Urėdijų likimas nuspręstas, bet Seimas maištauja

Publikuota: 2016-04-05
Premjeras Algirdas Butkevičius: „Numatyta, kad 2017 m. urėdijos turi būti reformuotos.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Premjeras Algirdas Butkevičius: „Numatyta, kad 2017 m. urėdijos turi būti reformuotos.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vyriausybė apsisprendė dėl urėdijų likimo, lieka tik klausimas – liks viena ar kelios. Tačiau Seime eilės vis dar laukia kitokie pasiūlymai.

Vyriausybė pasitarime iš esmės patvirtino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų dėl valstybės valdomų įmonių (VVĮ) įgyvendinimo planą, tarp jų – iki 2018 m. konsoliduoti urėdijų bei regioninių kelių priežiūros įmonių veiklą.

Kaip nurodė Vyriausybės kanceliarija, plane dar gali būti kai kurių neesminių korekcijų.

Gediminas Onaitis, už VVĮ politiką atsakingas ūkio viceministras, VŽ teigė, kad plane numatyta, jog valstybės valdomų 42 urėdijų reforma įvyks 2017 m., dar iki Lietuvos narystės EBPO. Tiesa, redakcijos gautame dokumente nurodoma kiek vėlesnė data - 2018 m. I ketvirtis.

Pagal planą dar šiemet bus identifikuota forma, kaip bus įgyvendintas urėdijų sujungimas, t.y. jas konsoliduojant į vieną įmonę ar į kelias. „Tai bus būtina padaryti. Priešingu atveju, jeigu urėdijų sistema nebus pertvarkyta, vargu ar galime tikėtis narystės EBPO“, – aiškino viceministras.

Tas pats įvyks ir su 11 valstybės valdomų regioninių kelių priežiūros įmonių – jos irgi bus pertvarkomos ir sujungtos, vėliausiai iki 2018 m. I ketvirčio, o iki to laiko bus atlikti visi parengiamieji darbai.

infogr.am::ebpo_rekomendacijos

Premjeras Algirdas Butkevičius po pasitarimo pirmadienį teigė, kad konkrečiai apie įmonių mažinimą, stambinimą, jungimą, reformą šįkart nebuvo kalbėta. Vyriausybėje buvo tik patvirtinti bendrieji EBPO rekomendacijų įgyvendinimo principai.

„Esame numatę, kad būtų atlikta išsami mūsų visų VVĮ analizė, taip pat, kad būtų pateikti konkretūs specialistų pasiūlymai dėl tolimesnių žingsnių, kaip pagerinti valdymą, kad būtų kuo mažesnė tų įmonių priklausomybė nuo ministerijų arba nuo kitų valstybinių žinybų, kad valdymo procesą koordinuotų viešosios įstaigos ir tose įmonėse dirbtų kuo daugiau nepriklausomų valdybų narių“, – komentavo p.Butkevičius.

Tačiau premjero bendrapartietis Algimantas Salamakinas, kuris yra Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas, tokių planų toli gražu nepalaiko: regioninei spaudai yra akcentavęs, kad, kol bus šio komiteto pirmininkas, jokių urėdijų naikinimo pertvarkų neleisiantis. Nors Vyriausybė dar pernai pavasarį teikė Miškų įstatymo pataisas, siekiant konsoliduoti 42 miškų urėdijų veiklą, Seimas skandalingai suskubo, atvirkščiai, įstatyme, nepaisant prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, 103 balsais įtvirtinti nekintamą urėdijų skaičių.

Masinių atleidimų nežada

Pono Onaičio teigimu, ši urėdijų pertvarka, žinoma, bus derinama ir su miškininkais.

„Manau, kad dauguma prieštaravimų numatomai urėdijų reformai atsiranda iš nežinojimo ar nesupratimo kai kurių su ja susijusių dalykų. Pavyzdžiui, baiminamasi, kad bus atleista labai daug žmonių. Tai netiesa. Jungiant urėdijas gali būti sumažinta faktiškai tik labai nedaug darbo vietų. Bet kuriuo atveju, su dabar įstatyme įtvirtintu 42 urėdijų skaičiumi mes niekur toli nenukeliausim. Tai reikės reformuoti“, – sakė p. Onaitis.

Reformos torpedavimo planas

Reformų priešininkai Seime nesnaudžia: kovo pabaigoje suskubo įregistruoti siūlymą panaikinti tokias pervarkas turėsiančią įgyvendinti Generalinę miškų urėdiją ir jos funkcijas perdalyti kitoms miškų priežiūra užsiimančioms institucijoms. Prie šio klausimo Seimas grįš gegužės 10 d.

Ekspertų ir verslo vertinimu, vieną biudžetinę įstaigą panaikinus kokybinio valstybės miškų valdymo šuolio nebūtų, tačiau būtų pasiektas pataisos iniciatorių tikslas išsaugoti ydingus ryšius tarp urėdijų ir politinių partijų dar iki Seimo rinkimų š. m. spalį. Politikos ekspertų Seimo sprendimai įteisinti nekintamą urėdijų skaičių dar pernai pavasarį nenustebino: miškininkystė yra labiausiai politizuota VVĮ sritis, o urėdai yra aktyvūs politinių partijų dalyviai vietose ir daro įtaką vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams.

Karšta bulvė naujam Seimui

Iš plano terminų matyti, kad urėdijų konsolidavimo klausimas, kaip karšta bulvė iki pat rinkimų bus stumiama į politinės darbotvarkės pakraščius ir galiausiai palikta jau kitai Vyriausybei. 

Parengti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo būtų numatyta konsoliduoti valstybės įmones miškų urėdijas, ir pateikti jį Vyriausybei plane numatyta tik 2017 m. I ketvirtį, o Seimui priėmus šias pataisas  optimizuoti urėdijų veiklą ir valdymą - 2018 m. I ketvirtį.

Paulius Martinkus, įmonių valdysenos asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas, apgailestauja, kad ši valdžia praleido 3,5 metų ir tik esant EBPO raginimams pradėjo gilintis į šią ir kitas opias VVĮ valdymo temas.

„Manau yra beprasmiška diskutuoti apie jungimą per kelis etapus, mano akimis tai turėtų būti padaryta vienu žingsniu, tuo labiau, jog po vieną įmonę turi visi mūsų šiaurės kaimynai. Taip pat šypseną kelia faktas, jog ši Vyriausybė jau nieko neplanuoja nuveikti šioje srityje ir paliks viską naujajai Vyriausybei ir Seimui“, - akcentavo p. Martinkus.

infogr.am::kaip_europoje_valdomi_miskai

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau