Valdžia ir verslas: bendradarbiauti ar konkuruoti?

Publikuota: 2015-10-29
Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Klausimas nekiltų, jeigu paisytume Konstitucijos. Tačiau be Konstitucijos Lietuvoje veikia Dominuojanti galvosena. Pastaroji šiuo klausimu turi savo atskirąją nuomonę.

Konstitucija teigia, kad privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva yra Lietuvos ūkio pagrindas.

Privatiems asmenims suteikiama laisvė ir iniciatyva kurti, gaminti, parduoti prekes ar teikti paslaugas, o valstybė – skatina, remia ir reguliuoja ūkinę veiklą. Jeigu privatūs asmenys nesilaiko nustatytų reguliavimų ir draudimų, įsikiša valstybė. Jie gina vartotojų interesus, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, baudžia už netinkamą elgesį.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasakęs, kad konstitucinė nuostata „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą“ reiškia valstybės teisę teisės aktuose reglamentuoti ūkinės veiklos sąlygas, ribojimus, draudimus, procedūras.

O štai tipiniai Dominuojančios galvosenos svarstymai:

„Valstybės bei savivaldybės įmonės yra tikras gėris: jos kuria darbo vietas neretai visos savivaldybės gyventojams, moka skaidrius atlyginimus, mokesčius į biudžetą, gražiai susiremontavo iš ES lėšų. Jos garantuoja padėties stabilumą.“

„Privatus verslas nepatikimas. O apie konkurenciją negali būti nė kalbos! Mūsų įmonė iš karto subankrutuos, nes konkurencija pasiūlys pigiau. Žmonės liks be darbo, negalėsime kontroliuoti kainų. Prarasime politinį kapitalą.“

„Valstybės įmonė negali bankrutuoti iš principo. Ekonominiams argumentams čia ne vieta. O jeigu manote kitaip, vadinasi, Jūs tiesiog nesuprantate esmės.“

Praktika rodo, kad valdžios institucijų dalyvavimas rinkoje tiesiogiai ar per savo įsteigtas įmones paprastai yra neskaidrus, sukelia interesų konfliktą, diskriminuoja privatų verslą.

Neskaidru, nes valstybės įmonės komercinei veiklai vykdyti neretai naudoja turtą ir lėšas, skirtas valdžios funkcijoms atlikti. Interesų konfliktas kyla tuomet, kai valdžios institucija ne tik dalyvauja rinkoje, bet ir ją reguliuoja. Pavyzdžiui, išduoda leidimus veikti rinkoje savos įmonės konkurentams. Be to, valdžios institucija yra linkusi suteikti išimtinės teises arba bent jau sudaryti palankesnes sąlygas savai įmonei ir taip diskriminuoti privatų verslą.

Tai riboja konkurenciją rinkoje, o pasekmės – žinomos: didesnės kainos vartotojams, prastesnė kokybė, menkesnis pasirinkimas, jokio efektyvumo.

Pavyzdžiui, šiais metais Konkurencijos taryba (KT) atliko komunalinių atliekų rinkos tyrimą ir nustatė, kad gyventojai už komunalinių atliekų surinkimą moka nuo 5 iki 100% daugiau savivaldybėse, kuriose paslaugas teikianti įmonė parenkama be konkurencijos.

„Vilnius veža“ tirtu atveju nustatyta, kad steigdama įmonę savivaldybė nepagrįstai išvaistė apie pusę milijono mokesčių mokėtojų eurų. „Lietuvos jūrų laivininkystei“ mestas gelbėjimosi ratas – konkurencijos ribojimas vėlgi tų pačių mokesčių mokėtojų sąskaita.

Ekonominio saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, į kurią Lietuva deda pastangas įstoti, tyrimai rodo, kad būtent konkurencijos laisvės užtikrinimas valstybėje didina įmonių konkurencingumą ne tik vidaus, bet ir tarptautinėse rinkose. Tuo tarpu, jeigu valdžios politika riboja konkurenciją, efektyviai veikiančios įmonės negali pakeisti neefektyviai veikiančių. Ekonomikos augimas lėtėja, o valstybė skursta.

Politinė korupcija ir rinkos konkurencingumas yra tiesiogiai susiję. Ypatingu konkurencingumu pasižyminčios rinkos išstumia korupciją, kai tuo tarpu rinkose su apribota konkurencija korupcija klesti.

Konkurencijos taryba savo sprendimais sako, kad valdžios institucija neturi teisės suteikti išimtinių teisių veikti rinkoje savo įmonei. Deja, tokia neteisėta veikla tebėra populiari savivaldybėse. Pavyzdžiui, komunalinių atliekų surinkimo, aplinkos tvarkymo, šilumos tiekimo, keleivių vežimo, kapinių tvarkymo ir kitų viešųjų paslaugųteikimo rinkosneretai yra monopolizuojamas.

KT pozicija yra aiški: organizuodama viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, valdžios institucija privalo paisyti sąžiningos konkurencijos laisvės pricipo ir paslaugų teikėją atrinkti konkurencingu būdu. Taryba taip pat pasisakiusi, kad ūkinė veikla nėra valstybės funkcija. O valstybės įmonės kūrimas konkurencingoje rinkoje, kurioje valdžios institucija turi administracinių įgalinimų, yra akivaizdus konkurencijos teisės pažeidimas.

KT poziciją palaiko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šių metų birželį, byloje Regioninių atliekų tvarkymo centrai v. KT, teismas aiškiai nurodė, kad savivaldybės turi skatinti privačių ūkio subjektų iniciatyvą. Teismo nuomone, nėra draudžiama savivaldybės įmonei pavesti teikti paslaugas gyventojams. Tačiau tai turi būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių privatus verslas negali užtikrinti viešųjų paslaugų tiekimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.

Dėl draudimo teikti privilegijas savivaldybių įmonėms šiais metais net du kartus pasisakė Konstitucinis Teismas: atliekų tvarkymo ir šalinimo bei keleivių vežimo bylose. Teismas nurodė, kad savivaldybės neturi teisės diskriminuoti privataus verslo, o atrankoje dėl viešosios paslaugos teikimo gyventojams visos įmonės turi teisę varžytis lygiomis sąlygomis.

Deja, mūsų – vartotojų – gyvenime nieko naujo. Iki šiol daugiau nei dešimt Konkurencijos tarybos sprendimų, pasmerkusių savivaldybes už privilegijų savoms įmonėms suteikimą ir privataus verslo diskriminavimą, yra ignoruojami. Iki šiol, nepaisant ekonominės logikos, dedamos pastangos svetima sąskaita paremti valstybės įmones. Galvojami nauji valdžios įsteigtų įmonių dalyvavimo net ir tokiose rinkose kaip kiaulių veisimo, automobilių nuomos, poilsio paslaugų, kelių remonto ar net mobiliojo ryšio paslaugųteikimo pateisinimai.

„Valstybės įmonių kuriama konkurencija –patikima ir stabilu“, – mąsto Dominuojanti galvosena, krūpčiodama dėl rinką reguliuojančios nematomos rankos išdaigų, bet vis dar drąsiai numodama pagarbos teisei principui.

Jūratė Šovienė yra Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gražulio narystė partijoje sustabdyta metams

Palangoje šeštadienį posėdžiavusi partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba nusprendė metams sustabdyti...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos partijos...

Linkevičius Ukrainos verslą paragino aktyviau ieškoti partnerių Lietuvoje 2

Lietuva ir toliau teiks paramą Rytų Ukrainos regionams, sako Ukrainoje viešėjęs užsienio reikalų ministras...

Konservatoriai ir „valstiečiai“ – populiariausios partijos Lietuvoje, rodo apklausa

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys...

Teisiamųjų suole atsidūrusio Liberalų sąjūdžio reitingai smuko rekordiškai – apklausa 1

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų įstatymu numatyto...

Reformos skinasi kelią: po svarstymo pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, mokesčių sujungimui 29

Seimas penktadienį per nenumatytą posėdį ėmėsi svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų.

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos biudžeto planas sulaukia vis daugiau nepritarimo balsų 2

Vokietijos ir Prancūzijos planas sukurti atskirą euro zonos biudžetą sulaukė pasipriešinimo iš Lenkijos.

Verslo aplinka
2018.06.22
Sprendimas dėl etatinio pedagogų apmokėjimo Seime atidėtas 1

Seimas penktadienį pradėjo svarstyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, tačiau opozicinių konservatorių...

Verslo aplinka
2018.06.22
„Brexit“: „Airbus“ įspėjo dėl pasitraukimo iš JK 4

14.000 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje (JK) sukūrusi lėktuvų gamintoja „Airbus“ gali atsisakyti savo planų...

Verslo aplinka
2018.06.22
Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms 1

Gyventojai turės galimybę profesinėms sąjungoms atskirai skirti 1% gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad šios...

Verslo aplinka
2018.06.22
Politikai klimpsta valstybės tarnybos reformoje

Nors valdantieji buvo nusiteikę jau kitą savaitę patvirtinti valstybės tarnybos reformą, šis klausimas ima...

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą 5

Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies...

Verslo aplinka
2018.06.22
Linkevičius Ukrainoje susitiko su Babčenko 3

Ukrainoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienio vakarą susitiko su savo mirtį...

Verslo aplinka
2018.06.22
Seime juda iniciatyva viešinti prisipažinusius KGB‘istus, VSD tai vadina klaida 5

Seimas po audringų diskusijų sutiko svarstyti pasiūlymą jau kitąmet paviešinti Lietuvos valstybei oficialiai...

Verslo aplinka
2018.06.21
Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Būstą regionuose įsigyjančiam jaunimui – valstybės parama 18

Mažesniuose miestuose ar rajonuose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos gaus valstybės paramą, kuri sieks...

Verslo aplinka
2018.06.21
„Brexit“: JK parlamentas palaimino May planą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) ministrės pirmininkės, „Brexit“ strategija sulaukė svarbaus...

Verslo aplinka
2018.06.21
Latvijoje suimtas parlamento narys, įtariamas neskaidriu partijos finansavimu

Latvijos korupcijos prevencijos biuras po parlamento pritarimo suėmė Saeimos narį Artusą Kaiminį.

Verslo aplinka
2018.06.20
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 9

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau