Dviračio antrą kartą neišrasi, bet arbatą – galima: gimnazistai iš Klaipėdos pelningai dirba net užgriuvus karantinui

Ar galima kitaip gaminti įprastą arbatą?

Klaipėdos Vydūno gimnazijos moksleiviams jų ekonomikos mokytoja Vaida Janavičienė neleido „praslysti“ su kažkur jau girdėta ar įgyvendinta verslo idėja – skatino sukurti kažką neįprasto, naujo, dar neragauto. Tokios idėjos ieškota ilgai – galiausiai gimnazistai pasiryžo sukurti kietos konsistencijos, vandenyje ištirpstančius arbatos kubelius, tačiau iki tokio rezultato teko nueiti ilgą bandymų kelią. 

„Su mokinių bendrovėmis dirbu jau penktus ar šeštus metus ir pati išmokau, jog mokinių bendrovės sėkmė ir vėliau jų motyvacija labai priklauso nuo to, ką jie daro. O kai yra motyvacija, mažiau reikia mokytojo įsikišimo – tuomet jie daug išeičių randa patys,“ – sakė Klaipėdos Vydūno gimnazijos ekonomikos mokytoja Vaida Janavičienė.

Todėl į daugelį pirmųjų komandos „Arbatukai“ pasiūlymų ekonomikos mokytoja atsakydavo klausimu – ar tikrai tokia idėja dar nėra įgyvendinta? Kam antrą kartą išradinėti dviratį? Jos nuomone verslo idėja turi būti verta konkurso. O tokia gimė visiškai atsitiktinai.

„Vienas iš komandos narių žiemą grįžo namo, galvojo „reikia greitai pasidaryti arbatos“. Bet arbatžolės išsprūdo iš rankų, pabiro po visą virtuvę. Jis pradėjo svarstyti, kodėl nėra arbatos, kurią galėtum greitai užpilti ir nekiltų tokių problemų,“ – prisiminė mokytoja. Vėliau komanda dar atrado informaciją, kad dalies arbatos pakelių gamybai naudojamas plastiko pluoštas, tad jie sukuria papildomą aplinkos taršą.

Nors iš pradžių buvo sunku net įsivaizduoti, kaip atrodys galutinis produktas, gimnazistų komanda nėrė į bandymus ir šių metų pradžioje jau turėjo savo produktą – tirpų arbatos kubelį, pagamintą be jokių dirbtinių priedų – dažiklių ar kvapiklių.

Vadovo užduotis – irtis pirmyn net per nesėkmių virtinę

Pristatydama konkurso „AcceleratorX“ užduotis savo mokiniams, V. Janavičienė pabrėžė: komandos vadovas – solidžiai skambančios pareigos, tačiau jas einantis neturi teisės nuleisti rankų ir viską mesti, net po kelių nesėkmių. O „Arbatukams“ iki ištobulinto arbatos kubelio teko drauge ištverti kelis rezultato nedavusių bandymų mėnesius. Mokytoja džiaugiasi, jog per juos moksleiviai išsiugdė stiprius komandinio darbo įgūdžius, o bendrovei vadovaujantis Gvidas Ruškevič įkvėpė visiems kantrybės ir valios.

„Ši komanda – labai šauni. Dažniausiai padedu komandoms startuoti, o tada užimu konsultanto poziciją. Šie moksleiviai sėkmingai patys pradėjo bendradarbiavimą su stambia įmone,“ – sakė V. Janavičienė.

Ji pastebėjo, kad „Arbatukams“ labai svarbūs klientų atsiliepimai, grįžtamasis ryšys. Ir nors karantinas užkirto kelią beįsibėgėjančiai arbatos kubelių gamybai ir pardavimams, komanda yra tokia motyvuota, jog žada tęsti veiklą net ir po finalinio Nacionalinio jaunųjų bendrovių konkurso eXpo 2020. Jiems jau pavyko iki karantino pradžios sudalyvauti savo miesto – Klaipėdos – jaunųjų bendrovių renginyje ir jį laimėti.

Ieškant gamybos technologijos kentėjo skrandžiai

Komandos „Arbatukai“ vadovas Gvidas Ruškevič sako, kad, kaip ir minėjo mokytoja, produkto idėją suteikė nesėkmingas komandos nario bandymas pasidaryti arbatos.

„Per kitą mūsų susirinkimą jis paklausė: „Negi nėra tokios arbatos, kurią būtų galima pasidaryti paprastai, nebarstant tų arbatžolių?“. Iš to jo pasipiktinimo ir gimė mintis, tačiau iš pradžių galvojome, kad kažkas tokio jau bus sukurta. Radome tirpių arbatų miltelių pavidalu, bet jų sudėtyje buvo labai daug pridėtinių konservantų, dažiklių, stipriklių. Norėjome pagaminti produktą iš arbatžolių ir kad žmonės jį gerdami nekenktų nei savo, nei vaikų sveikatai,“ – „Arbatukų“ produkto kūrimo pradžią prisiminė komandos vadovas.

Natūralios arbatą „sulipdančios“ medžiagos paieškos užtruko net keturis mėnesius. Šiandien Gvidas šypsodamasis sako, kad kai kuriems komandos nariams jau ir skrandžiai ėmė streikuoti nuo įvairių bandymo mišinių ragavimo.

„Darai arbatą, o išeina... košė. Tada galvoji, ar įmanoma tą košę kažkaip suslėgti? Bandėm vienaip, kitaip, gruodžio mėnesį priartėjome prie pasidavimo – galvojome, kad ta idėja tiesiog neįgyvendinama ir sausį reikės viską baigti. Bet netikėtai pastebėjau, kaip gaminamos žuvų taukų kapsulės – ėmėme bandyti želatiną ir produktas jau išėjo vidutiniškai geras. Bandėme įvairius variantus toliau ir pamažu arbata įgavo formą, jos skonis ir kvapas mums patiko,“ – prisiminė G. Ruškevič.

Pelną uždirbti spėjo per dvi savaites

Šiandien „Arbatukai“ gali pasiūlyti juodos, žalios ir vaisinės arbatos kubelius, kuriuos drąsiai galima pasiimti į gamtą, keliones, tam nereikia papildomų dėžučių. Pašnekovas sako, kad bandymai buvo atlikti ir su čiobrelių bei kitų vaistažolių arbatomis – tokias pagaminti taip pat įmanoma, tačiau kol kas pasiūloje – trys paklausiausios arbatų rūšys.

Didžiulis komandos laimėjimas – ne tik laimėta Klaipėdos jaunųjų bendrovių eXpo, tačiau ir partnerystė su įmone „Skonis ir kvapas“. Iš šio verslo regiono vadovo „Arbatukai“ gavo užduotį prailginti arbatos galiojimo laiką. Jį pavyko pratęsti nuo kelių savaičių iki 3-5 mėnesių ir tai reiškia, jog ateityje jų kietas tirpias arbatas bus galima rasti „Skonis ir kvapas“ parduotuvėse.

Kai jau atrodė, jog ilgus mėnesius trukę eksperimentai duoda vaisių, vos po dviejų savaičių nuo prekybos pradžios, pasauliui smogė viruso pandemija ir buvo įvestas karantinas.

„Žinoma, teko sustabdyti savo gamybą, tačiau dirbame ties kitais dalykais. Norime dar labiau pratęsti savo produkto galiojimo laiką. Jei pavyktų jį padaryti metų trukmės, tai tiek pagal Europos sveikatos standartus galioja ir kai kurios arbatžolės. Taip pat šiandien ruošiamės nacionaliniam „Junior Achievement“ konkursui, planuojame iš jaunosios bendrovės virsti mažąja bendrija. Nenorime nutraukti ką tik užsimezgusio svaraus bendradarbiavimo – tai nebūtų profesionalu ir sąžininga iš mūsų pusės. Taip pat ruošiamės produkto patentavimui,“ – virtinę darbų, kuriais komanda užsiima karantino sąlygomis, išvardijo G. Ruškevič.

Įdomu tai, jog vos dvi savaites ir vienoje mugėje turėjusi progą prekiauti arbatos kubeliais, jaunoji bendrovė šiandien galutinėje finansinių ataskaitų eilutėje turi pelną, o ne nuostolį.  Prieš porą dienų komanda išsiuntė finansines ataskaitas Nacionalinės jaunųjų bendrovių eXpo 2020 konkurso komisijai. Jų dar lauks vaizdo prisistatymas anglų kalba ir, jeigu pateks į geriausių jaunųjų bendrovių dešimtuką –  tiesioginis vaizdo pokalbis su komisijos nariais gegužės pabaigoje.

Prasidėjus vasarai dalis komandos turi kitų planų, tačiau G. Ruškevič jau yra sulaukęs užklausų iš norinčių prisijungti ir plėtoti šį verslą drauge – taip sudėtingai sukurto produkto ir idėjos jis nežada paprastai paleisti.

Visus, kurie įprastai apsilankydavo jaunųjų bendrovių mugėse „Lietuvos Junior Achievement“ kviečia gegužės 29-ąją stebėti tiesioginę geriausių šių metų Lietuvos moksleivių verslų apdovanojimų trancliaciją. Pirmąją vietą laimėjusi moksleivių komanda atstovaus Lietuvai tarptautiniame europinio „Junior Achievement“ tinklo geriausių jaunųjų bendrovių konkurse, kuris taip pat organizuojamas nuotoliniu būdu.  Daugiau informacijos apie jaunąsias bendroves, jų antreprenerystės, verslumo istorijas, galite rasti „Junior Achievement“ paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle.

„AcceleratorX“ – tai „Lietuvos Junior Achievement“ programa suteikianti 9-12 klasių mokiniams realią verslo patirtį dar mokyklos suole. Mokiniai, spręsdami vietos problemą, atliepdami rinkos poreikį arba tiesiog testuodami savo idėjas, kuria skirtingus verslus ir skleidžia verslumo dvasią. Ši programa nėra verslo simuliacija, tai realaus verslo kūrimo patirtis supažindinant, kaip verslas yra vystomas, valdomas bei leidžiant mokiniams patiems priimti svarbiausius su jų verslu susijusius sprendimus. „Lietuvos Junior Achievement“ yra nevyriausybinė organizacija, ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo programų lyderis Lietuvoje. Organizacijos programas finansuoja privatūs rėmėjai ir fondai: mecenatas SEB bankas, strateginis poveikio investuotojas „Moody‘s“ bei strateginiai investuotojai: „UPS“; „Narbutas“.