai dirba visą penktadienį, nes reikia pabaigti suplanuotus darbus. Vis dėlto visai įmonei grįžti prie įprastos penkių dienų darbo savaitės teko tik vieną kartą prieš keletą metų ir vos vienam mėnesiui.

Vertė darbuotojams ir įmonei

Kokių pokyčių įmonėje atnešė darbo laiko pokyčiai? R. Jasienė teigia, kad jie motyvavo darbuotojus dirbti intensyviau ir per trumpesnį laiką padaryti daugiau. Rezultatai nenuviliantys: ir pardavimo pajamos, ir darbo užmokestis įmonėje nuolat auga. Šių metų vidutinis SDG darbuotojų darbo užmokestis 2018 m. rodiklį lenkia dvigubai.

„Pusdieniu pasiilgindami savaitgalį, darbuotojai daugiau laiko gali praleisti su šeima ar skirti laiko savo pomėgiams, o lankstus darbo laikas patogus, nes leidžia be streso palydėti ar pasitikti vaikus iš ugdymo įstaigų, pasirūpinti savo artimaisiais ar sutvarkyti kitus neatidėliotinus reikalus“, – apie vertę žmonėms kalba SDG Personalo ir komunikacijos direktorė. Tai privalumas ne tik esamiems komandos nariams: naujiems darbuotojams trumpesnis penktadienis būna „vyšnia ant torto“ greta įdomaus darbo puikiame kolektyve, sako R. Jasienė.

Apie lankstų darbo laiką kaip priemonę, padedančią pritraukti darbuotojus, kalba ir Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė. Ji pastebi, kad šiuo metu didelė dalis specialistų galimybę dirbti nuotoliu ar lanksčiai planuoti savo darbo laiką vertina kaip naudą renkantis darbovietę. Tad darbuotojų trūkumą jaučiantys verslai yra ypač linkę taikyti lankstesnius darbo organizavimo modelius.

Tiesa, ne visi darbdaviai turi galimybę pasiūlyti lankstesnį darbo laiko režimą, nes tai lemia veiklos specifika ir daugybė kitų veiksnių. „Šiuolaikinis klientas yra itin reiklus, įpratęs paslaugas gauti greitai bei jam patogiu laiku, tad dalyje sektorių galimybės dirbti, pavyzdžiui, lanksčiu grafiku, suteikimas reikštų ne padidėjusį efektyvumą, o išaugusius kaštus darbdaviui, kadangi nepertraukiamam klientų aptarnavimui užtikrinti reikėtų samdyti daugiau personalo“, – teigia I. Rizgelė.

Informacija yra parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir yra finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.