Dėl nenaudingų susirinkimų įmonės praranda 100 mln. USD per metus

Tyrimui, kurį šią vasarą atliko Šiaurės Karolinos universiteto organizacinių mokslų, psichologijos ir vadybos profesorius Stevenas Rogelbergas, buvo apklausti 632 darbuotojai iš 20 skirtingų sričių. Jų buvo paprašyta įvertinti savo darbo savaitės kalendorius – kiek laiko jie iš tikrųjų praleido susitikimuose, ką iš jų gavo ir kaip reagavo į kvietimus.

Surinkti duomenys rodo, kad darbuotojai susitikimuose vidutiniškai praleidžia apie 18 valandų per savaitę ir atmeta tik 14% kvietimų, nors norėtų atsisakyti 31% jų.

Nenoromis einant į nekritinius susirinkimus vienam darbuotojui kasmet iššvaistoma apie 25.000 USD, o organizacija, kurioje dirba daugiau nei 5.000 darbuotojų, per metus praranda apie 101 mln. USD.

Taip pat skaitykite:

• Ilgi susitikimai, kurie turėjo būti e. laiškais: kaip juos produktyviai rengti?
• Mišraus amžiaus kolektyve – skirtumus pasitelkti problemų sprendimui
• Atlyginimai nepasieks infliacijos: kaip tai sprendžia ir galėtų spręsti verslas

Kaip rašo „Bloomberg“, daugelis darbuotojų, net ir matydami, kad susitikimas yra neprasmingas, vis tiek sako „taip“, nes tai yra darbovietės norma – niekas nenori įžeisti susirinkimo organizatoriaus, jį praleisdamas arba nenori sukelti bendradarbiams pagrindo manyti, kad jie nėra įsitraukę.

Anot S. Rogelbergo, daugelis vadovų nekalba su savo darbuotojais apie tai, kaip ir kada atsisakyti susitikimų, iš dalies todėl, kad jie paprastai jiems vadovauja ir jiems patinka kontrolės jausmas.

Kai kurie vadovai, virtualių susirinkimų maratonus, kuriuos buvo įpratę organizuoti pandemijos metu, dabar jau bando vykdyti gyvai, tačiau S. Rogelbergas primena, kaip svarbu neperlenkti lazdos – prastai valdomi susitikimai gali pakenkti darbuotojų įsitraukimui ir netgi paskatinti juos pakeisti darbovietę.