Migrantai galės įsidarbinti vos atšaukus jų judėjimo ribojimus
Papildymai visame tekste.
Seimas leido migrantams, įskaitant ir nelegaliai į Lietuvą patekusius ir prieglobsčio prašančius žmones, įsidarbinti iš karto, kai teismo sprendimu bus atšaukti jų laisvo judėjimo ribojimai.
Jiems taip pat leista imtis savarankiškos veiklos, dalyvauti kvalifikacijos keitimo ar kėlimo kursuose bei programose, kurios padės pasirengti darbo rinkai.
Už Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas balsavo 83 Seimo nariai, septyni buvo prieš, o 14 susilaikė.
Po balsavimo Audronius Ažubalis, Seimo Užsienio reikalų komitete dirbantis konservatorius, pareiškė, kad Seimas tokiu žingsniu atidarė „visus šliuzus“ nelegaliai migracijai. Pasak jo, parlamentarai, teikę pataisas dėl liberalaus migrantų įdarbinimo, sabotuoja valstybės saugumą.
Seimo sprendimu migrantai galės įsidarbinti praėjus 12 mėnesių nuo jų įregistravimo migracijos informacinėje sistemoje.
Pasak Mindaugo Lingės, pataisos autoriaus, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, leidus prieglobsčio prašantiems migrantams įsidarbinti ne po 18-kos, kaip siūlyta anksčiau, o po 12-kos mėnesių, taupomos valstybės lėšos, nes mažės jų išlaikymo išlaidos.
„Tokių žmonių, kurie liks gyventi Lietuvoje, buvo ir bus, tai kad jie galėtų greičiau pradėti dirbti, o ne vagiliauti ar kokiu kitu būdu būti priversti šešėlyje, nelegalaus darbo ekonomikoje“, – kalbėjo M. Lingė.
Jo teigimu, tokiu atveju šie žmonės išvengs rizikų nusikalsti neturint pragyvenimo šaltinio.
„Patys save išlaikytų ir nebūtų našta“, – svarstė parlamentaras.
Tomas Tomilinas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, aiškino, kad net ir pradėjus migrantui dirbti, jo išsiuntimo procesai, draudimas penkerius metus gauti leidimą gyventi šalyje išlieka.
Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, teigė, kad prieglobsčio prašantiems nelegaliems migrantams įsidarbinti kitose Europos Sąjungos šalyse leidžiama vidutiniškai po 24 mėnesių, kai jiems atšaukiamas judėjimo ribojimas.
„Nelegalus migrantas, kuris negavo pabėgėlio statuso, nes atvyko savanaudiškais tikslais, o ne bėgdamas nuo karo, po metų įgis teisę dirbti? Mūsų tikslas yra nelegalų migrantą išsiųsti namo, o ne duoti jam darbą už tai, kad jis nelegaliai kirto sieną“, – tikino L. Kasčiūnas.
Seimas taip pat pritarė grupės Seimo narių iš įvairių frakcijų siūlymui migrantams, atšaukus jų judėjimo ribojimą, leisti naudotis Užimtumo tarnybos, savivaldybės, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų programomis, padedančiomis pasirengti darbo rinkai.
„Žmonės gautų pačias primityviausias konsultacijas dėl darbo rinkos, (...) kad žmogus, išėjęs po metų nelaisvės turėtų nors šiokius tokius orientyrus. Tai nereikalautų kokių nors ypatingų biudžeto lėšų“, – kalbėjo T. Tomilinas
A. Ažubalio teigimu, suteikdama galimybę valstybės lėšomis kelti kvalifikaciją nelegaliems migrantams, kurių statusas dar neaiškus, Lietuva būtų pirma Europos Sąjungoje.
Be to, Seimas leido nelegaliems migrantams užsiimti individualia ir savarankiška veikla, nors tam, kaip teigė A. Ažubalis, prieštaravo Vidaus reikalų, Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcija.
„Tai gerintų situaciją darbo rinkoje, nes tarp tų žmonių yra ir gerų kirpėjų, sukirpėjų, barzdaskučių. Nestumkime jų į šešėlinę rinką. Jeigu mes juos ten stumsime, jie vis tiek dirbs, bet tik nelegaliai ir nemokės valstybei mokesčių“, – teigė Justas Džiugelis, Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis konservatorius.
L. Kasčiūno teigimu, priimdama tokias pataisas Lietuva daro didelę klaidą.
„Prikursime daug traukos faktorių nelegaliai migracijai“, – teigė politikas.
Vytautas Bakas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas, buvo priešingos nuomonės, sakė, kad „į Seimą grįžo žmoniškumas“.
Agnė Bilotaitė, Vidaus reikalų ministrė, parlamentarus informavo, kad birželį į migrantų apgyvendinimo vietas negrįžo 430 neteisėtų migrantų.
„Tiesiog išėjo ir nebegrįžo“, – paaiškino ministrė.
Taip pat skaitykite:
- A. Bilotaitė: bus kuriama nauja institucija migrantams apgyvendinti
- VRM grąžina 1.000 Eur išmoką išvykstantiems migrantams
VERSLO TRIBŪNA
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Įvairiausi mokymai – milijonų verta industrija: seminarai, kursai, podcastai, knygos... Tačiau kodėl mokymų daug, o realių pokyčių – mažai? Tyrimai rodo, kad vos 5 procentai žmonių po mokymų realiai keičia savo elgesį. Ar galima pakeisti savo mąstymą ir neefektyvius įpročius iš esmės? Buvęs „Tęstinių mokymų centras“, dabar – „Questum Training“, sako, kad taip. Apie tai, kodėl atsisako žodžio „mokymai“ ir kaip kuria realią transformaciją, „Verslo žinioms” pasakoja Questum Training® įkūrėjas, pokyčių programų ir įrankių kūrėjas, Treneris – Tomas Kaulinskas.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
