VCIIP žengia į II plėtros etapą: ar gimsta lietuviškasis Silicio slėnis?
VCIIP 2018 m. įsteigė Vilniaus miesto taryba, inovacijų parkui suteiktas ir valstybinės svarbos ekonominio projekto statusas su tikslu stiprinti Lietuvos inovacijų sistemą bei pritraukti užsienio kapitalo.
G. Pauliukevičius skaičiuoja, kad vietoj planuotų 7 mln. Eur šiuo metu į VCIIP pritraukta daugiau nei 280 mln. Eur investicijų ir tikimasi, kad ši suma ūgtels dar bent trečdaliu. Parke jau įsikūrusios ar įsikūrimą pradėjusios 24 inovatyvios įmonės, iš jų 13 – gyvybės mokslų bendrovės. „Northtown Vilnius“ vadovas pasiekto rezultato nevadina sėkme, nes tai – apgalvota ir planuotai įgyvendinama vizija.
„Vienoje vietoje pavyko sutelkti industriją, kuri demonstruoja didžiausią proveržį Lietuvoje ir regione. Didžiuojamės, kad gyvybės mokslų bendruomenė patikėjo mūsų vizija, kad pritarė idėjai telktis į vieną teritoriją – tai sukuria milžinišką pridėtinę vertę bendradarbiavimui, idėjų mainams ir inovacijų kūrimui“, – sako jis.
Prioritetas – gyvybės mokslams
2019 m. VCIIP, atsižvelgdamas į Lietuvos mokslinį potencialą, valstybės ir miesto strateginius tikslus savo prioritetine investicijų pritraukimo kryptimi įvardijo gyvybės mokslus. G. Pauliukevičius įsitikinęs, kad tai buvo teisingas ir laiku priimtas sprendimas.
„Atsižvelgdami į strategines valstybės ir miesto kryptis, mūsų sukauptą mokslinį potencialą bei talentų branduolį, aiškiai suvokėme, kokia VCIIP misija. Tačiau taip pat visada žinojome, kad gyvybės mokslų sektorius yra viena dinamiškiausių globalių industrijų, todėl prisitaikyti prie jos lūkesčių ir atitikti poreikius yra tam tikras iššūkis ir rimtas įsipareigojimas“, – konstatuoja pašnekovas.
Pavyzdžiui, parko operatorius nuo pat pradžių drąsiai planavo čia sukurti bent 1000 darbo vietų. Šį skaičių pavyks pasiekti, tačiau investuotojus teko rinktis griežtai taikant naujų sukuriamų darbo vietų kartelę.
„Šis sektorius darbuotojų skaičiumi visame pasaulyje pasigirti negali, nes įspūdingesnė yra vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė, kuri kelis kartus viršija tradicinių pramonės sektorių darbuotojų sukuriamą vertę“, – apie sektoriaus subtilybes pasakoja jis.
Vis dėlto, Lietuva, pasak vadovo, gyvybės mokslų kontekste jau seniai nebėra tik maža rinka – šalies įmonės eksportuoja savo produktus ar paslaugas į šimtus valstybių, o startuoliai kuria inovacijas, kurios konkuruoja pasaulyje.
„Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad sutelkę šią industriją vienoje vietoje, mes suteikėme jai postūmį neprarasti esamo tempo“, – mano G. Pauliukevičius.
Išmoko I-ojo etapo pamokas
Pašnekovas sako, kad VCIIP projekto pradžia buvo gana sudėtinga, tačiau pavyko ne tik įsibėgėti, bet ir gerokai greičiau pasiekti ilgesniam laikotarpiui išsikeltus rodiklius.
„Tai aiškus įrodymas, kad Lietuvos inovacijų ekosistema turėjo ir vis dar turi sukaupto potencialo, kuris tik laukė tinkamų sąlygų išsiskleisti“, – teigia G. Pauliukevičius.
Jis pripažįsta, kad didžiausia pamoka, kurią teko išmokti – sparčiai ir lanksčiai reaguoti į verslo poreikius ir įrengti tinkamą infrastruktūrą.
„Visoje Lietuvoje inovacinės zonos ir jas kuriančios savivaldybės, ypač tos, kurios orientuojasi į inovatyvaus, aukštųjų technologijų verslo poreikius, jau yra supratusios, kad šios industrijos greitai auga, o šalies viešoji infrastruktūra tam nėra pasiruošusi – nei elektros, nei dujų, nei vandens, o ką jau kalbėti apie interneto pajėgumus, kai į sprendimus pradėtas integruoti DI”, – iššūkius vardija vadovas.
Anot jo, VCIIP infrastruktūros pajėgumus teko didinti ir jie didinami iki šiol.
„Prašome atsakingų institucijų skubėti, žiūrėti lanksčiau, ieškoti būdų spėti reikiamais terminais, nes suprantame savo pareigą prieš investuotojus. O gyvybės mokslų sektoriaus poreikiai – specifiniai: būtinas stabilus, išskirtinio galingumo elektros energijos tiekimas, ypatingi dujų ir vandens pajėgumų poreikiai, jei dirbama su DI sistemomis ar valdomi duomenų centrai – jau dabar būtina galvoti apie stabilius interneto pajėgumus iš skirtingų tiekėjų, kurie siektų 1TB/S“, – detalizuoja G. Pauliukevičius.
Užpildys sektoriaus spragą
Vienas svarbiausių VCIIP ekosistemos objektų – daugiau kaip 7000 kv. m laboratorijų ir biurų kompleksas HUBIO, kuris bus baigtas statyti šių metų pabaigoje. G. Pauliukevičius pasakoja, kad tai – pirmas per pastarąjį dešimtmetį Vilniuje pastatytas tokio masto ir išskirtinai gyvybės mokslų industrijai skirtas pastatas.
„Iki šiol tokių erdvių Lietuvoje trūko – įmonės turėdavo statyti savo patalpas arba prisitaikyti prie esamų. Iš pokalbių su investuotojais buvo aišku, kad jie nenori gaišti laiko statyboms. Dabar jiems galime pasiūlyti modernią ir greitam startui pritaikytą infrastruktūrą“, – dalinasi vadovas.
Jo teigimu, HUBIO kilstels Vilniaus patrauklumą regione ir padės užtikrinti, kad sparčiai auganti industrija neprarastų plėtros pagreičio. Tiesa, nors HUBIO domisi nemažai vietos ir užsienio kapitalo įmonių, konkursas dėl įsikūrimo čia dar nėra įvykęs, jį planuojama paskelbti artimiausiu metu.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
„PwC“ Lietuvoje plečia vadovų gretas, paskirdama du naujus paslaugų sričių lyderius: Gediminą Černiauską, kuris tampa kibernetinio saugumo paslaugų vadovu ir vadovaus jų plėtrai Baltijos šalyse, bei Petrą Misiūną, perimantį sandorių paslaugų vadovo pareigas iš Roko Žemaičio.
II-ajam etapui keliasi į Liepkalnį
Šiemet rugsėjį pasirašius sutartį su UAB „Molekulinės biotechnologijos centras“, dabartinėje VCIIP teritorijoje nebeliko laisvų sklypų, todėl parkas antrajam etapui keliasi į Liepkalnį. Čia 39,4 ha teritorijoje greta „Teltonikos“ aukštųjų technologijų miestelio pradedamas antrasis plėtros etapas. „Northtown Vilnius“ skaičiuoja, kad į teritoriją ketinama pritraukti daugiau kaip 100 mln. Eur investicijų, iki 20 įmonių ir sukurti bent 600 aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.
„Jei neskaičiuosime VCIIP, sostinė neturi daug galimybių inovatyvių įmonių plėtrai – daugiau naujų teritorijų su išvystyta infrastruktūra per dešimtmetį neatsirado. O aukštųjų technologijų įmonės, konkuruojančios pasaulyje, savo plėtrą vis tik planuoja sostinėse – dėl talentų koncentracijos, universitetų ir norėdamos būti šalia kitų industrijos žaidėjų. Neturėdami pasiūlos Vilniuje, rizikuotume prarasti biofarmacijos, IT ar kitų technologijų sektorių tempą ir patrauklumą. Todėl džiaugiamės Vilniaus miesto savivaldybės vizija būti lydere, kuriant sąlygas inovatyviam verslui regione. Prie to neabejotinai prisidės Vilniaus miesto Tarybos sprendimas VCIIP plėtrai skirti naują 39 ha teritoriją“, – sako vadovas.
Anot jo, Liepkalnio teritorija bus patraukli įmonėms, kurios dirba su dideliais duomenų kiekiais, didesnės apimties gamyba ir kurioms labai svarbu būti greta pagrindinių logistikos arterijų. G. Pauliukevičius taip pat pabrėžia, kad išmokus I-ojo etapo pamokas naujai teritorijai ruošiami visai kiti pajėgumai.
„Atlikome aiškią analizę, kokių aukštutinių pajėgumų gali prireikti mūsų planuojamų sektorių investuotojams dešimtmečio perspektyvoje“, – patikslina jis.
Tikisi tapti traukos centru
Pasak G. Pauliukevičiaus, kalbant apie VCIIP ateitį, abu etapus svarbu vertinti kaip visumą – bendrą inovacijų zoną, kurios svarba turėtų būti jaučiama ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.
„Vilnius šiandien konkuruoja nebe pigia darbo jėga, o talentais, mokslu ir stiprėjančia inovacijų ekosistema. O VCIIP tampa traukos centru: kuriami nauji produktai, telkiamos įmonės ir dalijamasi patirtimi. Per dešimt metų čia išsiskleis „miestas mieste“, kuriame bus patogu dirbti, aktyviai ilsėtis ir priimti svečius: su mokyklomis, viešosiomis erdvėmis, stipriomis tarptautinėmis kompanijomis, kurios pasaulyje konkuruoja ne tik savo sprendimais, bet ir drąsiomis vizijomis. Idealus scenarijus – kad VCIIP taps lietuviškuoju regione unikaliu Silicio slėniu ir Lietuva turės savo inovacijų epicentrą, kuris garsins šalį visame pasaulyje“, – viziją piešia vadovas.
