Tyrimas: moterys rečiau tampa vadovėmis, o tai padariusios iš pareigų traukiasi dažniau

„Kiekvienai moteriai, kuri sulaukia paaukštinimo, tenka 2 vadovės, kurios pasirenka išeiti iš darbo“, – „Bloomberg“ cituoja tyrimą, kurį atliko tarptautinė verslo konsultavimo įmonė „McKinsey & Co“ ir nevyriausybinė organizacija, pasisakanti už moterų teises, „LeanIn.org“.

Abi tyrimo rengėjos moterų padėtį darbo rinkoje įvairiais pjūviais analizuoja nuo 2015 m. ir rezultatus viešina kasmetiniuose pranešimuose.

Šiemet duomenys rinkti iš 12 mln. darbdavių daugiau nei 330 organizacijų JAV ir Kanadoje.

„Moterų ambicijos darbo rinkoje yra lygiavertės su vyrų, bet jų kaip niekada daug išeina iš darbo. Daugiau nei vadovų vyrų“, – sakė Rachel Thomas, „LeanIn“ vadovė.

Ji taip pat pabrėžia, kad bendrą moterų situaciją darbo rinkoje blogina tai, kad jos ir taip rečiau yra paaukštinamos iki vadovių. 

VŽ anksčiau rašė, kad tokia tendencija matoma ne tik JAV ir Kanadoje. Lietuvos organizacijose vadovaujamas pareigas taip pat dažniau užima vyrai. Iš viso šių metų liepos pradžioje Lietuvos įmonių vadovų pozicijose dirbo 102.000 gyventojų, 30,2% jų – moterys. Tokia pat proporcija fiksuota ir pernai kovą.

Taip pat skaitykite:

• „Danske Bank“ Lietuvoje vadovas: lyderystė yra vieniša, bet vadovo stiprybė – komanda
• Kad nereikėtų nuolat gesinti gaisrų – paprastas būdas susidėlioti darbus
• J. Banys: iki šiol daugelyje organizacijų kultūra apsiriboja „man valdžia liepė – aš padariau“

Kuo aukštesnės pareigos, tuo mažiau vadovių 

„Bloomberg“ cituojamame tyrime skaičiai rodo, kad disproporcija tarp vadovaujamas pareigas einančių vyrų ir moterų matyti žvelgiant ir į aukščiausio, ir į žemesnio lygio vadovus.

Pavyzdžiui, šiuo metu tik 1 iš 4 C lygio vadovių yra moteris. Jeigu ji nėra baltaodė, šis santykis tampa 1 iš 20. Situacija prasta ir žvelgiant į žemesnio lygio vadovus. Kiekvienam šimtui vyrų, kuris iš jaunesniojo specialisto yra paaukštinamas dirbti vadybininku, tenka 87 paaukštintos moterys. Šis skaičius krenta iki 82, jei moteris ne baltaodė.

VŽ anksčiau apžvelgė šiemet Lietuvos asociacijos „Lyderė“ atliktą apklausą. Jos rezultatai rodo, kad pagrindiniai iššūkiai moterų lyderystės srityje yra stiprių kandidačių į C lygio vadovių pozicijas trūkumas.

Ši tendencija įsisenėjusi – Lietuvoje vadovo portretas nekinta jau beveik dešimtmetį. Tai patvirtina ir Registrų centro pateikiami statistiniai duomenys. 2015 m. įmonių vadovų pozicijose dirbo 30% moterų, o 2022 m. šis procentas pakilo tik 1 proc. punktą ir siekia 31%.

Padėtis ne ką geresnė ir organizacijų valdybose – pasauliniu mastu tik 19,7% įmonių valdybų narių yra moterys. Latvija lenkia pasaulinį vidurkį, Lietuva ir Estija atsilieka.