Kaune – erdvė verslo ir aukštojo mokslo dialogui
Šiandienos situacija, kai verslo sektorius susiduria su didelio masto iššūkiais, dar kartą patvirtino, kad gebėjimas spręsti problemas greitai ir efektyviai tapo kone išlikimo sąlyga. „Kintančiame pasaulyje tam, kad įmonės ir specialistai gebėtų prisitaikyti bei išliktų konkurencingi, būtina nuolat ieškoti naujų idėjų, kaip spręsti iššūkius. Mes įsitikinome, kad bendros veiklos su verslu ne tik prisideda prie problemų sprendimo, bet ir kuria abipusę pridėtinę vertę“, – verslo ir aukštojo mokslo partnerystės svarba neabejoja Verslo centro vadovė Ramunė Bagočiūnaitė.
Vis dėlto verslo ir mokslo partnerystė Lietuvoje vis dar susiduria su kliūtimis: įmonės dažnai neįvertina bendradarbiavimo su aukštuoju mokslu potencialo, verslininkai pasigenda informacijos, o mokslininkus atgraso sudėtinga verslo partnerių paieška. Verslo fakulteto Verslo centro įkūrimas –žingsnis, kuriuo siekiama palengvinti šių šalių komunikaciją siekiant bendrų tikslų.
Nuolatinis mokymasis – motyvacija veikti
Kompetencijų tobulinimas tiesiogiai atsiliepia specialistų motyvacijai veikti, įgalinti naujas žinias ir demonstruoti geresnius veiklos rezultatus. Mokymosi visą gyvenimą idėjai pritaria UAB „Definra“ vykdomasis direktorius Agnius Bartninkas: „Nors verslo įmonių optimizavimo tema yra tiesiogiai susijusi su įmonės „Definra“ veikla ir pats konsultuoju klientus šiais klausimais, tačiau nuolat dalyvauju mokymuose, kuriuose iš ekspertų sužinau apie naujausias tendencijas ir kas kartą užmezgu vertingas pažintis su tos pačios srities specialistais ar verslo atstovais“, – daugialypę naudą įžvelgia Verslo centro mokymuose „Veiklos efektyvumo didinimas paslaugų organizacijose“ dalyvavęs A. Bartninkas.
R. Bagočiūnaitės teigimu, universalios mokymo programos neegzistuoja, nes kiekviena verslo organizacija savo veikloje turi kažką savito: „Mūsų strategija – lankstumas: organizuojame atvirus mokymus, praktinius seminarus pavieniams specialistams, uždarus mokymus organizacijoms, taip pat rengiame mokymo programas pagal individualų poreikį.“
Būtent dėl pastarosios galimybės į Verslo centrą kreipėsi ir Kauno kredito unijos atstovai: „Turėjome poreikį darbuotojų kompetencijų didinimui, mus domino individualus darbuotojų ugdymo planas ir turinys. Ieškojome mokymų programų, bet susidūrėme su problema, kad viso mokymų turinio vienoje organizacijoje negalėjome gauti, todėl kreipėmės į Kauno kolegiją“, – pasakoja Kauno kredito unijos vadovė Ernesta Ramaškaitė.
Darbuotojų kompetencijų tobulinimas – laiko ir finansinių išteklių reikalaujantis procesas. Verslo centro vadovė R. Bagočiūnaitė pastebi, kad neretai įmonės nepasinaudoja galimomis kompensavimo priemonėmis. Viena tokių – finansinė parama „Kompetencijų vaučeris“, kuri Kauno kredito unijai atvėrė dar daugiau galimybių: „Dėl gautos kompensacijos galėjome sau leisti didesnį valandų skaičių žinių gilinimui ir apmokyti daugiau savo darbuotojų, – pasakoja E. Ramaškaitė. – Darbuotojų kompetencijų ugdymas mums yra vienas iš svarbiausių procesų, todėl ypač vertinga turėti partnerį, kuris įsigilinęs į mūsų organizacijos veiklos specifiką užtikrintų aukštą mokymų kokybę.“
Šiuolaikiškas verslo požiūris į projektinę veiklą
Verslo ir aukštojo mokslo partnerystė užtikrina sistemingai kuriamas ir diegiamas inovacijas, mokslinių tyrimų plėtrą ir jų pritaikymą versle, dėl kurių rinkoje būtų galima pasiūlyti naujus ar patobulintus produktus bei paslaugas. E. Ramaškaitė, kalbėdama apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą, tikina – šie du komponentai privalo žengti koja kojon: „Mokslas ir verslas yra tampriai susiję. Tokio pobūdžio partnerystė būtina, kad tiek verslas, tiek aukštasis mokslas galėtų eiti į priekį ir siekti aukščiausių rezultatų.“
Tokiam požiūriui pritaria Verslo fakulteto Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros vedėjas dr. Andrius Brusokas bei pastebi, kad pastaraisiais metais įmonės Lietuvoje tampa atviresnės ir dažniau yra linkusios įsitraukti į nacionalinio ar tarptautinio lygmens projektines veiklas.
Visgi gausią projektinę patirtį turinčios katedros vadovas sako, jog kartais verslo ir mokslo požiūris į tą pačią problemą gali skirtis, todėl sėkmingai partnerystei būtinas sklandus dialogas: „Dar prieš prasidedant bendroms veikloms ypač svarbu suderinti suinteresuotų šalių lūkesčius ir tikslus, kad galutinis rezultatas tenkintų abi puses“, – teigia dr. A. Brusokas.
Tuo tarpu aukštųjų mokyklų tyrėjai, dirbantys projektuose su verslu, patenka į terpę, kurioje realizuoja savo žinias ir kompetencijas. „Aukštojo mokslo ir verslo bendrystės dėka išplečiamos dėstytojų mokslinės veiklos ir savirealizacijos galimybės. Tam tikrais atvejais prie realių verslo situacijų sprendimo prisideda ir studentai. Tokiu būdu jaunieji specialistai gali prisiliesti prie verslo įmonių veiklos ir įgyti vertingų profesinių kompetencijų“, – sako R. Bagočiūnaitė ir priduria, kad svarbiausia – abipusiai žinių ir patirties mainai.
Verslo centras kviečia verslo organizacijas bendradarbiauti. Sekite naujienas interneto svetainėje www.kaunokolegija.lt/verslocentras.
