V. Blinkevičiūtė sprendimą dėl Seimo rinkimų paskelbs savaitgalį, konservatoriai dėkoja I. Šimonytei

• Lietuvoje balsuota pasyviau negu 2019 m., kuomet Europos Parlamento rinkimai sutapo su prezidento rinkimų antruoju turu, tačiau, aktyvumas buvo didesnis negu 2009 m., kuomet taip pat buvo balsuojama tik EP rinkimuose. Šiuose EP rinkimuose balsavo 28,35% rinkėjų.
• Daugiausiai mandatų Lietuvoje gavo TS-LKD, antroje vietoje – Socialdemokratų partija. Partijos atitinkamai gavo 3 ir 2 mandatus.
• Vokietijoje ir Prancūzijoje EP rinkimuose O. Scholzo ir E. Macrono partijos patyrė pralaimėjimą. E. Macronas paskelbė pirmalaikius rinkimus.

Baigėme pildyti naujienų juostą. 

13:05 Į EP perrinktas W. Tomaszewskis: LLRA-KŠS laimėjo keturiose savivaldybėse

Waldemaras Tomaszewskis pabrėžia, kad jo vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija–krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjo keturiose Lietuvos savivaldybėse, o bendras partijos palaikymas lyginant su buvusiais rinkimais išaugo.

„Iškovojome mandatą EP, bet taip pat rinkimus laimėjome net keturiose savivaldybėse“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Anot W. Tomaszewskio, partija EP rinkimus laimėjo Šalčininkų rajono, Vilniaus rajono, Trakų rajono, Visagino savivaldybėse.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, LLRA–KŠS EP rinkimuose gavo 5,67% rinkėjų balsų, o minėtose savivaldybėse sulaukė didžiausio palaikymo. 

Partija išlaikė turėtą vieną mandatą EP, tad sąrašo lyderis W. Tomaszewskis tęs darbą jame.

Pasak partijos lyderio, LLRA–KŠS ketina gerinti santykius su Baltarusija, skirti dėmesį šeimos stiprinimo politikai, puoselėti krikščioniškas vertybes.

12:19 V. Sinica: nacionalistinių partijų poreikis atlieptas į EP išrinkus P. Gražulį

Mandatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose neiškovojusio Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica sako, kad nacionalistinių partijų atstovų iš Lietuvos poreikį patenkino iš Seimo pašalinto Petro Gražulio išrinkimas į EP.

„Lietuva buvo paskutinė šalis Europos Sąjungoje, neturėjusi aiškiai išreikštos nacionalistinės partijos ir atstovo EP, pretendavome tapti tokiais atstovais. Galime sakyti, kad vėluojant, bet šitas poreikis buvo atlieptas, reikia pripažinti, P. Gražulio išrinkimu“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė V. Sinica.

„Visuomenės akyse, tą nacionalizmo–globalizmo skirtį, jei plačiąja prasme elitas ir politinis meinstrymas, šiandien valdantis Lietuvą, įkūnija tą globalistinę liniją, P. Gražulis didelei daliai visuomenės įkūnijo tą pasipriešinimą tam meinstrymui“, – kalbėjo jis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Nacionalinis susivienijimas gavo 3,72% rinkėjų balsų.

11:38 D. Žalimas Seimo rinkimuose Laisvės partijai tikisi per 10% rinkėjų palaikymo

Europos Parlamente (EP) mandatą iškovojęs teisininkas Dainius Žalimas sako besitikintis, kad spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija turės didesnį nei 10% rinkėjų palaikymą.

„Tikiuosi pasieksime dar geresnių rezultatų. Tikiuosi, kad Seimo rinkimuose bus galima kalbėti apie 10% plius“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D. Žalimas.

„Tai (rinkimų rezultatai – VŽ) tik įrodo, kad strateginis balsavimas, kuris buvo prezidento rinkimuose, matyt, šį kartą sugrįžo jau mūsų naudai“, – teigė jis, kalbėdamas apie EP rinkimų rezultatus.

D. Žalimas taip pat sakė „artimiausiu protingu laiku“ ketinantis tapti Laisvės partijos nariu.

Anot partijos lyderės Aušrinės Armonaitės, EP rinkimų rezultatai parodė, kad Lietuvos žmonėms yra reikalinga tvirta, vertybiška liberali partija.

„Rinkimų rezultatai rodo, jog Laisvės partija turi savo rinkėją, kuris ateina ir, ko gero, jeigu tas rinkimų aktyvumas būtų dar didesnis, rezultatas galėjo būti irgi dar geresnis, ir tai nuteikia pozityviai prieš Seimo rinkimus“, – sakė ji.

„Matome, jog opozicijai vis tik nepavyko atvesti savo rinkėjų ir, matyt, tokia patogi pozicija, kai kažką kalbi, bet per daug nieko nedarai, pozicijų neužimi, rinkėjams gali ir atsibosti“, – aiškino A. Armonaitė.

11:31 V. Sinkevičius tikisi, kad žalieji bus EP valdančiojoje koalicijoje

Į Europos Parlamentą (EP) išrinktas Virginijus Sinkevičius tikisi, kad žaliųjų grupė, kuriai priklauso ir jo atstovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, bus valdančiojoje koalicijoje EP.

„Mūsų žaliųjų frakcija bus apie 50 mandatų, klausimas, ar mes būsime dalis koalicijos ar ne, aš labai tikiuosi ir žinau, kad daugelis deda vilčių ir kitose frakcijose, kad aš būsiu tas balsas, kuris atves žaliuosius į koaliciją, aš manau, kad žaliesiems reikia būti koalicijoje“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė V. Sinkevičius.

V. Sinkevičius nuo 2019 m. dirbo eurokomisaru, atsakingu aplinką, vandenynus ir žuvininkystę

Partijos pirmininkas Saulius Skvernelis džiaugėsi, kad prieš dvejus metus įkurta Demokratų sąjunga pasiekė keltą tikslą.

„Aš džiaugiuosi, kad tas lūkestis, kurį turėjome, kad turėtume atstovą EP, pasiteisino. Šiandien vertiname tai kaip puikų rezultatą ir stiprų pamatą, kalbant apie ateitį – rudenį vyksiančius labai svarbius Seimo rinkimus“, – sakė S. Skvernelis.

11:12 A. Veryga EP norėtų dirbti Žemės ūkio arba Aplinkos komitetuose

Į Europos Parlamentą (EP) išrinktas „valstietis“ Aurelijus Veryga, buvęs sveikatos apsaugos ministras, norėtų dirbti Žemės ūkio arba Aplinkos ir visuomenės sveikatos komitetuose.

„Jeigu pavyks, kalbėsimės, derėsimės, kad būtų galimybė atstovauti Lietuvai Žemės ūkio komitete. Dar vienas iš komitetų, kuris mane domina ir kur turiu kompetencijos, tai Aplinkos ir visuomenės sveikatos (komitetas – VŽ). Ten ir bandysime nuveikti daugiausia darbų“, – pirmadienį per porinkiminę spaudos konferenciją sakė A. Veryga.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis apgailestavo, kad rinkėjai nebuvo aktyvūs sekmadienį. 

Jo teigimu, tai naudingiausia buvo konservatoriams, o tiek „valstiečiams“, tiek socialdemokratams mažas aktyvumas nebuvo naudingas.

R. Karbauskis pirmadienį pakartojo turįs vilties susitarti su buvusiu kandidatu į prezidentus advokatu Ignu Vėgėle dėl bendradarbiavimo per Seimo rinkimus.

„Jeigu mes sugebėsime su Ignu susitarti dėl bendradarbiavimo per Seimo rinkimų kampaniją, tai bus labai stiprus faktorius dėl sėkmės LVŽS sąrašo Seimo rinkimuose“, –sakė „valstiečių“ pirmininkas.

10:11 A. Mazuronis svarsto trauktis iš Darbo partijos primininko pareigų

Po nesėkmingų Europos Parlamento (EP) rinkimų opozicinės Darbo partijos lyderis parlamentaras Andrius Mazuronis svarsto trauktis iš partijos pirmininko pareigų.

„Aš ne apie kvietimus galvoju, bet apie galimybę likti pirmininko pozicijoje“, – pirmadienį teigė politikas.

A. Mazuronis teigė nesąs įsitikinęs, kad ves Darbo partiją spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Nežinau, nešnekėjau dar, kadangi naktis buvo ilga ir varginanti, tai dar neturėjau galimybės šnekėti. Trečiadienį šaukiamas tarybos posėdis. Kad nedarytume skubotų sprendimų, bet kažkokius sprendimus reikia daryti, nes akivaizdu, kad ne pirmi ir ne antri rinkimai, kurie yra su blogu rezultatu“, – sakė „darbiečių“ lyderis.

Jo teigimu, jeigu nuspręs atsistatydinti iš Darbo partijos vadovo pareigų, apie tai jis praneš dar šią savaitę.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį vykusiuose EP rinkimuose Darbo partija surinko 1,63% arba 11.200 balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą EP. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose A. Mazuronis gavo 1,38% rinkėjų balsų.

Be to, sekmadienį partiją paliko „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas. A. Mazuronis teigė, jog tai jam nebuvo didelė naujiena, tačiau nustebino pasirinktas laikas.

10:05 V. Čmilytė–Nielsen Liberalų sąjūdžio rezultatą EP rinkimuose sieja su mažu aktyvumu

Viktorija Čmilytė–Nielsen, Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė, mano, kad partijos rezultatą nulėmė mažas aktyvumas šiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

„Matyt, proporcijos būtų buvę visai kitos, jei kitoks būtų buvęs rinkėjų aktyvumas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ji.

„Net neabejoju, kad jei būtų ne šiek tiek mažiau nei trečdalis dalyvavęs rinkėjų, o apie pusę, tai ir Liberalų sąjūdžio galutinė pozicija būtų buvusi šiek tiek aukščiau“, – sakė V. Čmilytė–Nielsen.

9:50 Konservatoriai: gerus rezultatus lėmė I. Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose

Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovai teigia, kad gerus EP rinkimų rezultatus lėmė ir premjerės Ingridos Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose.

Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė taip džiaugėsi dėl paneigtų išankstinių prognozių.

„Mūsų partijos rezultatai džiugina vien jau dėl to, kad tos prognozės, kurios buvo piešiamos ir braižomos dar iki rinkimų, jos nepasiteisino ir jau ne pirmą kartą“, – sakė M. Lingė.

Pasak jo, gerą konservatorių rezultatą lėmė ir I. Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose, kuriuose ji liko antra ir nusileido dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai.

„Esame tikrai dėkingi I. Šimonytei už puikų jos įdirbio atstovavimą ką tik pasibaigusiuose prezidento rinkimuose“, – teigė konservatorių štabo vadovas.

Jis nesutiko, kad mažas rinkėjų aktyvumas buvo naudingas TS–LKD.

„Girdime iš oponentų tokių pavirkavimų dėl blogo aktyvumo ir dėl to neva kalti konservatoriai, kad tik jų rinkėjai ateina. Jeigu visi tie rinkėjai būtų atėję, kurie balsavo už I. Šimonytę, tai šiandien Tėvynės sąjunga diskutuotų apie penkis ar šešis mandatus, tai to proporcinio sumažėjimo yra visuose elektoratuose“, – sakė M. Lingė.

Konservatorių sąrašo lyderis Andrius Kubilius taip pat sakė, kad rinkimų rezultatai rodo pasitikėjimą I. Šimonytės Vyriausybe ir tai yra „stiprus signalas“ konservatoriams prieš Seimo rinkimus rudenį.

9:27 LSDP lyderė teigia apsisprendusi dėl Seimo rinkimų

Vilija Blinkevičiūtė, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSPD) pirmininkė, teigia jau apsisprendusi dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose, sprendimą žada paskelbti savaitgalį.

„Taip, esu padariusi sprendimus, kuriuos paskelbsiu birželio 15 d.“, – pirmadienį Europos Parlamento (EP) biure Vilniuje per spaudos konferenciją sakė politikė.

Birželio 15 d. LSDP rengia tarybos posėdį, per kurį planuoja tvirtinti kandidatų į Seimą sąrašą.

V. Blinkevičiūtė savaitgalį buvo perrinkta į EP, kur ji dirba nuo 2009 m.

Pirmadienį ji teigė, jog jeigu pati nevestų LSDP kandidatų į Seimą sąrašo, tai darytų kuris nors iš partijos lyderių.

„Tas, kas ves sąrašą, bus vienas iš mūsų partijos lyderių. Tikrai ne vienas galėtų būti, Socialdemokratų partija nėra vieno asmens partija“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė.

Pasak LSDP pirmininkės, prieš apsispręsdama dėl kandidatų į Seimą eiliškumo partija įvertins ir rinkėjų reitingavimą per EP rinkimus.

08:44 Kiek balsų EP frakcijos gavo prieš penkerius metus ir šiemet 

Šiemet rinkėjai kur kas menkiau palaikė liberalų („Atnaujinkime Europą“) ir žaliųjų frakcijas. 

[infogram id="60c018dc-becd-4db7-aebf-a415cc23e451" prefix="Db5" format="interactive" title="Europos Parlamento rinkimų palyginimas 2019-2024 m."]

08:03 Kaip didžiųjų ES šalių ir Baltijos valstybių vietos pasiskirstys EP 

Prancūzijoje daugiausiai vietų laimėjus Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniam sambūriui, daugiausiai šios šalies politikų (30) dirbs Identiteto ir demokratijos frakcijoje. 

Daugiausiai Vokietijos politikų (30) bus Europos liaudies partijoje, rinkimuose nugalėjus konservatoriams. 

[infogram id="e23cb803-b4c7-41a3-afd0-ad29e8c48c72" prefix="6M4" format="interactive" title="Vietos pagal politines frakcijas didžiosiose ES šalyse"]

[infogram id="a296f953-10c5-4e95-8bfc-57cd918e0711" prefix="d83" format="interactive" title="Vietos pagal politines frakcijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje"]

07:47 V. Orbano partija pasirodė silpniausiai per beveik 15 metų

Vengrijos premjero Viktoro Orbano partija „Fidesz“ per sekmadienį vykusius Europos Parlamento rinkimus pasiekė prasčiausią rezultatą nacionaliniuose ir ES rinkimuose per beveik 15 metų. Tuo metu politikos naujoko Peterio Magyaro vadovaujama partija įveikė visas kitas opozicines jėgas.

Pagal negalutinius rezultatus V. Orbano partija „Fidesz“ ir jos mažieji sąjungininkai krikščionys demokratai gavo 10 vietų, surinkę 44,3% balsų. Besibaigiančioje kadencijoje turėjo 13.

Antroje vietoje – P. Magjaro dešiniojo centro partija „Tisza“, gavusi 7 vietas ir surinkusi 30 % balsų, t. y., daugiau nei visos kitos opozicinės partijos kartu paėmus, ir tai buvo geresnis rezultatas, nei prognozavo prieš rinkimus atliktos apklausos. Plačiau skaitykite čia. 

[infogram id="e3d8bd25-4642-4d06-a0b2-7c1d6ca02624" prefix="9Nb" format="interactive" title="Vietos pagal politines frakcijas Vengrijoje 2024 m."]

07:14 Daugiausiai pirmumo balsų gavo A. Kubilius 

Iš Lietuvos politikų, patekusių į naują EP, daugiausiai rinkėjų pirmumo balsų gavo Tėvynės sąjungos nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė. 

[infogram id="829040f8-7f09-420c-8838-6781893c6f2f" prefix="0VS" format="interactive" title="Lietuvos EP nariai 2024 m. pagal gautus rinkėjų pirmumo balsus"]

[infogram id="42d3bdc5-87fb-4ca8-9cee-bde80fe9685c" prefix="Mii" format="interactive" title="Lietuvos partijų surinkti balsai 2024 m. EP rinkimuose"]

07:09 Lietuvos aktyvumas stipriai atsiliko nuo ES vidurkio

Šiuose EP rinkimuose Lietuvos rinkėjų aktyvumas (28,35%) stipriai atsiliko nuo ES šalių vidurkio, kuris siekė 51%. 

[infogram id="73a9cc7d-2b0e-4a16-b26e-0ded6ef81ff3" prefix="QMd" format="interactive" title="Rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose 1979-2024 m."]

07:01 Lietuvos rinkėjų aktyvumas atskirose savivaldybėse

Aktyviausiai Europos Parlamento rinkimuose balsavo Šalčininkų rajono gyventojai – 45,57%, pasyviausiai Visagino rajonas –15,54%.

[infogram id="5d5fe8c1-5231-42d7-bf64-32ee415e1156" prefix="hZ5" format="interactive" title="Rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose savivaldybėse 2024 m."]

06:42 Už kurias partijas daugiausia balsavo atskiros Lietuvos savivaldybės

Nors daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga, žvelgiant, kaip balsavo atskiros savivaldybės, matyti, kad daugumoje jų labiausiai buvo palaikomi socialdemokratai. Konservatoriai daugiausiai balsų gavo aštuoniose savivaldybėse.  

[infogram id="3b9f8f55-6714-44ab-97ad-c61bada6e5f1" prefix="U7o" format="interactive" title="Europos Parlamento rinkimų rezultatai atskirose savivaldybėse 2024 m."]

06:37 U. von der Leyen: esame stabilumo inkaras

„Mes laimėjome Europos Parlamento rinkimus, esame stipriausia partija, esame stabilumo inkaras“, – sakė Europos liaudies partijai atstovaujanti dabartinė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ji pabrėžė, kad „centras laikosi“, tačiau taip pat kad kairiųjų ir dešiniųjų kraštutinės jėgos sulaukė paramos, todėl „rezultatas ateina su didele atsakomybe centro partijoms“.

U. von der Leyen sakė, kad dėl bendradarbiavimo pirmiausia kreipsis į EP liberalų ir socialistų frakcijas.

06:33 Didžiausia išlieka Europos liaudies partija 

Remiantis atnaujintais preliminariais rezultatais, Europos liaudies partija (ELP) išlieka didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente ir turėtų gauti 184 vietas (+8). 

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 139 vietomis (tiek pat, kaip ir besibaigiančioje kadencijoje). 

Daugiausiai praradimų patirs Liberalų frakcija „Atnaujinkime Europą“ (80 vietų, -22) ir „Žalieji“ (52, -19). Daugiau vietų naujame EP, kaip ir prognozuota, gaus kraštutinių dešiniųjų „Identiteto ir demokratijos“ frakcija (58, +9) bei „Europos konservatorių ir reformuotojų“ (73, +4) frakcija. Be to, nemažai kraštutinių dešiniųjų yra tarp vadinamųjų neprisijungusiųjų ir nepriklausomų politikų.

[infogram id="b8a891f4-31fb-474c-b317-0f936185b2a4" prefix="dIl" format="interactive" title="Vietų pasiskirstymas Europos Parlamente 2024 m."]

06:22 G. Meloni: Italijos vyriausybė dabar stipriausia Europoje

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir jos radikalių dešiniųjų partija „Italijos broliai“, pirminiais duomenimis, EP rinkimuose gavo 28,6% balsų (24 vietos), opozicinė Demokratų partija – 25,6% (22 vietos).

Kreipdamasi į šalininkus viešbutyje „Parco dei Principi“ netoli Romos Villa Borghese parko, kur ji šventė savo pergalę 2022 m. šalies parlamento rinkimuose, G. Meloni sakė: „Prieš dvejus metus buvome čia kartu ir tai buvo puiki naktis. Ši man dar geresnė, nes prieš dvejus metus tai buvo viltimi paremtas statymas. Tačiau po dvejų metų vyriausybės, kuri buvo blogiausioje įmanomoje situacijoje, (darbo) tie patys žmonės pasakė: jūs esate čia dėl mūsų“.

G. Meloni sakė, kad iš italų gauta žinia yra „nesustoti ir, jei įmanoma, daryti tai su didesniu ryžtu“.

Ji pridūrė: „Didžiuojuosi, kad Italija dabar gali prisistatyti G 7 ir Europoje su stipriausia vyriausybe iš visų. Tai yra ne tik pasitenkinimas, bet ir didelė atsakomybė“.

Kaip jau skelbta, kitų didžiųjų ES šalių – Prancūzijos ir Vokietijos – valdantieji patyrė triuškinančius pralaimėjimus.

VŽ rašė, kad po rinkimų naujojo EP sudėtis priklausys ir nuo G. Meloni pasirinktos krypties.

06:07 Kaip Lietuvos mandatai pasiskirstys EP frakcijose 

Lietuvai išsirinkus 11 europarlamentarų, jie po EP frakcijas turėtų pasiskirstyti taip: 

[infogram id="62b0fcb2-0006-4334-87af-949640caa307" prefix="Tvo" format="interactive" title="Lietuvos EP nariai 2024-2029 m."]

06:01 V. Čmilytė-Nielsen: rezultatas geras, bet bus ką paanalizuoti

Vieną mandatą Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovojusio Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rezultatą laiko geru, bet pripažįsta, kad bus, ką paanalizuoti ruošiantis Seimo rinkimams.

„Kaip ir sakiau iki rinkimų, vienas mandatas būtų geras rezultatas. Tai vertinu tą vieną iškovotą mandatą kaip gerą rezultatą“, – žurnalistams sekmadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Be abejonės, bus tikrai ką paanalizuoti ruošiantis Seimo rinkimams“, – pridūrė ji, paklausta kaip vertina atotrūkį tarp Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Liberalų sąjūdis EP rinkimuose gavo 5,31% rinkėjų balsų bei vieną mandatą. Tuo metu Laisvės partija surinko 7,93% rinkėjų balsų ir taip pat iškovojo vieną mandatą.

Politikės teigimu, pastarosios partijos elektoratas yra „šiek tiek kitoks“, tačiau ji džiaugėsi, kad EP bus „ne vienas liberalų atstovas, o du“.

„Matyt, ir neaukštas dalyvavimo procentas Liberalų sąjūdžiui buvo neparankus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

01:13 Mandatų nelaimėjusi Darbo partija šauks tarybą, A. Mazuronis rinkimų štabe nepasirodė

Mandatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose neiškovojusi Darbo partija rengs tarybos posėdį ir ieškos nesėkmės priežasčių, sako partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas.

„Rezultatai yra tokie, kokie yra (...). Neišvengiamai turėsime turėti tarybą, ji turės įvertinti rezultatus tiek prezidento, tiek Europos Parlamento ir priimti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienio naktį paaiškėjus rinkimų rezultatams BNS sakė V. Bukauskas.

Kaip rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, EP rinkimuose Darbo partija surinko 1,63% balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą Europos Parlamente. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Kovo mėnesį Darbo partijos būstinėje atlikta krata. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500.000 Eur įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europos Parlamento narių padėjėjų darbo funkcijų.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis partijos sekmadienį rinkimų štabe nepasirodė. Žurnalistams juo susisiekti nepavyko.

„Aš tikrai neturiu atsakymo (...). Skambinau, buvo parašęs, kad „esu renginyje“, daugiau pokalbių neturėjau“, – sakė V. Bukauskas.

Paklaustas, ar sekmadienį partiją palikus „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnui Viktorui Fiodorovui, A. Mazuronio nepasirodymas štabe gali reikšti galimą jo pasitraukimą iš pareigų, partijos vicepirmininkas kalbėjo abstrakčiai.

„Čia klausimas yra ne man, o būtent lyderiui, bet, kaip ir minėjau, tai yra visgi – kas po to. Vienas gali palikti, kitas gali palikti, bet struktūra vis tiek yra kaip politinė dermė, ji niekur nedingsta“, – sakė V. Bukauskas.

01:04 Daliniai rezultatai: palaikymas „Fidesz“ EP rinkimuose smuko

Rinkėjų palaikymas rinkimuose į Europos Parlamentą Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano partijai „Fidesz“, palyginus su ankstesniu balsavimu, sumažėjo, rodo daliniai rezultatai.

Tai gali būti prasčiausias dešiniojo sparno partijos rezultatas per visą 14 metų valdymo laikotarpį.

Suskaičiavus daugiau nei pusę balsų, „Fidesz“ gavo daugiau nei 43% balsų, o 2019-aisiais ji laimėjo 52% balsų. 

01:03 P. Gražulis: Dievas yra

Mandatą Europos Parlamente iškovojęs Petras Gražulis teigia nesitikėjęs tokių savo vedamos Tautos ir teisingumo sąjungos rinkimų rezultatų ir juos vadina stebuklu.

„(Vertinu – BNS) savo atžvilgiu tikrai labai gerai. Tikrai nesitikėjau. Žinant, kad esu labai marginalizuojamas, sakyčiau, kad įvyko stebuklas“, – BNS sekmadienį sakė P. Gražulis.

Jo teigimu, liberalioje visuomenėje aplenkti liberalus yra didelė pergalė.

„Kiti sako, kad Dievo nėra. Dievas yra. Tai yra stebuklas“, – sakė P. Gražulis.

Jis teigė EP ketinantis jungtis prie Europos konservatorių ir reformistų.

Politikas taip pat žadėjo kiekvieną mėnesį pusę europarlamentaro algos skirti paramai.

„Man svarbu ne tiek europarlamentaro mandatas, kiek žmonių pasitikėjimas, – sakė P. Gražulis. – Bus ar kažkokios sporto bendruomenės, ar kaimo žmonių bendruomenės. Mes darysime komisiją, ir ji spręs, kam labiau reikalingi pinigai, ir skirsime.“

P. Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga EP rinkimuose iškovojo 5,35% rinkėjų balsų.

00:59 Estijoje daugiausiai vietų EP užsitikrino socialdemokratai ir konservatoriai

Estijoje daugiausiai vietų – po du mandatus – Europos Parlamente užsitikrino Socialdemokratų partija (SDE) ir konservatoriai „Isamaa“ („Tėvynė“).

Po vieną mandatą atiteko Reformų, Centro ir kraštutinių dešiniųjų EKRE partijų atstovams.

Estijos Nacionalinis rinkimų komitetas paskelbė, kad šalyje balsavo 369.426 rinkėjai, arba 37,7% visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas – 51,4% – užfiksuotas Tartu mieste.

00:58 A. Armonaitė: rezultatai rodo geras Laisvės partijos perspektyvas prieš Seimo rinkimus

Mandatą Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovojusios Laisvės partijos lyderė

Aušrinė Armonaitė sako, kad tai rodo geras jos vadovaujamos politinės jėgos perspektyvas prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Puiki perspektyva (Seimo rinkimuose – BNS). Vienintelė tikra gyventojų apklausa, vieninteliai tikri reitingai yra rinkimai, šie rinkimai parodė – Laisvės partija yra ketvirta Lietuvoje, aštuoni procentai“, – žurnalistams pirmadienio naktį sakė A. Armonaitė.

„Man asmeniškai norėjosi, kad dar daugiau žmonių ateitų balsuoti, manau, kai jų ateis daugiau, tas rezultatas gali būti ir dar geresnis“, – teigė Laisvės partijos lyderė.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, EP rinkimuose Laisvės partija surinko 7,93% rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą. Jis atiteko sąrašo lyderiui, buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui Dainiui Žalimui.

Politikas teigė manantis, jog jo dalyvavimas rinkimuose padėjo pritraukti partijai balsų.

„Sunku pasakyti, ko tikiesi, kada prezidento rinkimuose strateginis balsavimas atsisuko konkrečiai prieš mane, tai aš džiaugiuosi, kad šiuo atveju jis suveikė priešingai. Mano dalyvavimas Laisvės partijos sąraše padėjo pritraukti partijai balsų. (...) Tai tikrai geras rezultatas, žinant, kad tai viena iš valdančiųjų partijų. Paprastai tai nėra pats geriausias fonas dalyvaujant rinkimuose Lietuvoje“, – sakė D. Žalimas.

„Aštuoni procentai yra tikrai fantastinis rezultatas. Manau, kad galima pasiekti dar daugiau ateityje“, – pridūrė jis.

Sėkmės EP rinkimuose atveju D. Žalimas žadėjo įstoti į Laisvės partiją. Jis tą ketina padaryti artimiausiu metu.

„Aš visada, ką žadu, tą ir padarau“, – sakė D. Žalimas

00:57 M. Lingė: Seimo rinkimuose laukia rimta kova

Konservatoriams Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovojus tris mandatus, štabo vadovas Mindaugas Lingė sako, kad tokie rezultatai prognozuoja „rimtą kovą“ rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Panašu, kad Tėvynės Sąjunga tvirtina tą reitingų paneigimo, tikimybių pranokimo tendenciją. Galime džiaugtis šiandien pergale, džiaugiamės koalicijos partnerių geru pasirodymu. Ir matome, kad pagal tų mandatų gavimo skaičių, žiūrint į artėjantį rudenį, kuris netrukus čia ir ištiks, tikrai gali būti principinga, rimta kova dėl būsimo Seimo sudėties“, – žurnalistams pirmadienį naktį sakė M. Lingė.

Seimo rinkimai vyks spalio 13-ąją. Apklausų duomenimis, daugiausia gyventojų palaikymo turi Lietuvos socialdemokratų partija.

„Tie galios svertai, kurie jau formavo Vyriausybę, aktyviai gal jau ir dalinosi ministerijas, gali tekti dar padirbėti dėl tų mandatų ir galėsime turėti tą konkurencinę kovą ir ginti toliau provakarietiškas liberalias vertybes“, – sakė politikas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys (VRK) rodo, kad konservatoriai gavo daugiau nei 20 proc. balsų ir iškovojo tris mandatus. Pirminiais duomenimis, jie atitenka iki šiol EP dirbusiems Andriui Kubiliui ir Rasai Juknevičienei, taip pat Pauliui Saudargui.

Pastarasis į dabartinės kadencijos Seimą išrinktas kaip vienmandatininkas. Tai reiškia, jog išvykus dirbti į EP konservatoriai Lietuvos parlamente neteks vieno frakcijos nario.

Vis tik M. Lingė teigė nemanantis, kad politikas galėtų atsisakyti EP mandato.

„Jeigu tuos duomenis patvirtins VRK, (...) nustebtume, jei jis dėl kažkokių motyvų atsisakytų laimėjęs mandatą vykti ir atstovauti“, – kalbėjo konservatorių štabo vadovas.

Antrieji rinkimuose liko socialdemokratai, iškovoję du mandatus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – iškovojo po vieną mandatą

00:56 W. Tomaszewskis: šiemet už partiją balsavo daugiau rinkėjų nei prieš penkerius metus

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas ir rinkimų sąrašo vedlys Waldemaras Tomaszewskis  sako, kas šiemet partija gavo daugiau balsų nei prieš penkerius metus.

„Gavome didesnį palaikymą. Tada turėjome 5,3% (rinkėjų paramą – BNS) dabar – 5,7% negalutiniais duomenis. Yra didėjimas. Tai džiugina“, – sekmadienį žurnalistams Lenkų kultūros namuose Vilniuje laukiant rinkimų rezultatų sakė partijos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad už LLRA-KŠS balsavo ne tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, bet ir kitur.

„Taip pat yra labai geri rezultatai kai kuriose savivaldybėse. Laimėjome ne tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, bet ir Visagine užėmėme pirmą vietą, o Trakuose dalijamės pirmą-antrą. Aišku, Šalčininkų rajone pasiektas rekordas – 84%“, – teigė W. Tomaszewskis.

LLRA-KŠS lyderis pabrėžė, kad iškovoto mandato kitam LLRA-KŠS nariui neužleis.

Ši kadencija Europos Parlamente jam bus ketvirtoji.

W. Tomaszewskis taip pat pabrėžė, kad rudenį jis LLRA-KŠS ves į Seimo rinkimus.

„Tie rinkimai bus labai svarbūs“, – tvirtino politikas.

W. Tomaszewskis šiuo metu yra vienintelis LLRA-KŠS atstovas Europos Parlamente.

00:54 Konservatoriai iškovojo daugiausiai mandatų

Europos Parlamento (EP) rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris iš 11 mandatų (20,92%), rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su 17,64% balsų ir dviem mandatais.

Duomenys taip pat rodo, kad po vieną mandatą gauna Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8,96% balsų), Laisvės partija (7,93%), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (5,84%), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (5,67%), Liberalų sąjūdis (5,31%) ir Tautos ir teisingumo sąjunga (5,35% balsų).

00:44 Pirminiai rezultatai viso EP 

Europos Parlamentas paskelbė ir pirminę viso EP sudėtį. Tai dar nėra galutinė viso EP sudėtis. 

Europos liaudies partija (ELP) išlieka didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente ir turėtų gauti 189 vietas, rodo pirminiai ES skelbiami rezultatai. 

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, taigi, jos dydis išliktų maždaug toks pat. Daugiausiai praradimų partirs Liberalų frakcija „Atnaujinkime Europą“ ir „Žalieji“. Daugiau vietų naujame EP, kaip ir prognozuota, gaus kraštutinių dešiniųjų „Identiteto ir demokratijos“ frakcija bei „Europos konservatorių ir reformuotojų“ frakcija. 

Tiesa, kol kas daug narių yra neprisijungę nei prie vienos frakcijos EP, pavyzdžiui, ir Vengrijos „Fidesz“, didelė dalis šių neprisijungusių narių taip pat turėtų nukeliauti į kraštutinių dešiniųjų frakciją. Aiškesnis parlamento vaizdas turėtų susidaryti pirmadienio rytą ir vėliau partijoms jungiantis į frakcijas. 

[infogram id="ad1589b5-4f2e-4c83-a2fb-220936ea74be" prefix="jwb" format="interactive" title="Copy: Europos Parlamento rinkimai: partijos"]

00:34 Išankstiniai pirmumo balsai

VRK skelbia išankstinius reitingavimo rezultatus. Daugelyje mandatus laimėjusių partijų reitingavimas situacijos nepakeitė, išskyrus socialdemokratus ir Liberalų sąjūdį.

• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Paulius Saudargas (nepasikeitė nuo pirminio partijos sąrašo).
• Lietuvos socialdemokratų partija: Vilija Blinkevičiūtė, Vytenis Povilas Andriukaitis. Pastarasis pakilo iš 4-os į 2-ą sąrašo vietą.
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Aurelijus Veryga (nepasikeitė nuo pirminio partijos sąrašo).
• Laisvės partija: Dainius Žalimas (nepasikeitė nuo pirminio partijos sąrašo).
• Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga: Waldemaras Tomaszewskis (nepasikeitė nuo pirminio partijos sąrašo).
• Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai): Petras Gražulis (nepasikeitė nuo pirminio partijos sąrašo).
• Liberalų sąjūdis: Petras Auštrevičius (pakilo iš 2-os į 1-ą vietą).
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“: Virginijus Sinkevičius.  (Nepasikeitė nuo pirminio partijos sąrašo).

00:33 V. Blinkevičiūtė: gera starto pozicija prieš Seimo rinkimus

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė iškovotus du mandatus vadina gera starto pozicija prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Mes išlaikėme poziciją, kurią turėjome – du mandatai yra mūsų išlaikyti. Vadinasi, mes turime Lietuvoje visų žmonių pasitikėjimą“, – pirmadienio naktį žurnalistams Vilniuje sakė partijos pirmininkė.

„Tai dar kartą parodo, kad mes, socialdemokratai, esame stiprūs, vieningi, kad mes turime žmonių pasitikėjimą ir tai labai geras startas eiti į Seimo rinkimus“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

00:27 Ispanijoje rinkimus į EP laimėjo dešinieji

Ispanijos dešinioji Liaudies partija (PP) laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, nežymiai aplenkusi ministro pirmininko Pedro Sanchezo socialistus, rodo oficialūs rezultatai.

Suskaičiavus 99% balsalapių, pergalė atiteko opozicinei PP, kuri turėtų gauti 22 mandatus. Socialistai turėtų turėti 20 mandatų, o kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ liko trečia su šešiais mandatais.

00:27 Balsavusiųjų apklausos: Italijoje rinkimuose į EP pirmauja kraštutiniai dešinieji

Italijoje rinkimuose į EP pirmauja premjerės Giorgios Meloni kraštutiniai dešinieji „Italijos broliai“, rodo balsavusiųjų apklausos.

Remiantis keliomis apklausomis, Italijos valdančioji partija rinkimuose į EP sulaukė 27–31% rinkėjų palaikymo.

Apklausos duomenimis, antroje vietoje liko kairioji Demokratų partija, surinkusi 21,5–25,5% balsų, o trečia vieta atiteko „Penkių žvaigždučių judėjimui“. 

00:22 Kas patektų į EP pagal sąrašą

Kol nesuskaičiuoti pirmumo balsai, pažvelkime, kas keliautų į EP pagal pirminius partijų sąrašus. Jie  gali kisti priklausomai nuo to, kaip balsuojantieji reitingavo pavienius politikus. Be to, gali nutikti ir taip, kad išrinktieji europarlamentarai atsisakys mandato, taip jį perleisdami sekančiam sąrašo kandidatui.

• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Paulius Saudargas.
• Lietuvos socialdemokratų partija: Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas.
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Aurelijus Veryga.
• Laisvės partija: Dainius Žalimas.
• Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga: Waldemaras Tomaszewskis.
• Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai): Petras Gražulis.
• Liberalų sąjūdis: Eugenijus Gentvilas.
• Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – Virginijus Sinkevičius.

00:12 G. Landsbergis EP rinkimų rezultatus vadina pergale, sveikina koalicijos partneres

Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis Europos Parlamento rinkimų preliminarius rezultatus vadina partijos pergale, sveikina koalicijos partnerius su iškovotais mandatais.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad konservatoriai gavo daugiau nei 20% balsų ir iškovojo tris mandatus.

„Dėkojame rinkėjams už pasitikėjimą ir pergalę šiuose rinkimuose. Sveikiname su gerais rezultatais bei iškovotais mandatais ir abi koalicijos partneres“, – žurnalistams perduotame komentare pirmadienį vidurnaktį sakė užsienio reikalų ministras.

„Tai solidus tiek mūsų partijos, tiek ir visos koalicijos rezultatas bei geras valdančiosios koalicijos nuveiktų darbų įvertinimas“, – pridūrė jis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis taip pat teigė, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje laimėjo „mūsų politinės šeimos – Europos Liaudies Partijos – atstovaujamos centro dešinės jėgos“.

„Svarbu, kad Rusijos karo prieš Ukrainą, o kartu ir Europą metu, rinkėjai suteikė didžiausią pasitikėjimą solidžioms, patikrintoms ir proeuropietiškoms politinėms jėgoms“, – sakė G. Landsbergis.

00:05 VRK skelbia EP rinkimų rezultatus 

Europos Parlamento (EP) rinkimuose pirmauja valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. VRK skelbia pirminius duomenis ir mandatų tenkančių partijai skaičių. 

[infogram id="54c0d48f-3ac2-435a-8896-55e37be76e16" prefix="Uh2" format="interactive" title="PIRMINIS: Europos Parlamento nariai iš Lietuvos"]

23:51 Preliminarūs duomenys: prorusiška Latvijos europarlamentarė nepateks į EP

Remiantis preliminariais rezultatais, „Latvijos rusų sąjungos“ partijos pirmininkė Tatjana Ždanoka po EP rinkimų neišsaugos savo vietos europarlamente, nes partija neperžengė reikiamo balsų barjero.

T. Ždanoka ne kartą buvo kaltinama ryšiais su Rusijos žvalgybos tarnybomis, įskaitant FSB. Žurnalistų atlikti tyrimai rodo, kad ji, bendradarbiauja su FSB, naudojasi savo politine platforma, propaguoja Rusijos interesus Latvijoje ir Europos Parlamente. 

23:44 Dėl „Fidesz“ frakcijos EP kol kas neaišku

Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijos narė, europarlamentarė iš Belgijos vengė atsakyti, ar į ECR frakciją priimtų Viktoro Orbano „Fidesz“ partiją, kad padidintų frakcijos narių skaičių.

„Mano nuomone, pirmas prioritetas yra ne tapti didžiausiu, o pažiūrėti, kaip galime dirbti taip, kaip dirbame dabar, atsižvelgdami į rinkimų rezultatus“, – „EUobserver“ sakė europarlamentarė. 

„Fidesz“ kol kas nėra prisijungusi nei prie vienos frakcijos.

23:21 Slovakijoje – opozicijos pergalė 

Pranešimas atnaujintas 23:27 

Slovakijoje oficialūs rezultatai taip pat turėtų būti paskelbti kiek po vidurnakčio, visgi balsavusiųjų apklausos rodo, kad 27,81% balsų surinko šiuo metu opozicijoje dirbanti „Progresyvioji Slovakija“, o po pasikėsinimo į jo gyvybę sveikstančio premjero Roberto Fico partija „Smer“ surinko 24,76% palaikymą.

Trečioji vieta, kol kas dar neoficialiais duomenimis, atiteko ne parlamentinei kraštutinės dešinės partijai „Respublika“ (12,53%), ketvirta – valdančioje daugumoje dirbančiai „Hlas“ (7,18%), penkta – opoziciniam Krikščionių demokratų judėjimui (7,14%). Likusios partijos 5% barjero neperlipo.

„Smer-SD“ sekmadienį pripažino pralaimėjimą rinkimuose į Europos Parlamentą opoziciniams liberalams. 

„Smer-SD“ savo „Facebook“ puslapyje išreiškė „sveikinimus rinkimų nugalėtojai „Progresyviajai Slovakijai“ ir naujiesiems Europos Parlamento nariams“.

Slovakija į EP renka 13 europarlamentarų.

23:15 Bendras aktyvumas ES – apie 51%

Šiemet balsuoti EP rinkimuose atėjo šiek tiek daugiau nei pusė (51%) rinkimų teisę turinčių žmonių.

„Nors vis dar laukiame rezultatų iš Italijos, 51% yra teigiamas ženklas Europos demokratijai“, – pranešdamas aktyvumo rodiklius sakė EP atstovas spaudai, kurį cituoja „Politico“.

22:48 Atnaujinta viso EP projekcija

VŽ pateikia atnaujintą viso EP projekciją. Kol kas tai nėra galutiniai duomenys. 

[infogram id="ad1589b5-4f2e-4c83-a2fb-220936ea74be" prefix="kfo" format="interactive" title="Copy: Europos Parlamento rinkimai: partijos"]

22:38 Išsakė lūkesčius 

Atnaujinta 22:53 

Andrius Kubilius, europarlamentaras iš TS-LKD, teigė, jog, jo duomenimis, šiuo metu konservatoriai pirmauja, ir jie turėtų gauti bent du mandatus.

„Ir Laisvės partija, ir liberalai neblogai atrodo“, – LRT televizijai teigė jis.

Anot jo, kiek mandatų iškovos TS-LKD, priklauso nuo to, kiek partijų perkops 5% barjerą.

Konservatorių duomenimis iš apylinkių, TS-LKD šiuo metu esą pirmoje vietoje, antroje – socialdemokratai. Remiantis TS-LKD informacija, po vieną mandatą turėtų gauti LVŽS, Laisvės partija, liberalai, „Demokratų sąjunga vardan Lietuvos“, LLRA-KŠS. Taip pat ar perlips 5% kartelę, kovoja P. Gražulio Tautos ir Teisingumo Sąjunga ir Ž. Pinskuvienės vedama Regionų partija.

Tuo metu Ramūnas Karbauskis, LVŽS pirmininkas, patikino, kad duomenys iš apylinkių rodo, kad pirmoje vietoje šiuo metu yra TS-LKD, o jo partija „tikrai gaus vieną mandatą“. Anot jo, LVŽS rezultatai panašūs kaip ir LSDP.

„Labai tikiuosi, kad bus du (mandatai – VŽ), bet reikia, kad viską suskaičiuotų VRK“, – LRT televizijai kalbėjo R. Karbauskis.

Waldemaras Tomaszewskis, LLRA-KŠS pirmininkas, sakė, kad jo partija turi 7% ir vieną mandatą tikrai gaus.

Eugenijus Gentvilas, LRLS narys, teigė, kad jo partija taip pat gauna mandatą.

„Mano duomenimis, yra labai didelis išsiskaidymas“, – pasakojo Seimo narys ir pridūrė, kad pats planuoja keliauti į EP.

22:35 Konservatoriai tikisi gauti tris mandatus ir laimėti rinkimus

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) viliasi išlaikyti tris mandatus ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose užimti pirmą vietą.

Vis tik, konservatorių stebėtojų duomenimis, šiuo metu kol kas pirmauja socialdemokratai.

„Tendencija tokia, kad iš pradžių mažesnių apylinkių duomenys, kaip ir visada, rodo ne tuos skaičius, kuriuos norime matyti, bet tas kalambūras apie didžiąsias apylinkes teisinsis. Manau, kad tik laiko klausimas, kada būsime pirmi, socialdemokratų atotrūkis nėra labai didelis, (...) tai yra rimtas ženklas ir signalas, kad išlaikome pasitikėjimo pozicijas ir tai bus rimta bazė pereinant į svarbiausią šių metų kovą  – Seimo rinkimus“, – BNS sakė konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė.

Jo teigimu, geras rezultatas TS-LKD rinkimuose būtų trys mandatai.

„Man atrodo, kad po pačių įvairiausių turbulencijų šioje kadencijoje, tai galėtų būti priimtas kaip geras rezultatas“, – sakė politikas.

M. Lingė nemano, kad nedidelis aktyvumas yra naudingas jo partijai.

„Ne taip, matyt, skaičiuojame. Kiekvienais rinkimais reikia pasitikrinti, ar mūsų rinkėjas yra pats lojaliausias, pats ištikimiausias ir ateina nepriklausomai kokios oro sąlygos bebūtų. Bet tuos apibendrinimus galime daryti tada, kai turime visus suvestus duomenimis, tada matysime bendrą tendenciją“, – teigė konservatorius.

„Daryti išvadą, kad mums aktyvumas didesnis ar mažesnis yra geriau, galėtume tik po rinkimų, matant galutinius rezultatus“, – pridūrė jis.

Konservatoriai šiuo metu turi tris atstovus EP: Andrių Kubilių, Rasą Juknevičienę ir Liudą Mažylį. 

22:34 D. Tuskas skelbia savo centristų partijos pergalę rinkimuose į EP

Atnaujinta 22:39 

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį paskelbė savo centristinės partijos pergalę rinkimuose į Europos Parlamentą.

TVP, TVN ir „Polsat“ užsakymu atlikta balsavusiųjų apklausa parodė, kad D. Tusko „Pilietinė koalicija“ (KO) gavo 38,2% balsų.

Antra lieka pernai iš nacionalinės valdžios išstumta „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija su 33,9% balsų.

Trečioje vietoje liko kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ su 11,9% balsų.

Centro dešinioji partija „Trečiasis kelias“, priklausanti D. Tusko valdančiajai koalicijai, liko ketvirta su 8,2% balsų.

D. Tuskas rinkimus į EP apibūdino kaip egzistencinį pasirinkimą tarp jo vyriausybės ir PiS.

Remiantis apklausa, rinkėjų aktyvumas Lenkijoje siekė 39,7%.

S. Skvernelis: EP rinkimuose tikimės vieno mandato

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako manantis, kad jo partija Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovos vieną mandatą.

„Tikimės vieno mandato“, – sekmadienio vakarą žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Anot jo, vienas mandatas jaunai partijai būtų pergalė.

S. Skvernelis taip pat pridūrė, jog mažas aktyvumas EP rinkimuose bus naudingas Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams.

„Matyt vienas iš iššūkių bus visoms opozicinėms jėgoms rudenį, kad tas aktyvumas būtų kuo didesnis. Ar pavyks tą padaryti – matysim“, – sakė S. Skvernelis, kalbėdamas apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus. 

22:27 Po nesėkmingų EP rinkimų Prancūzijos prezidentas paleido parlamentą 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pranešė paleidžiantis parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus birželio 30-ąją. 

Apie tai paskelbta balsavusiųjų apklausoms parodžius, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento centristinę stovyklą.

Plačiau skaitykite čia. 

22:17 „Valstiečiai“ EP siekia prisijungti prie Europos konservatorių ir reformistų frakcijos

Atnaujinta 23:25 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Europos Parlamente siekia prisijungti prie Europos konservatorių ir reformistų, tai BNS patvirtino primas partijos sąraše esantis Aurelijus Veryga.

„Esame padavę dokumentus“, – sekmadienio vakarą sakė parlamentaras.

Pasak A. Verygos,  Europos konservatorių ir reformistai prieš rinkimus nenorėjo priimti naujų narių, tačiau pasibaigus balsavimui LVŽS siekia tapti šios frakcijos nare.

Šiuo metu LVŽS turi vieną atstovą EP – Bronį Ropę, jis dirba Žaliųjų frakcijoje/Europos laisvajame aljanse.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, „tikrieji konservatoriai“ EP po šių rinkimų bus stipresni.

Į LVŽS rinkimų štabą Vilniuje atvykęs A. Veryga teigė, jog „valstiečiams“ realu gauti du mandatus.

„Iš tų pirmų, kurie keliauja, atrodo visai neblogai. Matome, bent jau iš ten, kur atkeliauja kažkokių žinių, kad esam antri, treti. Norėtųsi, kad ne blogiau ir liktų“, – žurnalistams štabe, kuriame susirinkę keliasdešimt žmonių, tarp jų Seimo frakcijos narių, sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

R. Karbauskis sakė esąs nusivylęs rinkimų aktyvumu.

„Mažas aktyvumas rinkėjų rodo, kad mes visi nepadarėme savo darbo. Neįtikinome žmonių, kad jie ateitų. Aš manau, kad didelis iššūkis yra dabar kieno likučiai bus didesni“, – sakė jis.

Į LVŽS rinkimų štabą, kuriame rezultatų laukia keliasdešimt žmonių, nešinas braškėmis atvyko ir buvęs kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė, jis sprendimus dėl savo politinės ateities žada mėnesio eigoje.

LVŽS per prezidento rinkimus palaikė I. Vėgėlę, dėl to iš rinkimų atšaukė savo iškeltą A. Verygos kandidatūrą. Pats R. Karbauskis yra žadėjęs kitą savaitę su I. Vėgėle kalbėtis apie galimą tolesnį politinį bendradarbiavimą.

„Mes šnekėsimės apie gyvenimą, apie rinkimus, apie politiką. Šiandien pradėsime, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Jis pridūrė manantis, kad matytų I. Vėgėlę kaip sąrašo lyderį spalio 13 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose

22:14 E. Gentvilas sako, kad išrinktas į Europos Parlamentą neatsisakytų mandato

Liberalų sąjūdžio rinkiminio sąrašo vedlys Seimo narys Eugenijus Gentvilas sako, kad patekęs į Europos Parlamentą (EP) neatsisakytų šio mandato ir vyktų dirbti į Briuselį.

„O čia būtų keista? Čia Ramūnas Karbauskis ar Kazimiera Prunskienė būdavo, kad juos išrenka, o jie užleidžia (mandatą – BNS) kam nors. Išrinks – važiuosiu, dirbsiu, dalyvausiu. Aš turiu ambicijų ir aš esu pasiruošęs. Manau, kad esu pasiruošęs ne tik dvasiškai, kelionės požiūriu, bet aš pasiruošęs ir kompetencijos požiūriu, nenuvertindamas kitų kolegų“, – žurnalistams sekmadienį Vilniuje sakė E. Gentvilas.

E. Gentvilas teigė, jog du iškovoti mandatai partijai „būtų idealu“, tačiau pripažino, kad realu iškovoti vieną.

„Aš esu optimistas, bet su didele realizmo doze. Jokių stebuklų aš neįsivaizduoju“, – sakė E. Gentvilas.

„Mandatas – mes tradiciškai patvirtinsime savo stabilumą, praeinamumą, patikimumą rinkėjų akyse“, – pridūrė jis.

EP rinkimuose Lietuvoje balsavus kiek mažiau nei trečdaliui rinkėjų, E. Gentvilas teigė, kad toks aktyvumas Liberalų sąjūdžiui yra „nežalingas, ganėtinai neutralus“.

„Sutinku, kad jis labiau naudingas Lenkų rinkimų akcijai ir konservatoriams“, – teigė E. Gentvilas.

„Žmonės elgiasi bedieviškai neatsakingai. Paskui keiksis trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių: Nesąmonė, ką ten išrinko į tą patį Briuselį. O kur tu buvai, ar užpakalį pajudinai?“, – kalbėjo jis.

E. Gentvilas EP nariu buvo 2004–2009 metais.

Šiuo metu EP dirba Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.

21:58 Ekspertai: mažas aktyvumas EP rinkimuose palankus sisteminėms partijoms

Europos Parlamento (EP) rinkimuose Lietuvoje balsavus kiek mažiau nei trečdaliui rinkėjų, politologai sako, kad toks jų aktyvumas rodo menką žmonių supratimą, kokią reikšmę turi ši institucija, taip pat gali būti naudingas lojalų rinkėją turinčioms sisteminėms partijoms.

Plačiau skaitykite čia. 

21:52 Pirmoji viso EP projekcija 

Europos liaudies partija (ELP) turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente ir turėtų gauti 181 vietą, rodo pirmoji Europos Sąjungos sekmadienį paskelbta projekcija.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, taigi, jos dydis išliktų maždaug toks pat.

Trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Atnaujinkime Europą (RE)“ su 82 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformistai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (62 vietos).

EP projekcija yra jo sudėties, kurią nulemia rinkimų rezultatai, apytikris apskaičiavimas, remiantis prieinamais rezultatais, apytikriais skaičiavimais ar ES narėse paskelbtais apklausų duomenimis pasibaigus balsavimui.

VŽ grafike pateikta pirmoji viso EP projekcija. Kol kas dar ne visose šalyse baigėsi balsavimas, be to, ne visos turi balsavusių rinkėjų apklausas (tarp jų ir Lietuva). Tai nėra galutinis rezultatas. 

[infogram id="ad1589b5-4f2e-4c83-a2fb-220936ea74be" prefix="bmR" format="interactive" title="Copy: Europos Parlamento rinkimai: partijos"]

21:34 V. Blinkevičiūtė: būtų sėkmė iškovoti 3 mandatus

Atnaujinta 23:34 

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sėkme Europos Parlamento (EP) rinkimuose laikytų tris iškovotus mandatus.

„Tiesą pasakius, prisimenant 2009–uosius, kada buvo labai mažas aktyvumas, kai (Europos Parlamento rinkimai – BNS) nesutapo su prezidento rinkimais, tuomet socialdemokratai iškovojo tris vietas“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje sakė partijos pirmininkė.

„Nežinau, kaip dabar. Jeigu tai pavyktų pakartoti, tai būtų sėkmė“, – pridūrė ji.

2009 metais rinkimuose į EP dalyvavo beveik 21%, šiemet – daugiau nei 28% rinkėjų.

LSDP rinkimų štabo vadovas ir pirmininkės pavaduotojas Robertas Duchnevičius žurnalistams sakė, kad, neoficialiais duomenimis, socialdemokratai yra vieni iš lyderių EP rinkimuose.

„Matome, kad mes ir konservatoriai turbūt esame tarp pirmaujančiųjų. Yra partijų, kurios dalijasi kol kas po vieną mandatą, jų yra daugiau nei buvo anksčiau“, – kalbėjo jis.

Šiuose EP rinkimuose V. Blinkevičiūtė yra LSDP sąrašo lyderė, antroje vietoje – europarlamentaras Juozas Olekas, o trečioje vietoje rikiuojasi Seimo narė Orinta Leiputė.

LSDP lyderė kartojo mananti, kad partija iškovos du mandatus šiuose rinkimuose, pridūrė besitikinti neprastesnio rezultato nei rinkimuose prieš penkerius metus. Tąsyk partija iškovojo du mandatus.

Anot V. Blinkevičiūtės, jei EP padaugės dešiniųjų radikalų nacionalistų, teks ieškoti kompromisų, susitelkti priimant svarbius sprendimus.

„Būtų didelė žala stiprybei Europos Sąjungos, visai mūsų Bendrijai, visoms valstybėms, jeigu pagausėtų būrys dešiniųjų radikalų nacionalistų, kurių tikslas silpninti Europos Sąjungą, iš vidaus ją griauti. To tikrai nesinorėtų“, – sakė V. Blinkevičiūtė. 

21:16 Prancūzijoje – kraštutinių dešiniųjų užtikrintas triumfas

Kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ Europos Parlamento rinkimuose aplenkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono partiją „Atgimimas“.

Kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN), kuriai priklauso Marine Le Pen, remiantis rinkėjų apklausomis, užsitikrino net 31,5% balsų, o tai yra pirmas kartas nuo 1984 m., kai Prancūzijos partija Europos Parlamento rinkimuose laimėjo daugiau nei 30% balsų.

Svarbiausia, kad tai yra dvigubai daugiau balsų nei prezidento E. Macrono centristinė partija „Atgimimas“ surinkusi 15,2 %. Partija vos ne vos aplenkė socialistus, kurie surinko 14% balsų.

Plačiau skaitykite čia. 

21:07 VRK pirmininkė L. Petronienė: koją pakišo rinkimų nuovargis

VRK pirmininkė Lina Petronienė įvertino lietuvių aktyvumą EP rinkimuose.

„Mūsų rinkėjai turbūt įpratę, kad tai turi būti su prezidento rinkimais, tris kartus mums yra taip pavykę. Ir dar turbūt šį kartą pakišo koją rinkimų nuovargis – trečią kartą, kai kas antrą savaitgalį reikėjo eiti balsuoti, turbūt jau dalis rinkėjų nebepasiryžo to daryti“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

EP narių rinkėjų sąraše šiemet buvo 2 mln. 386.000 422 asmenys – 4,2% mažiau nei prieš penkerius metus.

„Šiemet vyko penktieji Europos Parlamento rinkimai, bet pirmieji, kuriuose galėjo balsuoti jau Europos Sąjungoje gimę Lietuvos piliečiai, tai yra tie, kurie gimė po to, kai mes įstojome į Europos Sąjungą. Tokių rinkėjų turime virš 66.000“, – teigė L. Petronienė.

20:55 Estija ir Latvija europarlamentarus rinko aktyviau negu Lietuva

Rinkėjų aktyvumas rinkimuose į Europos Parlamentą Latvijoje siekė 33,8%, o Estijoje – 37,7%, sekmadienį užsidarius apylinkėms pranešė institucijos. Lietuvoje rinkėjų aktyvumas siekė 28,35%.

Latvijos Centrinė rinkimų komisija sakė, kad šių metų EP rinkimuose balsavo mažiausiai 521.219 rinkėjų, arba 33,83% visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Tačiau prie šio rodiklio dar turi būti pridėtas palyginti nedidelis balsų, atiduotų paštu, skaičius.

Didžiausias aktyvumas buvo centrinėje Latvijos dalyje esančioje Vidžemėje, kur balsavo 44,44% registruotų rinkėjų.

Tuo metu Estijos Nacionalinis rinkimų komitetas paskelbė, kad šalyje balsavo 369.426 rinkėjai, arba 37,7% visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas – 51,4% užfiksuotas Tartu mieste. 

20:42 Pirmosios balsavusiųjų apklausos: proeuropietiškos partijos išlaikys daugumą EP 

Pirmieji rinkimuose į Europos Parlamentą balsavusiųjų apklausų rezultatai iš penkių Europos Sąjungos šalių sekmadienį rodo, kad pagrindinės proeuropietiškos partijos turėtų išlaikyti daugumą kitame parlamente, nors parama kraštutinių dešiniųjų partijoms išaugs.

Kol kas balsavusiųjų apklausų rezultatus paskelbė Austrija, Kipras, Vokietija, Graikija ir Nyderlandai.

Austrijoje rinkimuose į EP pirmauja kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), lenkianti valdančiąją konservatyviąją Liaudies partiją (OeVP) bei socialdemokratus (SPOe). Pastarosios politinės jėgos turi po maždaug 23% balsų.

Vokietijoje pirmauja konservatoriai, antrą vietą turėtų užimti kraštutiniai dešinieji, o kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai lieka treti.

Remiantis kelių šalių balsavusiųjų apklausomis, gerai pasirodė socialistai, liberalai, žalieji ir konservatoriai, nors prognozuojama, kad jie praras vietų dėl kraštutinių dešiniųjų partijų, pavyzdžiui, Italijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.

Pirmieji oficialūs rezultatai bus paskelbti po to, kai 23 val. vietos (pirmadienį 00 val. 00 Lietuvos) laiku Italijoje užsidarys paskutinės balsavimo apylinkės, tačiau aiškus vaizdas, kaip galėtų atrodyti naujos sudėties EP, pasirodys tik pirmadienį. 

20:40 Per EP rinkimus ikiteisminių tyrimų nepradėta

Per Europos Parlamento rinkimus Lietuvoje ikiteisminių tyrimų nepradėta, vienam triukšmavusiam girtam rinkėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, sekmadienį pranešė policijos generalinis komisaras.

„Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kaip ir ankstesniais rinkimais, vykdė stebėseną, kurios metu rizikų, kurios galėtų turėti įtakos rinkimų procesams, nefiksavo“, – per spaudos konferenciją sakė Renatas Požėla.

Nuo birželio 3-iosios policija sulaukė 19 pranešimų apie galimus pažeidimus per EP rinkimus – gerokai mažiau nei per gegužę vykusius prezidento rinkimus.

Anot policijos vadovo, surašytas vienas administracinių nusižengimų protokolas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

„Vilniaus rajone vyras, pasiėmęs biuletenį, konfliktavo, bandė išeiti. Jis sulaikytas įvykio vietoje, į alkotesterį pripūtė arti sunkaus girtumo laipsnio“, – teigė R. Požėla.

20:37 U. von der Leyen džiaugiasi savo partijos rezultatu

Pranešimas yra atnaujintas 22:56 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri yra Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU/CSU) narė, patenkinta savo partijos pasirodymu EP rinkimuose.

„Džiaugiamės tuo, ką pasiekėte. Esate stipri ir stabili politinė jėga sunkiais laikais“, – per vaizdo ryšį susirinkusiems CDU nariams sakė U. von der Leyen.

Stiprus CDU pasirodymas Vokietijoje prisideda prie U. von der Leyen galimybių užsitikrinti dar vieną kadenciją EK pirmininkės poste. 

U. von der Leyen Europos liaudies partijos (EPP) nariams teigė, kad jie saugos Europos Sąjungą nuo populistų.

„Šiandien gera diena ELP. Mano draugai, mes laimėjome Europos Parlamento rinkimus. Esame stipriausia partija, esame stabilumo inkaras. Kartu su kitais pastatysime bastioną prieš kraštutinumus iš kairės ir iš dešinės. Mes juos sustabdysime!“

20:16 Belgija aiškinasi galimus balsavimo pažeidimus 

Kai kurie nepilnamečiai Belgijos rinkėjai, kurie turėjo teisę balsuoti tik Europos Parlamento rinkimuose, galėjo atiduoti savo balsą ir regioniniuose bei federaliniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauti neturėjo teisės, sekmadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministrė.

Belgijos rinkėjai rinko ne tik naują federalinį parlamentą, bet ir regioninius įstatymų leidėjus bei Europos Parlamento narius.

Šiuose Europos Parlamento rinkimuose, be kita ko, galėjo balsuoti 16 ir 17 metų paaugliai, tačiau kituose rinkimuose valią gali pareikšti tik Belgijos piliečiai, sulaukę 18-os.

Sekmadienį vietos žiniasklaidai pranešus, kad visuose trejuose rinkimuose balsavo jaunesni nei 18 metų asmenys, vidaus reikalų ministrė Annelies Verlinden regioniniam transliuotojui VRT sakė, kad „klaidų, regis, buvo nedaug“ ir kad visi skundai bus ištirti.

„Kol kas darau prielaidą, kad poveikis buvo ribotas. Mes tęsime šiuos rinkimus“, – sakė ji.

Daugiau nei prieš dvejus metus Belgija nusprendė išplėsti rinkimų į EP teisę ir leisti balsuoti jaunuoliams nuo 16 metų.

Belgijos konstitucinis teismas anksčiau šiemet nusprendė, kad 16 ir 17 metų piliečiai privalo balsuoti EP rinkimuose. Anksčiau prievolė balsuoti buvo taikoma piliečiams nuo 18 metų.

Neatvykusiems balsuoti belgams gresia bauda, o vėliau gali būti atimtos pilietinės teisės, taigi ir teisė balsuoti.

Praktiškai, dėl specialistų trūkumo prokuratūrose paprastai nebalsuojantys asmenys nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn

20:13 Kuo mažesnis aktyvumas – tuo palankiau konservatoriams

Politikos ekspertai tvirtina, kad EP rinkimų Lietuvoje rezultatai didele dalimi priklauso nuo rinkėjų aktyvumo – kuo jis mažesnis, tuo naudingiau konservatoriams. Kadangi šįkart kartu su EP rinkimais nevyko joks kitas balsavimas, aktyvumas buvo menkas. Tiesa, ne toks kaip 2009 m. 

Plačiau apie aktyvumo ir rezultatų ryšį Lietuvos EP rinkimuose  VŽ jau rašė čia. 

20:00 Lietuvoje baigėsi balsavimas EP rinkimuose

Balsavimas EP rinkimuose baigtas. Rinkėjų aktyvumas siekė 28,35%. Laimėję partijų sąrašai bus paskelbti tik po 24 val., kai užsidarys paskutinė balsavimo apylinkė Italijoje. 

Aktyvumas šiuose rinkimuose buvo mažesnis nei per keletą pastarųjų balsavimų renkant europarlamentarus, tačiau tuomet EP rinkimai sutapdavo su Lietuvoje vykdavusiais prezidento rinkimais.

Mažiau balsavusiųjų būta tik 2009 metais, tuomet prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21%  rinkėjų. Tuomet taip pat balsuota tik EP rinkimuose.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Aktyvumas ankstesniuose Europos Parlamento rinkimuose:

2019 metais – 1 mln. 332 tūkst. 20 (53,48%);

2014 metais – 1 mln. 211 tūkst. 279 (47,35%);

2009 metais – 564 tūkst. 803 (20,98%);

2004 metais – 1 mln. 284 tūkst. 50 (48,38%).

Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną.

19:45 Didelis rinkėjų aktyvumas Vengrijoje pagerins V. Orbano pozicijas

Vengrijoje vykstančiuose Europos Parlamento rinkimuose fiksuojamas rekordinis rinkėjų aktyvumas, kuris bus naudingas valdančiajai šalies premjero Viktoro Orbano partijai „Fidesz“.

17 val. duomenimis, šalyje balsavo 50,69% rinkėjų. Tuo pačiu metu 2019 m. EP rinkimuose aktyvumas buvo 37,06%.

Rinkėjų aktyvumas buvo ypač didelis kaimuose, pranešė nepriklausomo analitinio centro „Political Capital“ vykdomasis direktorius Peteris Kreko.

„Ten vyrauja stiprus palaikymas V. Orbanui, tad galima tikėtis gerų „Fidesz“ rezultatų“, – teigė P. Kreko.

Pirmieji Vengrijos rinkėjų apklausų rezultatai turėtų būti paskelbti po 21 val.

19:16 Iki 19 val. Lietuvoje balsavimo aktyvumas 26,76%

Remiantis VRK duomenimis, pagrindinę rinkimų dieną iki 19 val. balsavo 19,35% rinkėjų. Susumavus su 7,41% pareiškusiųjų savo valią iš anksto, bendras rinkėjų aktyvumas siekia 26,76%.

VRK duomenimis, šiais metais aktyviausi yra Šalčininkų (43,53%), Neringos (39,93%) ir Birštono (39,83%) rinkėjai. Pasyviausiai balsuojama Visagino (14,78%), Jonavos (21,05%) ir Tauragės (21,83%) rajonų savivaldybėse.

2009 metais vykusiuose europarlamentarų rinkimuose, kurie, kaip ir šiais metais, nesutapo su jokiais kitais rinkimais, aktyvumas iki 19 val. buvo 19,69%. Tad šiais metais aktyvumas yra didesnis negu 2009 m.

Prieš penkerius metus, 2019-aisiais, iki 19 val. balsavo 40,02% rinkėjų. Kartu su 10,74 balsavusiųjų iš anksto, bendras aktyvumas siekė 50,76%. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.

[infogram id="ca1b58f9-a2f7-4e99-9bdb-10ed242e5fa1" prefix="KzE" format="interactive" title="Rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose 1979-2019 m."]

19:11 Balsavusiųjų apklausa Vokietijoje: nusivylimas O. Scholzui

Pirmoji balsavusiųjų EP rinkimuose apklausa Vokietijoje rodo, kad šalies kancleriui Olafui Scholzui rezultatai nėra palankūs. 

Jo laukia skaudus pralaimėjimas šiuo metu opozicijoje dirbantiems konservatoriams. O. Scholzo socialdemokratai netgi atsiliko nuo kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir užima trečią vietą, rodo televizijų ARD ir ZDF užsakymu atlikta balsavusiųjų rinkėjų apklausa. 

Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU/CSU), remiantis balsavusiųjų apklausomis, turėtų surinkti 29,5% balsų. O. Scholzo socialdemokratai (SPD) turėtų gauti 14% balsų, žalieji – 12%. Vokietijos kraštutinių dešiniųjų „AfD“ turėtų surinkti 16,5% balsų.

Plačiau skaitykite čia. 

19:04 Paskutinė balsavimo valanda

Balsavimui Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje liko mažiau negu 1 val.  

18:48 Prancūzijoje tikimasi rekordinio rinkėjų aktyvumo

Remiantis Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos prognozėmis, rinkėjų aktyvumas šiuose EP rinkimuose greičiausiai bus didžiausias per mažiausiai 30 metų ir sieks 52%. 2019 m. į EP rinkimus Prancūzijoje atėjo 50,1% rinkėjų. 

Remiantis praėjusio mėnesio apklausomis, prognozuojama, kad kraštutinių dešiniųjų Marine Le Pen vadovaujama partija „Nacionalinis sambūris“ surinks apie 33% balsų, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono koalicija.

Politologai teigia, kad EP rinkimai Prancūzijoje gali tapti politiniu žemės drebėjimu. Plačiau apie tai VŽ jau rašė čia. 

Prancūzija EP po rinkimų turės 81 mandatą. 

18:33 VRK paaiškina: balsų skaičiavimas ir mandatų paskirstymas  

Pirmiausia rinkimų komisijos suskaičiuoja visus gautus biuletenius: kiek balsų gavo kiekvienas kandidatų sąrašas ir kiek yra negaliojančių biuletenių.

Rinkimuose į Europos Parlamentą įstatymas numato 5% slenkstį, kuris reikalingas norint dalyvauti mandatų skirstyme.  

Kitaip tariant, tik tie kandidatų sąrašai, už kuriuos balsavo 5% ir daugiau rinkėjų, dalyvauja mandatų paskirstyme.  

Tada nustatoma mandato kvota, tai yra už kiek gautų balsų skiriamas vienas mandatas.

Šiame etape visų 5% rinkimų slenkstį peržengusių kandidatų sąrašų balsai sudedami ir gautas skaičius dalinamas iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus – 11. Jei padalijus gaunamas ne sveikasis skaičius, jis yra padidinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Būtent šis skaičius ir yra kvota.

Tada atskirai kiekvieno 5% kartelę peržengusio kandidatų sąrašo gauti balsai padalinami iš kvotos skaitmens.  Gautas sveikasis skaičius (nesuapvalintas) yra mandatų skaičius pagal kvotą. Pavyzdžiui, vieno kandidatų sąrašo balsus padalinus iš kvotos gaunamas 2,9, kito – 2,1. Reiškia, abu šie kandidatų sąrašai pagal kvotą gaus po 2 mandatus.

Galiausiai likę mandatai dalinami pagal liekaną. Šiame etape apskaičiuojama, kiek konkretus kandidatų sąrašas turi likusių balsų, pagal kuriuos iki tol nebuvo skirti mandatai.

Tokiu atveju, jei kandidatų sąrašas balsų gavo mažiau nei kvota, tai jo liekana yra visi gauti balsai, o jei už sąrašą balsavo daugiau nei nustatyta kvota, tada liekana apskaičiuojama iš visų gautų balsų atimant balsus, už kuriuos jau skirti mandatai (mandatų skaičius padaugintas iš kvotos).

Likę mandatai išdalinami kandidatų sąrašams pradedant nuo to, kuris turi didžiausią liekaną. Visos liekanos visada yra mažesnės nei kvota. Skirstant mandatus pagal liekaną kandidatų sąrašas daugiausiai gali gauti vieną mandatą.

18:25 Balsavusiųjų apklausos Austrijoje rodo užtikrinta kraštutinių dešiniųjų pergalę

Austrijoje pasirodė EP rinkimų rezultatų projekcija, remiantis ja, kraštutinių dešiniųjų „Laisvės partija“ (FPO), užsitikrino 27% palaikymą ir pirmą kartą istorijoje iškovojo pergalę. Partija gerokai pagerino savo rezultatą. 2019 m. EP rinkimuose ji užsitikrino 17,2% balsų.

Toks partijos rezultatas EP rinkimuose gali būti pirmasis ženklas, ko tikėtis šiais metais Austrijoje vyksiančiuose nacionaliniuose rinkimuose.

Šalies Kanclerio Karlo Nehammerio centro dešinioji „Liaudies partija“ (OeVP) neseniai įsivėlusi į korupcijos skandalą surinko mažiausiai balsų per visą savo istoriją ir, remiantis balsavusiųjų apklausų rezultatais, užsitikrino 23,5% balsų. 2019 m. partija surinko 34,6% balsų. Socialdemokratai (SPO) taip pat surinko apie 23% balsų. 

Austrijos FPO priklauso kraštutinių dešiniųjų „Identiteto ir demokratijos“ frakcijai. Iš viso Austrija turi 20 vietų EP. 

18:09 Antros kadencijos siekiančios EK pirmininkės prioritetai 

Vos tik pasibaigs balsavimas EP, prasidės Europoje prasidės derybos dėl aukščiausių Bendrijos postų. Konkurencingumas, gynyba, kova su užsienio valstybių kišimusi ir gamtos apsauga – tai pagrindiniai antros kadencijos siekiančios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen rinkimų kampanijos akcentai. 

Naujasis Europos Parlamentas taip pat turės lemiamos įtakos U. von der Leyen patvirtinimui, jeigu ES lyderiai pasirinks šią kandidatę užimti aukščiausią ES postą dar kartą. 

Plačiau apie EK pirmininkės prioritetus VŽ jau rašė čia 

18:10 Naujojo Europos Parlamento įtaka ES prekybos politikai 

Kitame Europos Parlamente (EP) daugiau vietų turės kraštutinių dešiniųjų politikai. Nors jiems nebūtinai pavyks susivienyti ir suformuoti vieningą frontą, šios politinės krypties europarlamentarai vis tiek turės įtakos Europos darbotvarkei. Anot ekspertų, pokyčių gali būti ir Europos Sąjungos (ES) prekybos politikoje. 

Plačiau apie tai VŽ jau rašė čia. 

18:03 Už ką balsuojame?

EP nariai renkami nacionaliniu balsavimu visose 27-iose Bendrijos šalyse. Kuo didesnė šalis, tuo daugiau vietų šalis gauna EP. Vokietijos europarlamentarai gauna 96 vietas, prancūzai - 81, o Malta, Kipras ir Liuksemburgas - tik po šešias. Lietuva daugiausiai iš visų Baltijos šalių – 11. 

Atiduodate balsą už nacionalinę partiją, kuri vėliau prisijungia prie to paties politinio spektro frakcijos EP. Jeigu Prancūzijoje balsuosite už prezidento Emmanuelio Macrono „Renesanso“ partiją, šie EP nariai prisijungs prie didesnės EP frakcijos „Atnaujinkime Europą“ kartu su kitais liberalais iš tokių šalių kaip Danija ir Čekija. 

Šiuo metu yra septynios EP frakcijos: Kairiųjų, Žaliųjų, Socialistų ir demokratų, Atnaujinkime Europą, Europos liaudies partijos, Europos konservatorių ir reformistų bei Identiteto ir demokratijos. Kai kurios partijos kol kas nėra prisijungusios prie didesnės Europinės šeimos arba iš jos buvo išmestos, pavyzdžiui Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“, todėl ji priskiriama prie neprisijungusių partijų. 

18:00 Kaip atrodys naujasis EP?

Prognozuojama, kad kraštutiniai dešinieji šiuose EP rinkimuose visoje Europoje surinks daugiau vietų, trijų centristinių politinių grupių – centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų (S&D) bei liberalios „Atnaujinkime Europą (RE)“ koalicija turėtų išlaikyti dominuojančią padėtį.

Naujausių apklausų duomenimis, kartu šios politinės grupės laimės apie 400 iš 720 vietų.

Tačiau, kaip prognozuoja, Žalieji ir liberalų frakcija praras nemažai vietų, todėl gali būti, kad jėgų pusiausvyra pasislinks į dešinę. Tai gali daryti įtaką balsavimams EP.

 [infogram id="a4bd1d9e-7da6-45d5-ada4-88ead86aaddb" prefix="Jmu" format="interactive" title="Europos Parlamento rinkimai: kuriose šalyse vyrauja kraštutiniai dešinieji"]

17:40 Italija su G. Meloni žada grįžti į didžiąją Europos politikos sceną 

Šiuose rinkimuose didelės pergalės tikimasi iš Giorgios Meloni, Italijos ministrės pirmininkės, ir jos radikalių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“.  

Analitikai svarsto, kad po šių rinkimų Italijos svoris Bendrijos darbotvarkėje galėtų padidėti, mat ilgą laiką Roma neišnaudojo savo potencialo dėl silpnos ekonomikos ir chaoso politikoje.  

Visgi G. Meloni draugija patraukli ne visoms politinėms jėgoms, be to, ilgalaikės struktūrinės Italijos ekonomikos bėdos ir toliau nesitraukia. 

Roma turi problemų ir su ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondu. Bendrija suteikė Italijai apie 200 mlrd. Eur paskolų ir dotacijų su sąlyga, kad vyriausybės investiciniams projektams pritars Briuselis. Tačiau iki kovo pabaigos šalies vyriausybė panaudojo tik 23% šios sumos. 

Plačiau skaitykite čia.  

17:27 Artėjant balsavimo pabaigai, Lietuvoje aktyvumas siekia 23,46%

Atnaujinta 17:54

Rinkėjų aktyvumas siekia 23,46% likus vos trims valandoms iki balsavimo EP rinkimuose pabaigos. VRK nurodo, kad iki 17 val. iš viso balsą atidavė 23,46% rinkėjų. Sekmadienį iki 17 val. valią pareiškė 16,05% rinkėjų.

Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai balsuojama Šalčininkuose (26,89%), Palangoje (25,06%) ir Neringoje (23,24%). Vangiausiai europarlamentarus renka Visaginas (9,1%).

17:15 Gauta 20 skundų dėl pažeidimų

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį vykstant Europos Parlamento (EP) rinkimams teigia gavusi apie 20 skundų dėl netinkamos politinės reklamos, tyrimų kol kas nėra pradėta.

„VRK yra gavusi apie 20 įvairių pranešimų dėl galimai netinkamo politinės reklamos skleidimo socialiniuose tinkluose ir išorinės politinės reklamos, kuri, rinkėjų nuomone, yra arčiau nei 50 metrų nuo rinkimų apylinkės“, – informavo VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

Pasak jos, komisija kol kas nėra pradėjusi tyrimų dėl šių atvejų ir aiškinasi situaciją.

Policija anksčiau taip pat skelbė gavusi kelis pranešimus dėl neleistinos agitacijos bei taip pat tiria gautą informaciją.

Rinkimų agitacija draudžiama nuo sekmadienio vidurnakčio iki rinkimų pabaigos. Balsavimas EP rinkimuose sekmadienį vyksta nuo 7 ryto iki 20 vakaro.

17:00 Kiek Lietuva gavo ir kiek įnešė į ES biudžetą 

Per dvidešimt metų Lietuva į ES biudžetą sumokėjo 6,5 mlrd. Eur įmokų.  

Lietuva 2004–2023 m. laikotarpiu iš ES biudžeto gavo 31,9 mlrd. Eur asignavimų.  

2022 m. iš Bendrijos biudžeto Lietuvai daugiausia lėšų skirta pagal priemones „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“ (55,2%) ir „Gamtiniai ištekliai ir aplinka“ (34,6%). 

Pirmosios išlaidų kategorijos programomis siekiama stiprinti ES valstybių narių sanglaudą (mažinti skirtumus ES regionuose, valstybėse narėse ir tarp jų) ir skatinti tvarų teritorinį vystymąsi.  

Antrosios išlaidų kategorijos tikslas – investuoti į tvarų žemės ūkį, klimato kaitos veiksmus, aplinkos apsaugą, aprūpinimą maistu ir kaimo plėtrą.  

[infogram id="924de657-bcf1-40b7-b354-81d3b53de93c" prefix="lIc" format="interactive" title="Lietuvos įmokos į ES biudžetą 2004–2023 m."] 

16:30 Rinkėjai pasyviausi nuo 2009 m.

Atstovus į Europos Parlamentą (EP) renkantys gyventojai sekmadienį kol kas  balsuoja pasyviausiai nuo 2009-ųjų, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iki 16 val., VRK duomenimis, balsavo 14,38% rinkėjų, o kartu su 7,41% balsavusiųjų iš anksto bendras aktyvumas rinkimuose siekia 21,79%.

16:12 Ką veikia Europos Parlamentas?  

EP yra viena iš trijų pagrindinių ES institucijų ir vienintelė tiesiogiai renkama institucija. Kitos dvi institucijos yra ES Taryba, kurioje posėdžiauja ministrai ir vyriausybių vadovai, ir Europos Komisija – Bendrijos vykdomoji valdžia.   

Europos Parlamentas, palyginti su nacionaliniais parlamentais, unikalus tuo, kad Europos Parlamento nariai teisiniu požiūriu patys negali siūlyti naujų įstatymų. Iniciatyvos teisę turi Europos Komisija, kuri rašo pirmuosius visų naujų teisės aktų projektus.   

Europarlamentarai daro įtaką keisdami teisės aktus, be to, jie turi teisę galutinai patvirtinti įstatymus, dėl kurių deramasi su ES Taryba ir Europos Komisijos atstovais.  

15:50 V. Tomaszewskis tikisi išlaikyti LLRA-KŠS mandatą EP

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas ir rinkiminio sąrašo vedlys Waldemaras Tomaszewskis tikisi, jog partijai pavyks išlaikyti vieną mandatą Europos Parlamente (EP). 

„Tikimės gero rezultato (...), pozityvaus. Mandatų nėra daug, per visą Lietuvą 11. aš manau, kad turime šansų išlaikyti savo mandatą žiūrint į stiprų rinkėjų palaikymą“, – po balsavimo sekmadienį EP rinkimuose Vilniaus rajone žurnalistams sakė W. Tomaszewskis.

Šiuo metu jis yra vienintelis LLRA-KŠS atstovas Europos Parlamente. 

W. Tomaszewskis sakė kiek nuogąstaujantis dėl mažo aktyvumo sekmadienį vykstančiuose EP rinkimuose.

„Aktyvumas nėra pats didžiausias, bet tai nėra nuostabu: žmonės balsuoja jau trečią kartą per pastarąjį mėnesį“, – teigė jis.

W. Tomaszewskis sako neabejojantis, kad nepaisant geopolitinių iššūkių, po rinkimų „didelių pasikeitimų nebus“ ir daugumą EP turėtų išlaikyti dabartinės politinės jėgos. 

„Bet akivaizdu, kad patriotiškos, krikščioniškos partijos gaus daugiau balsų“, – sakė LLRA-KŠS lyderis.

15:28 Aktyvumas auga iš lėto

Iki 15 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, įskaitant išankstinį balsavimą, iš viso balsavo 20,1% rinkėjų. Pagrindinę rinkimų dieną iki 15 val. balsavo 12,69% rinkėjų.

15:26 Kaip rinkimai susiję su būsimų ES aukštų postų dalybomis?  

 Kitas Europos Komisijos vadovas bus iš tos politinės frakcijos, kuri EP rinkimuose laimės daugiausiai vietų.  

Po rinkimų naujasis Europos Parlamentas turi patvirtinti arba atmesti Europos Komisijos pirmininko ir 26 kitų nacionalinių eurokomisarų, kurie vadovaus ES ateinančius penkerius metus, kandidatūras.  

Vokietė U. von der Leyen nori dar kartą užimti Europos Komisijos vadovės postą ir jos centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP), remiantis išankstinėmis prognozėmis, surinks daugiausiai mandatų, tačiau formaliai jai vis dar reikia, kad Europos lyderiai, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pritartų, o tada jos laukia įtemptos derybos, kad užsitikrintų 361 balsą, reikalingą jos patvirtinimui parlamente.  

Tai jai padaryti šiais metais bus sunkiau negu anksčiau. Plačiau apie tai VŽ jau rašė čia.  

Europos Komisijos nariai  (po vieną iš kiekvienos šalies) prižiūri pagrindines ES politikos sritis: pasaulinės prekybos susitarimus, subsidijas žemės ūkiui, ES konkurencingumą, ir galimą Bendrijos plėtrą.  

15:00 Kas labiausiai rūpi europiečiams?

[infogram id="e92f43a9-606b-46c8-8183-3d5d316654f9" prefix="eK3" format="interactive" title="Europos Parlamento rinkimai: Eurobarometro apklausa"]

14:30 Rinkimų aktyvumas siekia 18,21%

Europos Parlamento rinkimuose iki 14 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 18,21% proc. rinkėjų. Sekmadienį iki 14 val. savo valią jau pareiškė 10,79% rinkėjų.
 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2573?placement=

14:13 Radviliškio rajone rinkimų apylinkėje buvo dingusi elektra

Sekmadienį vykstant Europos Parlamento (EP) rinkimams, vienoje rinkimų apylinkėje Radviliškio rajone buvo trumpam dingusi elektra, tačiau balsavimas dėl nesutriko, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Kaip nurodė VRK, sutrikimas fiksuotas Radviliškio rajono Daugėlaičių rinkimų apylinkėje – ši informavo, kad anksti ryte, dar iki 7 val. balsavimo pradžios ruošiantis atidaryti apylinkę nutrūko elektros tiekimas.

„Incidentas buvo nedelsiant registruotas ESO ir elektros tiekimas rinkimų apylinkei buvo atstatytas greičiau nei per 20 minučių (...). Trumpalaikio elektros sutrikimo metu rinkimų apylinkėje dar nebuvo rinkėjų, tad balsavimo procesas nebuvo sutrikdytas. 

 Daugėlaičių rinkimų apylinkėje yra 548 rinkėjai.

VRK nurodo, kad visos rinkimų komisijos prieš rinkimus yra apmokytos, kaip dirbti nesant elektros. Balsavimo organizavimo tvarka tokiu atveju numato, jog atvykusių balsuoti, bet dar nepažymėtų elektroniniame apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjų duomenys būtų kaupiami ir atsiradus galimybei nedelsiant suvedami į elektroninį apylinkės rinkėjų sąrašą.

VRK atstovė Indrė Ramanavičienė BNS nurodė, jog komisija iki 13 val. sekmadienį sulaukė keleto pranešimų dėl neleistinos politinės reklamos: jos skleidimo socialiniuose tinkluose, išorinės reklamos arčiau rinkimų apylinkių, nei numato teisės aktai.

„Bet iš esmės, balsavimas vyksta ramiai“, – sakė ji.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS taip pat informavo, jog pareigūnai gavo porą pranešimų dėl neleistinos agitacijos bei aiškinasi šią informaciją.

14:00 V. Radžvilas tikisi, kad į EP pateks vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas sako besitikintis bent vienos vietos Europos Parlamente (EP) savo atstovaujamai politinei jėgai.

„Tikiuosi, kad Lietuva neliks vienintelė ES valstybė, kuri neturės savo atstovų EP priklausančių tautinių partijų spektrui“, – BNS sekmadienį po balsavimo sostinės Antakalnio mikrorajone kalbėjo V. Radžvilas.

„Manau, kad šitie lūkesčiai yra tikrai pagrįsti“, – paklaustas, ar tikisi bent vienos vietos EP, sakė Nacionalinio susivienijimo sąrašo vedlys. 

EP rinkimai Europoje startavo ketvirtadienį, Nyderlanduose, sekmadienį Europos Sąjungos valstybėse vyksta paskutinioji balsavimo diena.

Nyderlanduose atlikta neoficiali balsavusiųjų apklausa parodė, kad prieš imigraciją nusistačiusi Geerto Wilderso griežtoji dešinioji partija Nyderlanduose turėtų pasiekti didelių laimėjimų, nors proeuropietiškų partijų koalicija tikriausiai nustūmė ją į antrąją vietą.

V. Radžvilas sakė, kad šio „daug ką nustebinusio balsavimo banga“ rodo dalies Europos gyventojų atsaką į įsisenėjusią migracijos problemą. 

„Be abejo, Europos Sąjunga po šių rinkimų taps labai aštrios politinės kovos arena“, – teigė jis.

13:43 A. Mazuronis tikisi bent vienos vietos

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad tikisi bent vienos vietos Europos Parlamente (EP), tačiau lūkesčius temdo mažas rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose rinkimuose. Jis taip pat tvirtino, kad po EP partija neišvengiamai turės imtis permainų, nors konkrečiai jų kol kas neįvardijo. 

„Tikimės išlaikyti bent vieną vietą, kurią turime, tokia būtų viltis maksimum, nėra čia ką labai slėpti, reikia turbūt realiai matyti situaciją“, – žurnalistams sakė A. Mazuronis, sekmadienį savo valią pareikšti atvykęs į sostinės Senamiesčio rinkimų apylinkę. 

„Aktyvumas ženkliai mažesnis – manau, kad mums, turbūt, nepalanku ir toms naujoms ar nesisteminėms, netradicinėms partijoms irgi nebus labai palanku. Manyčiau, kad tai bus palanku senesnėms politinėms jėgoms, ypatingai – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams“, – tvirtino politikas.

Darbo partija šiuo metu turi vieną atstovą EP – Viktorą Uspaskichą, jis rinkimuose nedalyvauja – europarlamentaras sustabdė narystę Darbo partijoje po teisėsaugos pradėto tarptautinio tyrimo dėl galimo daugiau nei 500.000 Eur įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų.

„Daug įtakos (tyrimas – BNS) turės, reputacinėse krizėse gyvename, kurias įveikti, panašu, darosi vis sunkiau ir sunkiau, arba labai sunku, arba neįmanoma. Akivaizdu, kad po šių rinkimų reikės toliau galvoti, ką mes toliau darome, kaip toliau judame, nes jėgų, vidinės potencijos pereiti, nugalėti neigiamą krizę, šleifą, kuris vis toliau velkasi ir vis naujų aspektų atsiranda, turbūt kad mažėja ir mažėja“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Klausiamas, kokie tai galėtų būti pokyčiai, A. Mazuronis neatmetė ir galimybės jungtis su kita politine jėga.

12:50 Iki vidurdienio balsavo tik 6,33% rinkėjų

Iki 12 val., VRK duomenimis, balsavo 6,33% rinkėjų, o kartu su 7,41% balsavusiųjų iš anksto bendras aktyvumas rinkimuose siekia 13,74%.

12:46 Europiečiai atsigręžia į kraštutinius dešiniuosius

Paskutinę ir kartu pagrindinę Europos Parlamento rinkimų dieną, sekmadienį, balsuojama 21 šalyje narėje, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, kuriose bus tikrinama parama sparčiai augančioms kraštutinių dešiniųjų partijoms.

Daugiau skaitykite čia.

12:07 Kaip atrodo kadenciją baigiančio EP sudėtis

2019–2024 m. kadencijoje daugiausia mandatų EP turėjo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų), po jos sekė Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso, trečioje vietoje – „Atnaujinkime Europą“ frakcijos. 

[infogram id="a1591eea-ad81-4c7b-997e-cf06b0337124" prefix="jj7" format="interactive" title="Pasiskirstymas pagal politines frakcijas Europos Parlamente 2019–2024 m."]

11:37 Sekmadienį iki 11 val. balsavo 4,03% rinkėjų

VRK duomenimis, iki 11 val. balsavo 4,03% rinkėjų, o bendras aktyvumas su 7,41% balsavusiųjų iš anksto siekia 11,44%.
 

10:52 V. Sinkevičius: tai istoriniai rinkimai

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ragino ateiti balsuoti teigdamas, kad šie rinkimai ES yra ypač svarbūs.

„Beveik neišvengiama, kad jau šią kadenciją prasidės visos Europos Sąjungos reformos procesas. Istoriškai tai reikšdavo, kad Europa sugebėdavo pakeisti savo svarbą visame pasaulyje. Tad šie rinkimai, neperdedant, yra ir istoriniai rinkimai. Būtų labai apmaudu, jei nuo tokios atsakomybės Jus sustabdytų saulėtas oras“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Sinkevičius.

10:45 Lietuvoje specializuotų apklausų nėra

Specializuotų apklausų, už ką rinkėjai balsuotų per EP rinkimus, nėra. Bet politologai ir sociologai bando prognozuoti šių rinkimų rezultatus, analizuodami naujausius partijų reitingus.

„Jeigu darome prielaidą, kad aktyvumas sieks apie penktadalį ar ketvirtadalį rinkėjų, esu beveik tikras, kad konservatoriai gaus daug balsų, nes jų rinkėjas yra bene drausmingiausias. Tėvynės sąjunga gal net ir laimės tuos rinkimus. Partinių reitingų lyderių socialdemokratų šansai laimėti šį balsavimą padidėtų tuo atveju, jeigu rinkėjų bus neprognozuojamai daugiau“, – kiek anksčiau VŽ yra sakęs politologas Vytautas Dumbliauskas.

10:23 EP sudėties prognozės

 [infogram id="041391bf-b320-455d-a197-15ca77c73da2" prefix="cF7" format="interactive" title="LIVE sekmadieniui: Europos Parlamento rinkimai: 2024 05 apklausa"]

10:20 Pagrindinę dieną rinkėjai pasyvūs

Europos Parlamentą (EP) renkantys gyventojai sekmadienį balsuoja gerokai pasyviau, nei ankstesniuose rinkimuose, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

VRK duomenimis, iki 10 val. balsavo 2,24% rinkėjų, o bendras aktyvumas su 7,41% balsavusiųjų iš anksto siekia 9,65%.

2019-aisias iki 10 val. balsavo 5,88% rinkėjų, o sudėjus ir 10,74% balsavusiųjų iš anksto, aktyvumas siekė 16,62%. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento antruoju rinkimų turu.

2014-iais iki 10 val. rinkimų dieną taip pat balsavo 7,4% proc. rinkėjų, su balsavusiais iš anksto (6,69%) aktyvumas siekė 14,09%. Tuomet rinkimų dieną taip pat buvo balsuojama ir antrajame prezidento rinkimų ture. 

Aktyviausiai sekmadienį balsuojama Ignalinos (19,28%), Lazdijų (15,66%) rajonų, Neringos (15,45%), Kupiškio rajono (15,01%) savivaldybėse, pasyviausiai – Kaišiadorių rajono (1,38%), Elektrėnų (1,44%),  Alytaus miesto (1,5%) savivaldybėse.

09:55  Pagrindinės Lietuvos partijų tezės

[infogram id="c3d94570-2124-44f5-bc59-ac5e33c0ff46" prefix="6TY" format="interactive" title="Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje 2024 m.: sąrašai ir programos"]

09:42 Per penkias dienas iš anksto balsavo kiek daugiau nei 7,4% rinkėjų

Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, nuo antradienio iki šeštadienio, kai vyko išankstinis balsavimas savivaldybėse, ligoninėse, kariuomenėje, kalėjimuose, namuose, savo valią pareiškė 173.569 rinkimų teisę turintys asmenys.

Išankstinis rinkėjų aktyvumas yra gerokai mažesnis, nei prieš penkerius metus, tačiau tuomet kartu vyko ir referendumas dėl dvigubos pilietybės. 2019-aisiais iš anksto buvo balsavę per 10,7% rinkėjų.

Aktyviausi renkant europarlamentarus iš anksto šiemet buvo Ignalinos rajono (16,5%), Lazdijų rajono (13,67%), Neringos (13,2%), Kupiškio rajono (13,18%), Birštono (12,27%) gyventojai.

Pasyviausiai iki rinkimų dienos balsavo Klaipėdos miesto (3,51%), Kauno rajono (4,01%) Visagino (4,42%), Šiaulių (6,33%), Kauno (5,54%) miestų gyventojai. 

09:30 Kaip aktyviai balsavo Europa ir Lietuva

Nuo 2004-ųjų, kai tapo ES nare, Lietuva EP narius šiandien renka penktą kartą. Tris iš keturių kartų rinkėjų aktyvumas siekė beveik 50% ir buvo didesnis nei vidutiniškai Europoje. Išskirtiniai buvo 2009-ieji, pats finansų krizės įkarštis, kai prie europinių balsadėžių atėjo vos 21% balso teisę Lietuvoje turinčių žmonių.

Politikos ekspertai tvirtina, kad EP rinkimų Lietuvoje rezultatai didele dalimi priklauso nuo rinkėjų aktyvumo – kuo jis mažesnis, tuo naudingiau konservatoriams. Kadangi šįkart kartu su EP rinkimais nevyks joks kitas balsavimas, prognozuojama, kad aktyvumas bus menkas.

[infogram id="ca1b58f9-a2f7-4e99-9bdb-10ed242e5fa1" prefix="KzE" format="interactive" title="Rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose 1979-2019 m."]

09:00  Lietuva renka 11 parlamentarų

EP rinkimai skirtingose šalyse vyks skirtingomis dienomis birželio 6–9 d. laikotarpiu. Balsavimas Lietuvoje vyksta sekmadienį, birželio 9-ąją.

Per dvidešimt narystės ES metų dėl demografinių pokyčių ir dėl Bendrijos plėtros lietuvių europarlamentarų sumažėjo – 2004 m. rinkome 13 atstovų į šią instituciją, 2009-aisiais jų buvo 12, nuo 2014 m. sumažėjo iki dabartinių 11.

Visi 11 EP narių nuo Lietuvos bus išrinkti proporciniu būdu – balsuojant už partijų iškeltų kandidatų sąrašus, reitinguojant pretendentus. Rinkimų barjeras – 5% balsų.

Kandidatų sąrašus iškėlė 15 partijų. Skirtingai nei ankstesniuose EP rinkimuose, šįkart nėra nė vieno visuomeninio komiteto keliamo kandidatų sąrašo.

[infogram id="a5552cdc-c139-427a-a37c-54d63ec487d6" prefix="jS1" format="interactive" title="Europos Parlamento rinkimai: kada kuri šalis balsuos"]