Šiemet „Gazelėms“ – dar griežtesni reikalavimai

„Gazelė“ – tai sparčiai augančio smulkaus ir vidutinio verslo projektas. Šiemet labiausiai Lietuvoje augusios įmonės renkamos jau 14 kartą, tad daugelis bendrovių jau yra tapusios „Gazelės“ nominantais ankstesniais metais. Tačiau kiekvieną kartą atsidūrimas šiame sąraše patvirtina, įmonė yra teisingame kelyje ir jau suradusi savo konkurencinių pranašumų.

Griežtesni kriterijai

Šiemet įmonės turėjo praeiti dar smulkesnį atrankos rėtį, nes ne tik buvo šiek tiek pakeisti ankstesni kriterijai, tačiau atsirado ir naujų.

Vienas esminių pokyčių, atrenkant sparčiausiai augusias įmones – sutrumpintas laikotarpis, kuriuo metu matuojama, kiek išaugo pajamos. Anksčiau buvo lyginamas pokytis per 4 m., šiemet analizuojami 3 metai. Toks sprendimas leidžia realiau vertinti įmonės augimą. Taigi, renkant „Gazelę 2017“ buvo lyginamos 2014 m. ir 2016 m. pajamos, kurios per tą laikotarpį turėjo paaugti ne mažiau kaip 20%.

Kitas esminis pokytis – aiškiau apibrėžta, kas yra smulki ir vidutinė įmonė. Dabar ja laikoma tokia bendrovė, kurios metų apyvarta buvo nuo 100.000 Eur iki 3 mln. Eur. Taigi tokia įmonių, pretenduojančių tapti „Gazele 2017“, apyvarta, turėjo būti 2014 metais.

Įvesti aiškūs skolų valstybinėms institucijoms dydžiai, kuriuos viršijus atsiranda barjeras, neleidžiantis patekti į sparčiausiai augusių sąrašą. Nustatyta, kad įmonė projekte nedalyvauja, jeigu 2016 m. skola „Sodrai“ viršijo 1.000 Eur, o Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) – 10.000 Eur.

Pastaroji institucija padėjo įvertinti, ar įmonės tvarkingai moka mokesčius, ar jų mokamas darbo užmokesčio vidurkis yra ne žemesnis, nei paprastai moka to regiono ar šakos įmonės, užsiimančios panašia veikla.

Šiemet dar didesnę prasmę įgavo ir kiti kokybiniai atmetimo kriterijai: teismai, išieškojimai, areštai ir pan. Kaip ir anksčiau, svarbus liko viešumas – kiek pati įmonė nori viešai kalbėti apie savo veiklą ir dalytis patirtimi. Nes tik tų bendrovių vadovai, kurie neturi ko slėpti ir kurie yra linkę pasidalyti sprendimais, atnešusiais sėkmę, ar papasakoti apie klaidas, iš kurių teko patiems mokytis, yra tikrieji verslo lyderiai.

Ir ankstesniais metais, ir šiemet kai kurios įmonės, patekusios į bendrojo sąrašo viršų, negaus pagrindinių prizų – tai dažniausiai lėmė nenoras viešai dalytis patirtimi.

Įvertinus visus kriterijus, buvo atmesta daugiau kaip trečdalis bendrovių. Į galutinį sąrašą pateko 3.935 įmonės.

Tęsinys po lentele

[infogram id=“f02f016b-f831-474a-a96a-fb8f5477e0fa“ prefix=“NUP“ format=“interactive“ title=“„Gazelės 2017“ atrankos kriterijai“]

Reali nauda

Per 14 metų „Gazelės“ sertifikatą yra gavę keli tūkstančiai įmonių. Kai kurie nugalėtojai tvirtina, kad tai – ne tik prestižinis sertifikatas, kurį smagu pasikabinti kabinete ant sienos, bet jis atneša ir realios naudos.

„Mūsų pagrindinė rinka yra Skandinavijos šalys. Tenykštis verslas puikiai supranta, kas yra „Gazelė“. Ir nors mes buvome apdovanoti Lietuvoje, bet šis sertifikatas yra solidi nominacija tarptautinėje rinkoje. Partneriai žino, kad jie bendrauja su patikima, jau ne vienerius veiklos metus skaičiuojančia įmone, o ne kokiu butaforiniu verslu“, – sako Mantas Urbonas, UAB „Visma Lietuva“ direktorius. Pernai įmonė tapo Vilniaus regiono sparčiausiai augusia bendrove.

Pono Urbono teigimu, „Gazelės“ sertifikatas ne tik naudingas eksportuojančioms įmonėms, bet yra ir patikimo verslo įrodymas dirbant vietinėje rinkoje, nes sudarant „Gazelių“ sąrašą vertinama ne tik apyvarta, tačiau atsižvelgiama ir į kitus kriterijus.

[infogram id=“80b285a4-9f11-456c-ae60-85351bb921e7“ prefix=“cHA“ format=“interactive“ title=“Projekto „Gazelės“ įmonių skaičius pagal apskritis 2016–2017 m., %“]

FOTOGALERIJA Konferencija „Verslo gazelė 2017. Kaip konkuruosime rytoj?“ Vilniuje (479 nuotr.)