Suomija baigia garsųjį bazinių pajamų eksperimentą

Eksperimentas pradėtas vykdyti pernai metų pradžioje, o šiais metais į jį turėjo būti įtraukti ne tik bedarabiai, bet ir dirbantys žmonės. Tai turėjo parodyti, ar bazinės pajamos paskatina žmones keisti karjerą ar daugiau laiko skirti mokslams.

Šio eksperimento pradinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar bazinės mėnesio pajamos paskatina bedarbius grįžti į darbo rinką, imantis ir laikinų, mažai apmokamų darbų ar kai dirbama ne visą darbo dieną. Įprastomis sąlygomis tokių darbų bedarbiai vengia, nenorėdami prarasti pašalpos.

Pagal eksperimento sąlygas, gaunantieji po 600 Eur šią sumą ir toliau galėjo gauti net radę darbą.

Tačiau Suomijos vyriausybė tylomis nusprendė eksperimento nebepratęsti ir socialinę politiką pasukti visiškai kita linkme, rašo „Business Insider Nordic“.

Pernai metų gruodį Suomijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį darbuotojai turės per tris mėnesius dirbti bent 18 valandų. Jei jie to nesugebės padaryti, praras dalį pašalpos.

Pasibaigus universalių bazinių pajamų eksperimentui, Suomijos vyriausybė planuoja naują – universalią kreditų sistemą, kuri veikia Jungtinėje Karalystėje. Ši sistema apjungia kelias pašalpas į vieną, o žmogui pradėjus gauti pajamų, gaunama pašalpa proporcingai mažėja.

Oficialios Suomijos bazinių pajamų eksperimento išvados bus paskelbtos tik kitais metais, tačiau ekspertai teigia, kad dveji metai – per trumpas laikotarpis, kad būtų galima spręsti apie bazinių pajamų poveikį.

Išeitis robotizacijos erai?

VŽ rašė, kad Suomijos eksperimentas su bazinėmis pajamomis – ne pirmas pasaulyje. Vienas žymiausių bazinių pajamų bandymų vyko Kanados mieste Dofine. Čia 1974–1975 m. visi gyventojai, priklausomai nuo savo uždarbio dydžio, gaudavo papildomą išmoką. Anot tyrėjų, bazinės pajamos Dofine beveik išnaikino skurdą bei palengvino kai kurias kitas socialines problemas.

Pastaruoju metu aktyviau pradėta kalbėti apie bazines pajamas dėl darbo vietų robotizacijos. Baiminamasi, kad darbų automatizacija atims darbo vietas iš žemos kvalifikacijos žmonių. Dalis technologijų įmonių vadovų mano, kad įsigalėjus robotams, dosnesnė socialinės rūpybos sistema bus privaloma.

Tai, kad žmonės gautų užtikrintas bazines pajamas, svarbu ne tik tiems, iš kurių robotai atima darbo vietas, bet ir pačiai technologijų industrijai. Padaugėjus bedarbių, technologijų industrija rizikuoja prarasti dalį savo vartotojų.