7 mln. ukrainiečių jau priversti palikti namus, Kijevas vėl bombarduojamas

• JAV karybos ekspertai: Rusijai nepavyko apsupti ir izoliuoti Kijevo mechanizuotomis ir desantinėmis atakomis, kaip ji planavo tai padaryti.
• Dabar Rusija atakuoja iš Kijevo šiaurės rytų ir siauro Dniepro upės šono, esančio šalia Kijevo.
• Vakarai sutarė dėl naujausių sankcijų: nuo SWIFT bus atjungti pasirinkti bankai, ribojimai pritaikyti centriniam bankui ir oligarchams.
• Ukraina pradeda tarptautinio teritorinės gynybos legiono formavimą.
• ES uždarė savo oro erdvę lėktuvams iš Rusijos.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1323?placement=

05:30 Perkeliame naujienų srautą

Pirmadienio Ukrainos naujienų juostą rasite čia.

03:23 Referendumas Baltarusijoje atvėrė kelią panaikinti nebranduolinės šalies statusą

Referendume pritarta planams Baltarusijai priimti naują konstituciją, kuria panaikinamas dabartinis nebranduolinės šalies statusas. Šis žingsnis gali paversti Baltarusiją Rusijos puolimo prieš Ukrainą zona.

Referendumas taip pat įtvirtino A. Lukašenkos kadenciją iki 2035 m. Jis valdžioje yra nuo 1994 m.

Laikraštis „Kyiv Independent“ nurodo, kad 65,16% piliečių esą pritarė šioms konstitucijos pataisoms.

Vakarai jau pareiškė, kad nepripažins referendumo, kuris vyksta plataus masto susidorojimo su vyriausybės vidaus oponentais fone, rezultatų.

02:57 „Equinor“ pradeda pasitraukimą iš Rusijos

Norvegijos energetikos grupė „Equinor“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Norvegijos valstybė, Rusijoje dirba daugiau kaip 30 metų, praneša „Sky News“.

„Equinor“ generalinis direktorius Andersas Opedalas sakė, kad esant dabartinei situacijai, bendrovės pozicija Rusijoje yra nepavydėtina.

„Dabar sustabdysime naujas investicijas į savo verslą Rusijoje ir pradėsime mūsų vertybes atitinkantį pasitraukimo procesą“, – teigė A. Opedalas.

Tai antrasis po energetikos kompanijos BP stambus Europos naftos ir dujų gamintojas, paskelbęs apie pasitraukimą iš Rusijos.

02:46 Pagalba iš Kanados

Kanada Ukrainai papildomai skirs 25 mln. Kanados dolerių (17,6 mln. Eur) neletalinės karinės pagalbos. Bus pristatyti šalmai, neperšaunamos liemenės, dujokaukės ir naktinio matymo įranga.

Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, sekmadienį visoje Kanadoje vyko demonstracijos Ukrainai paremti, skelbia „The Guardian“.

02:25 U. von der Leyen: norime, kad Ukraina būtų ES

Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen „Euronews“ pareiškė, kad Ukraina yra „viena iš mūsų ir mes norime, kad ji būtų Europos Sąjungoje".

Interviu buvo duotas po to, kai Briuselis paskelbė siunčiantis ginklų Ukrainai, uždraudęs Rusijos remiamą žiniasklaidą ES ir uždraudęs Rusijos lėktuvams įskristi į bendriją.

Tačiau, nors ir palaikydama Ukrainos narystę ES, ji nenurodė, kad tai bus greitas įstojimas, kaip to šeštadienį pareikalavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

02:14 Rusijos rublis smuko beveik 20%

Rusijos rublio kursas dolerio atžvilgiu pirmadienį nukrito beveik 20% iki rekordiškai žemo lygio.

Rusijos išpuolis ir po jo sekusios sankcijos sukėlė chaosą viso pasaulio rinkose. Euras, kaip ir Australijos bei Naujosios Zelandijos doleriai, nusmuko maždaug 1%.

02:07 JT surengs neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją dėl Rusijos invazijos

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba balsavo už tai, kad būtų surengta neeilinė specialioji Generalinės Asamblėjos sesija Rusijos invazijai į Ukrainą aptarti.

Pirmadienį numatytame posėdyje visos 193 narės galės pareikšti savo nuomonę dėl šio išpuolio.

Rusija balsavo prieš posėdį, tačiau pagal konkrečią JT rezoliuciją ji negalėjo vetuoti šio žingsnio.

01:52 „Aeroflot“ atšaukia visus skrydžius Europoje

Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ pareiškė atšaukianti visus skrydžius Europoje, kai beveik 30 šalių paskelbė apie planus uždaryti savo oro erdvę protestuodamos prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Aeroflot“ stabdo Europos maršrutų tinklo skrydžius nuo 2022 m. vasario 28 d. iki kito pranešimo“, – savo tinklalapyje pranešė bendrovė.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad ES uždarys savo oro erdvę Rusijos orlaiviams, įskaitant privačius Rusijos oligarchų lėktuvus.

01:45 Lvovo alaus darykloje vietoj alaus pilstomi Molotovo kokteiliai

Vakarų Ukrainoje įsikūrusio Lvovo alaus daryklos „Pravda“ darbuotojai į Rusijos invaziją atsakė pereidami nuo alaus prie Molotovo kokteilių gamybos.

Lvovas – ukrainietiškos tapatybės bastionas – yra įsikūręs netoli Lenkijos sienos. Ukrainiečiai nerimauja, kad galiausiai į šį istorinį miestą įriedės Rusijos tankai.

„Reikia palaukti, kol audinys gerai įmirks. Kai tai įvyks, vadinasi, Molotovo kokteilis yra paruoštas“, – šypsojosi vienas darbuotojas.

Netoliese ant stalų tvarkingai rikiavosi kelios dešimtys jau paruoštų naudoti Molotovo kokteilių.

Pasak alaus daryklos savininko Jurijaus Zastavno, idėja kilo vienam iš jo darbuotojų, kurių daugelis dalyvavo 2014 m. įvykiuose.

01:08 Ukrainos kariuomenei – sunkus metas

Ukrainos kariuomenė ką tik pateikė naujausią informaciją apie sekmadienį vykusias kovas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sekmadienį apibūdino kaip „sunkų“ kariuomenei ir teigė, kad Rusijos kariai „tęsia apšaudymą beveik visomis kryptimis“, rašo BBC.

Naujausiais duomenimis, Rusijos pajėgos užėmė Berdianską, pietinį uostą, tačiau anksčiau Ukraina pranešė, kad atrėmė antrojo pagal dydį šalies miesto Charkovo puolimą.

00:59 Kosovas prašo narystės NATO

Kosovas paprašė JAV įkurti šalyje nuolatinę karinę bazę ir paspartinti integraciją į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė Kosovo gynybos ministras Armendas Mehajus.

JAV šioje Balkanų šalyje jau yra dislokavusios 635 karius, kurie vykdo NATO taikos palaikymo misiją, rašo „Sky News“.

A. Mehadžas savo feisbuko paskyroje teigė, kad „paspartinti Kosovo narystę NATO ir turėti nuolatinę amerikiečių pajėgų bazę yra neatidėliotinas poreikis, siekiant užtikrinti taiką, saugumą ir stabilumą Vakarų Balkanuose."

Kosovas prisijungė prie kitų šalių, įvedusių sankcijas Rusijai.

M. Mehadžas sakė, kad jo vyriausybė yra pasirengusi pasiūlyti pagalbą bet kokiai karinei operacijai Ukrainoje, jei to paprašytų Vašingtonas.

2008 m. Kosovo nepriklausomybę pripažino daugiau kaip 110 šalių, daugiausia Vakarų valstybės, bet ne Serbija ar jos tradicinė sąjungininkė Rusija.

00:24 Šveicarijos prezidentas: labai tikėtina, kad Šveicarija prisijungs prie ES sankcijų

Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassis sekmadienį sakė, kad „labai tikėtina“, jog Šveicarija prisijungs prie Europos Sąjungos paruošto sankcijų paketo pirmadienį ir įšaldys Rusijos aktyvus šalyje.

Kalbėdamas visuomeniniam transliuotojui I. Cassis sakė, kad pirmadienį susirinks iš septynių narių sudaryta Federalinė Taryba ir peržiūrės finansų bei ekonomikos departamentų pasiūlymus dėl sankcijų pritaikymo, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

„Labai tikėtina, kad vyriausybė tai padaryti nuspręs rytoj, tačiau negaliu spėlioti dėl dar nepriimtų sprendimų“, – sakė prezidentas.

Šveicarija tradiciškai balansuoja tarp solidarumo su vakarais ir kuo didesnio savo neutraliteto išsaugojimo.

Maždaug 20.000 šveicarų šeštadienį buvo susirinkę Berne pasmerkti Rusijos karo prieš Ukrainą, kas yra didžiausia demonstracija šalyje per keletą dešimtmečių.

00:01 Į Kijevą paleistos „Iskander“ raketos

Sekmadienio vakarą Rusija toliau tęsia Kijevo bombardavimą, o maždaug 23:52 Kijeve vėl nuaidėjo oro pavojaus sirenos.

Tuo metu socialiniuose tinkluose pasirodė įrašų, kuriuose kiek anksčiau užfiksuoti raketų paleidimai iš Baltarusijos teritorijos.

23:57 UPS ir „FedEx“ stabdo siuntas į Rusiją ir Ukrainą

Vienos didžiausių pasaulyje logistikos bendrovių „United Parcel Service“ ir „FedEx“ dėl Rusijos invazijos stabdo siuntų gabenimą į Rusiją ir Ukrainą, skelbia „Sky News“.

Bendrovių internetiniuose pareiškimuose teigiama, kad sustabdytos tiek įvažiuojančios, tiek išvažiuojančios siuntos į Ukrainą, taip pat siuntos į Rusiją.

Kol kas neaišku, ar abi įmonės ir toliau naudojasi Rusijos oro erdve. Nė viena iš jų neatsakė į prašymus pateikti komentarus.

23:47 Rusijos karių kolona juda link Kijevo

Palydovinės nuotraukos rodo, kad didelė Rusijos karių kolona juda Kijevo link, praneša „The Guardian“.

Kelių km ilgio Rusijos pajėgų konvojus su degalais ir šarvuotomis transporto priemonėmis juda Kijevo kryptimi maždaug už 65 km į pietus.

23:22 Ukraina: jau žuvo 352 civiliai

Ukrainos vidaus reikalų ministerija sekmadienį pranešė, kad po Rusijos invazijos Ukrainoje žuvo 352 civiliai gyventojai.

Pasak ministerijos, mažiausiai 14 iš jų yra vaikai. Dar 1.684 žmonės, įskaitant 116 vaikų, buvo sužeisti.

23:07 ES skirs 450 mln. Eur Ukrainai, siųs naikintuvų

ES šalys sekmadienį sutarė skirti 450 mln. Eur paramą Ukrainai, už kuriuos ši galės įsigyti ginkluotės, praneša ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Ši priemonė yra dalis plataus ES šalių sutarto paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai paketo.

J. Borrellis taip pat pranešė, jog bendrija formaliai patvirtino sprendimą uždrausti bet kokias transakcijas su Rusijos centriniu banku.

Jis pridūrė, kad šalys Kijevo prašymu jai siųs ir naikintuvus, kad padėtų valstybei atremti Rusijos oro ir sausumos puolimą.

„Suteiksime netgi naikintuvų. Nekalbame tik apie amuniciją. Suteiksime daugiau svarbių ginklų kariauti“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

23:01 Ukraina: Žytomyro srityje sunaikintas Rusijos zenitinių raketų kompleksas „Buk“

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas paskelbė, kad Žytomyro srityje buvo sunaikintas Rusijos zenitinių raketų kompleksas „Buk“, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

Apie sunaikinimą feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas.

„Naudojami „Bayraktar“. Mūsų operatoriai juvelyriškai atakuoja priešo kariuomenės kolonas. Žytomyro srities Malyno rajone buvo sunaikintas rusų „Buk“. Bijokite, priešai! Neturėsite ramybės mūsų žemėje“, – parašė V. Zalužnas.

Naujienų agentūra „Unian“ priminė, kad Černigovo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų tankų kuopą.

22:34 Prancūzija ir JAV ragina savo piliečius palikti Rusiją

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija įspėja piliečius išvykti iš Rusijos ir pataria nevykti į Baltarusiją, praneša CNN žurnalistas Paryžiuje Josephas Atamanas.

Prancūzijos Užsienio reikalų ministerija „primygtinai rekomenduoja“ prancūzams „nedelsiant“ išvykti iš Rusijos po ES sprendimo uždrausti Rusijos ir Baltarusijos oro linijų bendrovėms skraidyti Europos oro erdvėje. Tą patį pareiškė ir JAV.

Taip pat nerekomenduojama keliauti į Baltarusiją. „Prancūzai, esantys Baltarusijoje, raginami nedelsiant palikti šalį keliais per pasienio punktus su Lietuva, Lenkija arba Latvija“, – teigia ministerija.

22:20 ES sutinka 3 metus priimti Ukrainos pabėgėlius

ES valstybės vienbalsiai sutarė priimti Ukrainos pabėgėlius 3 metus, nereikalaudama jų prieš tai pateikti prieglobsčio prašymo, praneša BBC, remdamasi vokiečių vidaus reikalų ministro pareiškimu.

22:14 Donecko srities administracijos vadovas: Volnovachos miestelis beveik sulyginamas su žeme

Volnovachos miestelis apšaudytas, beveik sulyginamas su žeme ir yra ant humanitarinės katastrofos ribos.

„Volnovacha atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio. Rusijos armija jau antrą dieną bombarduoja miestą, lygindama jį su žeme“, – sakė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kirylenko.

Anot jo, nuo apšaudymo smarkiai nukentėjo privatūs ir daugiabučiai namai, infrastruktūros objektai ir ligoninė, pabrėždamas, kad visi objektai yra civilinės paskirties.

„Žmonės nuolat būna rūsiuose. Miestas iš tikrųjų yra užblokuotas priešo: neįmanoma evakuoti gyventojų ar net atvežti duonos ir vandens. Nėra elektros ir galimybės ją atkurti“, – sakė P. Kirylenko.

22:11 Į NATO tarptautinį batalioną Lietuvoje atvyko 60 Norvegijos karių pastiprinimas

Į NATO tarptautinį batalioną Lietuvoje atvyko 60 Norvegijos karių pastiprinimas, sekmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pasak KAM, Rukloje esančioje NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę papildę kariai yra mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas šiuo metu turi ypatingą atgrasymo reikšmę.

21:58 Norvegijos naftos fondas atsisako rusiškų aktyvų

Norvegijos suverenus turto fondas pranešė šaldantis investicijas Rusijoje ir pradedantis turimų rusiškų aktyvų pardavimą.

„Mes nusprendėme užšaldyti fondo investicijas ir pradėjome (rusiško turto – VŽ) išpardavimo procesą“, – sekmadienį pranešė Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store.

Kaip praneša „Reuters“, 2020 m. pabaigoje, paskutinį kartą kai tokia informacija buvo paskelbta, fondas valdė 6,7 mlrd. NOK (670 mln. Eur) vertės Rusijos vyriausybės obligacijų ir akcijų už 2,33 mlrd. Eur.

Vertingiausia investicija buvo „Sberbank“ (fondas valdė 0,83% jo akcijų už 600 mln. Eur), fondas buvo ketvirtas didžiausias banko akcininkas. Šis bankas yra vienas iš sistemiškai svarbų Rusijos bankų, kuriems šią savaitę buvo paskelbtos naujos sankcijos.

Norvegijos suverenus turto fondas, paprasčiau vadinamas Norvegijos naftos fondu, valdo aktyvų už 1,3 mlrd. USD ir yra didžiausias tokio tipo fondas pasaulyje.

21:49 Vokietija: branduoliniai grasinimai susiję su nepavykusiu puolimu

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį rodo, kad puolimas Ukrainoje vyksta ne taip, kaip buvo planuota, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministrė.

Toks sprendimas „peržengia dar vieną ribą“ ir „yra susijęs su faktu, kad jo (V. Putino – VŽ) megalomanijos pakurstytą greitos invazijos į Ukrainą viziją sustabdė drąsūs ir ryžtingi Ukrainos veiksmai“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF pareiškė Christine Lambrecht.

21:43 Danija leis savo piliečiams vykti kovoti į Ukrainą

Danija leis savo piliečiams prisijungti prie tarptautinių brigadų, formuojamų kovai su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, sekmadienį pranešė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

Premjerė žurnalistams teigė, kad tai bus kiekvieno norinčio prisijungti asmeninis pasirinkimas, tačiau ji nemato jokių teisinių kliūčių.

21:40 Rusų atstovas JT Klimato kaitos konferencijoje atsiprašė už invaziją

Šiandien vykusioje Jungtinių Tautų nuotolinėje Klimato kaitos konferencijoje Rusijos delegacijos vadovas Olegas Anisimovas atsiprašė už invaziją į Rusiją ir Ukrainą, France 24 cituoja naujienų agentūrą AFP.

AFP šaltinių duomenimis, Ukrainos delegacijos atstovė Svetlana Krakovskaja sakė: „Mes Ukrainoje nepasiduosime ir tikimės, kad pasaulis, kurdamas klimatui atsparią ateitį, nepasiduos“.

Šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos delegacijos vadovas sureagavo į S. Krakovskajos ir pasakė: „Leiskite man atsiprašyti visų rusų, kurie negalėjo užkirsti kelio šiam konfliktui, vardu“ ir pridūrė, kad tie, kurie stebi tai, kas vyksta, „neranda jokio pateisinimo atakai prieš Ukrainą“.

O. Anisimovas, kalbėdamas su AFP, šių žodžių neišsižadėjo. Tik akcentavo, kad tai jo asmeninė nuomonė, o ne oficiali Rusijos delegacijos pozicija.

21:35 G. Landsbergis: ES ministrai sutarė dėl Rusijos bankų atjungimo nuo SWIFT

Į neeilinį posėdį susirinkę Europos Sąjungos šalių diplomatijų vadovai sekmadienį sutarė dėl pasirinktų Rusijos finansinių institucijų atjungimo nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Iš esmės principinis sprendimas yra priimtas. SWIFT apribojimai bus įgyvendinti. Rytoj bus pristatytas paskutinis teisinis dokumentas, pagal kurį žinosime galutines apimtis viso to sprendimo“, – BNS sekmadienio vakarą sakė Lietuvos ministras.

21:27 Švedija nusprendė siųsti ginklus Ukrainai

Švedija sekmadienį pranešė atsisakanti ankstesnių nuostatų neteikti ginklų ten, kur vyksta konfliktai, ir nusiųsianti karinės įrangos, įskaitant prieštankinių ginklų, į Ukrainą.

Sprendimas nusiųsti Ukrainai 135 tūkst. maisto davinių, 5.000 šalmų, 5.000 kūno šarvų ir 5.000 vienkartinių prieštankinių paleidėjų yra pirmas kartas, kai Švedija siųs ginklus į ginkluotą konfliktą, nuo 1939 metų, kai Sovetų Sąjunga įsiveržė į Suomiją, sakė šalies ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.

21:01 ES: Ukrainoje „daugiau nei 7 mln. žmonių“ priversti palikti namus

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą „daugiau nei 7 mln. žmonių“ susidūrė su būtinybe palikti namus, sekmadienį teigė Pagalbos ir krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius.

„Esame liudininkai to, kas gali tapti didžiausia humanitarine krize mūsų Europos žemyne per daugelį, daugelį metų,“ – kalbėjo J. Lenarčičius spaudos konferencijoje po ES vidaus reikalų ministrų susitikimo, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas pabėgėlių srautui iš Ukrainos.

„Šiuo metu numatomas pabėgėlių skaičius viršija 7 milijonus“, – teigė jis, bet perspėjo, kad JT pateikia tik „apytikslius įvertinimus“, nes dėl kovų neįmanoma suskaičiuoti tiksliai.

20:53 Kijevo mero atstovė: V. Klyčko pasisakė netiksliai

Praenšimas atnaujintas 00:38.V. Klyčko atstovės Oksanos Zoviev patikslinimais.

Kijevo meras Vitalijus Klyčko sekmadienį vakare paskelbė, kad miestas neva buvo apsuptas priešo pajėgų, o saugiai vykdyti evakuaciją yra nebeįmanoma, nes visi keliai yra užblokuoti, tačiau po šio politiko pasisakymo jo atstovė spaudai patikslino situaciją, 

„Esame ant humanitarinės katastrofos slenksčio“, – V. Klyčko „The Guardian“ citavo mero inerviu naujienų agentūrai „Associated Press“.

„Šiuo metu turime elektros, vandens ir šildymą namuose, tačiau infrastruktūra sunaikinta, todėl negalima pristatyti maisto ir vaistų“, – plėtojo meras.

Tiesa, kiek vėliau apsirodė pranešimų, kad meras „pasisakė netiksliai“ ir buvo neteisingai suprastas žurnalistų. Jo atstovė spaudai Oksana Zoviev ukrainiečių naujienų portalui NV.UA tikino, kad jis „neteisingai apibūdino padėtį“.

20:23 Raudonasis kryžius per dieną surinko 50 vilkikų labdaros

Per dieną visoje Lietuvoje surinkus 50 vilkikų daiktų ir rūbų, Raudonasis kryžius sekmadienį stabdo šios paramos telkimą su Rusijos agresija susiduriančiai Ukrainai.

Akcijas iki šiol planuota vykdyti pirmadienį ir antradienį. 

„Dėkojame šalies gyventojams už vienybę ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Siunčiame stiprią žinią broliams ir sesėms Ukrainoje – Lietuvos žmonės visada palaikė ir palaikys ukrainiečius, tiek kiek galės ir reikės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1324?placement=

20:09 TATENA šaukia pasitarimą, Rusijos kariuomenei perėmus Černobylio AE

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija sekmadienį anonsavo savo valdytojų tarnybos posėdį, kuriame bus aptarti Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos kariai jėga perėmė Černobylio atominės elektrinės teritorijos kontrolę.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pranešime teigiama, kad pasitarimas šia tema įvyks trečiadienį  organizacijos būstinėje Vienoje.

Ukraina turi keturias veikiančias branduolines jėgaines – iš viso 15 reaktorių, taip pat branduolinių atliekų saugyklų, tokių kaip Černobylio, todėl baiminamasi dėl galimų pasekmių, jei karinio konflikto metu jos būtų pažeistos.

19:51 BP paskelbė atsikratysianti beveik 20% „Rosneft“ akcijų

Didžiosios Britanijos dujų ir naftos milžinės BP valdyba šiandien paskelbė, kad BP pasitrauks iš vienos stambiausių Rusijos naftos kompanijos „Rosneft“ akcininkų. Akcijos bus parduotos, o abu BP atstovai  nedelsiant atsistatydins iš „Rosneft“ valdybos. 

Nuo 2013 m. BP valdo 19,75% „Rosneft“ akcijų ir yra vienas stambiausių užsienio akcininkų. 

Bendrovės pranešime rašoma, kad Rusijos kariniai veiksmai reiškia esminį pokytį. Tai paskatino BP valdybą padaryti išvadą, kad bendradarbiavimas su valstybine įmone  „Rosneft“ nebegali tęstis.

19:44 V. Zelenskis sako bandysiantis susitarti su Rusija, bet daug vilčių neturi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė norįs „pamėginti“ derėtis su Rusija, bet šią galimybę vertinąs skeptiškai, Kijevo ir Maskvos atstovams ruošiantis susitikti prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos Rusijos invazijos ketvirtąją dieną.

„Kalbėsiu atvirai, kaip visada: nelabai tikiu šio susitikimo rezultatais. Tačiau tegul pamėgina“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Prezidentas pridūrė, jog jeigu apskritai yra „šansas“ užbaigti karą, jis turėtų dalyvauti derybose.

„Kad nė vienam Ukrainos piliečiui nekiltų jokios abejonės, jog aš kaip prezidentas nemėginau sustabdyti karo, kai buvo nors ir mažas, bet vis dėlto šansas“, – sakė V. Zelenskis.

19:27 ES finansuos ginklų tiekimą Ukrainai

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen sako, kad Europos Sąjunga pirmą kartą finansuos ginklų pirkimą ir tiekimą Ukrainai.

„ES pirmą kartą finansuos ginklų ir kitos įrangos pirkimą ir tiekimą šaliai, kuriai gresia pavojus“, – EK vadovę cituoja agentūra TASS.

Anksčiau Vokietijos ambasadorė Kijeve Anka Feldhusen sakė, kad Vokietija nuo pirmadienio pradės tiekti ginklus Ukrainai.

Prieš tai Čekijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad į Ukrainos teritoriją išsiuntė traukinį su ginklais.

Taip pat Gynybos ministerija pridūrė, kad sekmadienį Čekijos vyriausybė turėtų pritarti papildomai pagalbai Ukrainai.

19:08 Suomija suteikė leidimą Estijai perduoti haubicų Ukrainai

Suomijos vyriausybė sekmadienį nusprendė, kad Estija gali perduoti Ukrainai haubicų, anksčiau gautų iš Suomijos.

Ginkluotės perdavimui buvo reikalingas šalies, iš kurios šie ginklai buvo gauti, sutikimas.

Sprendimą paskelbė Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas.

2009 metais Estija iš Suomijos įsigijo 42 haubicas ir jų šaudmenų už 31 mln. tuomečių kronų (3 mln. Eur).

Suomija šias senas sovietines 122 mm kalibro haubicas D-30 buvo įsigijusi iš Vokietijos. Pastaroji jau yra davusi leidimą ginkluotės perdavimui.

18:47 Kanada taip pat uždaro oro erdvę Rusijos aviakompanijų lėktuvams

Kanada sekmadienį uždarė oro erdvę Rusijos aviakompanijų lėktuvams, prisijungdama prie virtinės Europos valstybių paskelbtos tokios blokados, pranešė Kanados transporto ministras Omaras Alghabra.

„Nuo šiol Kanados oro erdvė uždaryta visiems Rusijos orlaivių valdytojams“, – tviteryje parašė jis.

18:43 ES uždaro oro erdvę Rusijai

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį vakare paskelbė, kad Europos Sąjunga uždaro savo oro erdvę orlaiviams iš Rusijos.

Apie tai EK pirmininkė pranešė spaudos konferencijoje su Josepu Borrelliu.

Sprendimas priimtas po to, kai virtinė Europos Sąjungos šalių jau priėmė sprendimus savarankiškai neįsileisti lėktuvų iš Rusijos oro bendrovių.

EK pirmininkė taip pat paskelbė, kad ES uždraudžia bet kokias finansines transakcijas su Rusijos centriniu banku.

18:24 Ukraina: Baltarusijos armijoje paskelbta ypatingoji parengtis

Baltarusijos kariuomenės daliniuose paskelbta ypatingoji parengtis, pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

O. Arestovyčius pažymėjo, kad Baltarusijos karines pajėgas sudaro 145.000 žmonių, tačiau iš jų tik 17.000 „sugeba daugiau ar mažiau kokybiškai atlikti užduotis".

„Tai lašas jūroje, net jei jie čia atvyktų“, – sakė jis.

Kartu O. Arestovičius išreiškė viltį, kad baltarusiai padarys viską, kad nevykdytų nusikalstamų Rusijos vadovybės įsakymų.

18:12 Raketos iš Baltarusijos skrieja į Ukrainą

„Sky News“ praneša, kad iš Baltarusijos į Ukrainą buvo paleistos balistinės raketos, kurios šiuo metu skrieja link savo taikinių.

Manoma, kad tai galėtų būti „Iskander“ raketų salvė.

18:08 J. Stoltenbergas: Vakarų sąjungininkės turi „laikytis išvien“

Jungtinės Valstijos ir Europa turi „laikytis išvien“ atsakydamos į Rusijos karinę agresiją ir „grėsmingą retoriką“, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir pabrėžė, kad Aljansas „nenori karo“.

„NATO nenori karo su Rusija, nesiekiame konfrontacijos“, – sakė jis britų transliuotojui BBC.

„Esame gynybinis aljansas, tačiau turime užtikrinti, kad nebūtų vietos nesusipratimams, apsiskaičiavimams dėl mūsų gebėjimo ginti ir apsaugoti sąjungininkus“, – pridūrė jis.

NATO pirmą kartą istorijoje dislokuoja savo greitojo reagavimo pajėgas, siekdama sustiprinti savo rytinį flangą Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.

JAV ir Europai „reikia iš tikrųjų laikytis išvien... [atsakant] tiek į agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, tiek į grėsmingą retoriką, sklindančią iš Maskvos“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

„Būtent tai ir darome, stiprindami NATO karinį buvimą rytuose“, – kalbėjo Aljanso vadovas.

17:41 Baltieji Rūmai: V. Putinas išgalvoja grėsmes

Jungtinės Valstijos sekmadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „išgalvojant grėsmes“, Kremliaus vadovui liepus padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį, tęsiantis karui Ukrainoje.

„Toks yra prezidento Putino elgesys, kurį stebėjome per šį konfliktą – išgalvojamos neegzistuojančios grėsmės, siekiant pateisinti tolesnę agresiją“, – televizijos ABC eteryje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, komentuodama Kremliaus žingsnį.

„Pasaulio bendruomenė ir Amerikos žmonės turėtų tai vertinti per šią prizmę. Matėme, kad jis tai daro vėl ir vėl“, – pridūrė ji.

J. Psaki pabrėžė, kad Rusijai nebuvo iškilusi grėsmė nei iš NATO, nei iš Ukrainos.

„Visa tai yra V. Putino elgesys, kuriam mes priešinsimės... Turime galimybę apsiginti, bet taip pat turime netylėti dėl stebimų įvykių“, – kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė.

17:37 NATO: branduolinių pajėgų parengties didinimas – pavojingas ir neatsakingas

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas paskelbti savo šalies branduolinių pajėgų kovinę parengtį yra pavojingas ir neatsakingas žingsnis, sekmadienį sakė NATO vadovas.

„Tokia retorika pavojinga. Toks elgesys – neatsakingas“, – televizijai CNN sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

„Ir, be abejo, jeigu tokia retorika derinama su tuo, kas daroma Ukrainoje – vykdomas karas prieš nepriklausomą suverenią valstybę, vykdoma didelio masto invazija į Ukrainą – tai prideda šiai situacijai rimtumo“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

Plačiau galima perskaityti čia.

17:09 D. Kuleba: kalbos be išankstinių nuostatų jau yra pergalė

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad planuojamos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų vyks be išankstinių nuostatų, ką pats ministras pavadino savotiška pergale.

„Mes neatiduosimė nė vieno centimetro mūsų žemės“, – pareiškė D. Kuleba, kurį cituoja „The Guardian“. Anot jo, anksčiau Rusija atsisakė derėtis, paskui siūlė derėtis pateikdama virtinę išankstinių rekalavimų, o dabar siūlo derėtis be jų.

Anot ministro, Baltarusija taip pat pažadėjo nenaudoti savo pajėgų, kol nebus surengtos derybos.

„Mes atsilaikysime, aš esu tuo užtikrintas“, – sakė D. Kuleba.

16:59 Rusijoje ir toliau vyksta protestai prieš karą Ukrainoje

Visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai sekmadienį vėl surengė protestų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, nors anksčiau kasdien dėl dalyvavimo protestuose buvo sulaikoma šimtai žmonių.

Demonstrantai laikė transparantus ir žygiavo miestų centrinėmis gatvėmis bei skandavo „Karui ne!“ 

Protestai rengiami kasdien nuo pat ketvirtadienio, kai Rusija užpuolė Ukrainą, nepaisant to, kad Rusijos policija vaiko ir sulaiko protestuotojus.

Sekmadieniniai protestai buvo mažesnio masto nei ketvirtadienį, kuomet Maskvoje ir Sankt Peterburge į gatves išėjo tūkstančiais žmonių, tačiau tikrąjį protestų mastą sunkų įvertinti.

16:32 Berlyne daugiau nei 100.000 dalyvavo solidarumo su Ukraina akcijoje

Berlyne sekmadienį surengtose solidarumo su Ukraina eitynėse sudalyvavo daugiau kaip 100.000 žmonių, pranešė policija.

Daugelis aktyvistų buvo apsirengę Ukrainos vėliavos spalvų (mėlynos ir geltonos) drabužiais.

Policijos duomenimis, dalyvių skaičius buvo „mažiausiai šešiaženklis“, nors eitynių organizatoriai pranešė, kad žmonių susirinko pusė milijono.

Nešini plakatais su tokiais užrašais kaip „Jokio Trečiojo pasaulinio karo“, „Sustabdykite žudiką“ ar „Berlynas – už 640 km nuo fronto linijos“, demonstrantai masiškai rinkosi prie Brandenburgo vartų – netoli didžiulės Rusijos ambasados Unter den Lindeno gatvėje.

„Man svarbu, kad Vokietija parodytų, kad ji pasisako už demokratiją Europoje“, – sakė į demonstraciją atvykęs 49 metų Hansas Georgas Kieleris.

Vyras pritarė Berlyno sprendimui pradėti tiekti ginkluotę Ukrainai, bet sakė manąs, kad „galėjome Ukrainai padėti labiau“.

16:17 JAV siunčia Ukrainai humanitarinės pagalbos už 54 mln. USD

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad JAV yra sutelkusios dėmesį į „skubius humanitarinius Ukrainos poreikius, nes tai yra svarbi dalis mūsų atsako į Rusijos iš anksto suplanuotą, niekaip neišprovokuotą ir nepateisinamą puolimą“.

Naujoji pagalba bus teikiama per nevyriausybines organizacija (NVO) ir apims „aprūpinimą maistu, saugiu geriamuoju vandeniu, palapinėmis, skubiosios medicinos pagalbos priemonėmis, šiltais daiktais ir apsaugos priemonėmis“, pažymėjo jis.

16:15 Italija pervedė Ukrainos vyriausybei 110 mln. Eur

Tokiu būdu Italija siekia parodyti savo „solidarumą ir paramą“, tviteryje sekmadienį paskelbė užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio.

„Savo kolegai Dmytro Kulebai pranešiau, jog ką tik pasirašiau nutarimą, pagal kurį vyriausybei Kijeve nedelsiant pervedamas 110 mln. Eur mokėjimas siekiant parodyti Italijos solidarumą ir paramą žmonėms, su kuriais mus sieja broliški santykiai“, – parašė ministras.

16:02 Ukrainos pajėgos užsitikrino Charkovo kontrolę

Ukrainos pajėgos po susirėmimų su Rusijos kariais Charkovo gatvėse sekmadienį užsitikrino viso antro pagal dydį šalies miesto kontrolę, pranešė Charkovo srities administracijos vadovas.

„Charkovas yra visiškai kontroliuojamas mūsų“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ parašė Olehas Sinjehubovas ir pridūrė, kad kariuomenė per „valymo“ operaciją varo Rusijos karius iš miesto.

Kiek anksčiau sekmadienį jis pranešė, kad į miestą prasiveržė Rusijos pajėgų „lengvoji technika“ ir gatvėse kilo mūšiai.

O. Sinjehubovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos yra „absoliučiai demoralizuotos“.

„Į nelaisvę paimti Rusijos kovotojai kalba apie visišką išsekimą ir demoralizaciją, jie neturi ryšio su centrine vadaviete, jie nesupranta ir nežino, ką daryti toliau“, – pareiškė O. Sinjehubovas.

„Nuo pat Ukrainos puolimo pradžios jie nėra gavę maisto ir vandens“, – pridūrė jis.

16:00 Japonija jungiasi prie iniciatyvos atriboti Rusiją nuo SWIFT

Japonija prisijungs prie Vakarų valstybių, kurios siekia didinti spaudimą Maskvai dėl Kremliaus pradėtos invazijos į Ukrainą ir nusprendė tam tikrus Rusijos bankus atjungti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, sekmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas.

„Kalbant apie tai, ką šįryt paskelbė Vakarų valstybės, imamasi priemonių siekiant izoliuoti Rusiją nuo tarptautinės finansų sistemos ir pasaulio ekonomikos, be kita ko, pašalinant konkrečius Rusijos bankus iš SWIFT“, – pažymėjo Fumio Kishida.

„Vakarų valstybės paprašė Japonijos dalyvauti. Japonija prisijungs prie šios iniciatyvos“, – pridūrė jis.

15:56 Izraelio prezidento skambutis

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas sekmadienį pasikalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie karą Ukrainoje, pranešė premjero kanceliarija.

Kiek anksčiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Izraelio lyderio tarpininkauti deryboms, kuriose būtų siekiama išspręsti krizę su Rusija.

15:53 SWIFT sistema: ruošiamės atjungti Rusijos bankus 

Tarpbankinių mokėjimų sistema SWIFT yra informuota apie Vakarų šalių sprendimą nuo jos atjungti nemažai Rusijos bankų ir yra pasirengusi jo laikytis po atitinkamos „teisinės tvarkos“, rašoma bendrovės pranešime, praneša „Reuters“.

SWIFT teigimu, šiuo metu su Europos šalių valdžios institucijomis diskutuojama, prieš kurias finansines institucijas bus įvestos priemonės.

15:42 Planuojamas delegacijų susitikimas

Ukrainos ir Baltarusijos delegacijos sutarė susitikti su rusais be jokių išankstinių sąlygų Ukrainos-Baltarusijos pasienyje prie Pripetės upės, tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis pranešė, kad dėl šito susitarta per sekmadienį įvykusį pokalbį su Aliaksandru Lukašenka, apsišaukėliu Baltarusijos prezidentu. Ukraina yra skelbusi, kad jos šalyje yra ir Baltarusijos karių.

15:32 V. Putinas nurodė padidinti branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį, praneša naujienų agentūra AP.

Tokio žingsnio imtasi dėl neva agresyvių Vakarų ekonominių ir politinių veiksmų.

Sprendimą V. Putinas paskelbė susirinkimo su aukštais kariuomenės pareigūnais metu, o nurodymai duoti Rusijos gynybos ministerijai ir kariuomenės Generaliniam štabui, pagal kuriuos įvedamas „specialus kovinės parengties režimas“.

Plačiau skaitykite čia.

15:30 Prie Rusijos ambasados – raginimai rusų motinoms sukilti

Kremliaus pajėgoms ketvirtą dieną veržiantis į Ukrainą, keli tūkstančiai žmonių prie Rusijos ambasados Vilniuje protestuoja prieš karą provakarietiškoje šalyje.

Po vidurdienio čia surengta akcija, skirta išreikšti palaikymą Ukrainos moterims.

15:26 JT: ukrainiečių pabėgėlių skaičius jau perkopė 368.000

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra sekmadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios ketvirtadienį iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau nei 368.000 žmonių.

„Bendras skaičius dabar siekia 368.000 ir toliau auga“, – socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, pridūręs, kad naujausi duomenys paremti „nacionalinių tarnybų pateikta informacija“.

15:11 Vokietija ketina pasistatyti 2 dujų terminalus

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie dviejų suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalų statybą Vokietijoje, reaguojant į karą Ukrainoje ir priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų.

Annalena Baerbock, šalies Užsienio reikalų ministerijos vadovė, nurodė, kad užsienio politikos kursą keis 180 laipsnių.

14:45 V. Zelenskis kalbėjosi su A. Lukašenka

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Aliaksandru Lukašenka. Ukraina yra skelbusi, kad jos šalyje yra ir Baltarusijos karių.

Ukrainos Gynybos strategijų centras nuogąstauja dėl tikimybės, kad apsišaukėliška Baltarusijos valdžia apsispręs dėl Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo kare prieš Ukrainą visa apimtimi.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sako, kad Ukraina turi tapti tokia pat šalimi kaip Baltarusija, bet ką jis turi omenyje – neaišku.

14:12 Belgija, Danija, Suomija ir Italija jungiasi prie šalių, uždariusių oro erdvę Rusija

Belgija pasekė kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu ir taip pat paskelbė sekmadienį uždaranti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams. Kiek anksčiau apie tai pranešė Suomija ir Danija, o apie antrą valandą Italija taip pat paskelbė besiimanti tų pačių veiksmų.

Apie sprendimą savo „Twitter“ paskyroje pranešė Belgijos premjeras Alexanderis De Croo. „Mūsų Europos dangūs yra atviri dangūs. Tačiau jie yra atviri tiems, kas jungia žmones, o ne naudoja juos brutaliai agresijai“, – rašė jis.

[infogram id="160a8c1a-8ef8-4874-89bb-660c9c22b3f4" prefix="tj6" format="interactive" title="Uždarytos oro erdvės 2022 02 27"]

14:11 Rusijos centrinis bankas raminimais siekia išvengti paniško rublių gryninimosi

Sankcionuotas Rusijos centrinis bankas sekmadienį ramino tautą, kad šalies finansų sistema išlieka stabili, analitikams įspėjant apie masišką rublių gryninimąsi ir valiutos nuvertėjimą kitą savaitę.

Rusijos centrinis bankas sekmadienį išplatintame pranešime tikino, kad turi reikiamų išteklių ir priemonių išlaikyti finansinį stabilumą ir užtikrinti operacijų tęstinumą finansų sektoriuje.

14:10 Charkovo kontrolę išlaiko Kijevas, į miestą įvažiavusi Rusijos kolona naikinama

Rusijos karinėms pajėgoms sekmadienio ryte įsiveržus į Charkovą, antro pagal dydį Ukrainos miesto kontrolę išlaiko Kijevas.

Olegas Sinegubovas, Charkovo srities administracijos vadovas, „Telegram“ pranešė, kad mieste vykdoma plataus masto „valymo“ operacija, kurios metu į miestą įvažiavusi Rusijos karinės technikos kolona yra apsupta ir naikinama.

13:36 Graikija siunčia gynybinės ginkluotės ir pagalbos Ukrainai

Graikija nusiųs Ukrainai „gynybos įrangos“ ir humanitarinės pagalbos, sekmadienį pranešė šalies premjero kanceliarija, ankstesnę dieną Atėnams apkaltinus Rusiją dėl dešimties civilių graikų žūties per karą Ukrainoje.

Du kariniai transporto lėktuvai sekmadienį turėtų išskristi į Lenkiją, nurodoma Graikijos ministro pirmininko Kiriako Micotakio kanceliarijos pranešime. Tačiau jame nedetalizuojama, kokią įrangą lėktuvai gabens.

13:37 Ukraina dėl Rusijos agresijos kreipėsi į Hagos teismą

Rusijai pradėjus karinę invaziją į demokratinę valstybę, Ukraina surinko įrodymų apie vykdomus nusikaltimus žmogiškumui ir kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje, praneša unian.net.

Ukraina reikalauja, kad būtų skubiai įsakyta Rusijos Federacijai nutraukti kraujo liejimą Ukrainoje.

13:18 Lūžis: vietoje žodinės paramos – plūstanti ginkluotė kovojančiai Ukrainai

Šeštadienį Vokietijos sprendimas siųsti Ukrainai ginkluotę vadinamas lūžiu Europos politikoje. Apžvelgiame, kokią pagalbą skirtingos Vakarų šalys siunčia prieš Rusijos invaziją kovojančiai Ukrainai.

Nors Europoje ir iki šeštadienio buvo valstybių (tarp jų ir Lietuva), kurios siuntė Ukrainos gynybai reikalingos įrangos, vis dėlto Vokietijos sprendimas laikomas lūžiu. Viena, pats Berlynas žada gabenti 1.000 vienetų prieštankinės ginkluotės ir 500 „Stinger“ klasės žemė-oras raketų. Antra, suteikia leidimą kitoms šalims perduoti vokiškos gamybos ginklų.

13:11 „Google“ nebeleis Rusijos valstybinei žiniasklaidai užsidirbti jos platformos

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, „Google“ šeštadienį pasekė kitų JAV technologijų milžinių pavyzdžiu ir blokavo Rusijos valstybinės žiniasklaidos galimybes užsidirbti jos platformose.

Anksčiau panašių priemonių ėmėsi „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ ir socialinis tinklas „Facebook“.

13:09 O. Scholzas: Vokietija dar šiemet didins išlaidas gynybai iki 2% BVP

Kreipdamasis į Bundestagą Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pranešė, kad atsižvelgiant į neišprovokuotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Vokietija ketina įkurti specialų fondą gynybos finansavimui, kurio vertė siektų daugiau nei 100 mlrd. Eur ir kuris pradėtų veikti jau 2022 metais. Tai reikštų, kad Vokietija jau šiemet didins gynybos biudžetą iki daugiau nei 2% šalies bendrojo vidaus produkto lygio.

Skirti bent 2% gynybai NATO šalys yra įsipareigojusios bendru sutarimu, tačiau tik nedaugelis šalių vykdo šį įsipareigojimą, o Vokietija dažnai sulaukdavo kritikos iš JAV ir kitų šalių dėl to, kad nuosekliai nesilaikė šios kartelės.

13:04 Ukrainoje nukauta 4.300 okupantų

Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį skaičiuoja, kad nuo invazijos pradžios mirtį Ukrainos žemėse pasitiko 4.300 Rusijos pajėgų personalo.

Preliminariais Ukrainos gynybos viceministro duomenimis, kuriuos cituoja BBC, tiesa, jų negalinti patvirtinti.

Be 4.300 likviduotų okupantų, Rusijos pajėgų paradimai iš techninės pusės esantys šie:

• 27 lėktuvai;
• 26 sraigtasparniai;
• 146 tankai;
• 706 šarvuotos kovos mašinos;
• 49 artilerijos įrenginiai;
• Viena BUK sistema;
• 4 GRAD salvinės sistemos;
• 30 transporto priemonių;
• 60 benzinvežių;
• 2 skraidyklės;
• 2 laivai.

Rusijos kariuomenė duomenų apie praradimus neskelbia.

12:50 Vakarų sankcijos nutaikytos ir į Rusijos agresorių šeimų turtą

Europos Komisija pranešė, kad finansinės sankcijos bus nutaikytos ne tik į Kremliaus artimų asmenų, bet ir jų šeimos narių turtą.

„Įsipareigojame taikyti sankcijas ir kitas finansines bei vykdymo užtikrinimo priemones ir kitiems Rusijos pareigūnams ir elitui, artimam Rusijos vyriausybei, o taip pat jų šeimoms, ir imtis papildomų priemonių, kad identifikuotume ir įšaldytume mūsų jurisdikcijose laikomą jų turtą“, – rašoma sekmadienį išplatintame Europos Komisijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Jungtinių Valstijų pareiškime.

12:47 JK palaiko kovoti Ukrainoje nusiteikusius britus

JK užsienio reikalų ministrė Liza Truss išreiškė paramą šalies žmonėms, kurie nuspręs savarankiškai prisidėti prie kovotojų Ukrainos gretose.

Anot JK užsienio reikalų sekretorės, ji palaikytų britus, keliaujančius į Ukrainą kovoti, „visiškai, jeigu tik jie to nori“.

Anksčiau JK piliečiams, kurie, pavyzdžiui, keliaudavo į Artimuosius rytus kovoti prieš arba už ISIS, šalyje grėsdavo baudžiamoji atsakomybė.

Kiek anksčiau sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie pradedamą Ukrainos teritorinės gynybos legiono formavimą. Užsieniečiai, norintys atvykti į Ukrainą ir prisijungti prie pasipriešinimo, gali registruotis, praneša reform.by.

12:46 G. Landsbergis: kai kurias teritorijas pirmiausia reikia atkovoti, kad būtų galima perduoti paramą

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sekmadienį spaudos konferencijoje akcentavo, kad Rusija, kuri Ukrainoje tikėjosi greitos operacijos, staigiai paimti miestus, turi konstatuoti, kad jai tikslų pasiekti nepavyko. Dabar svarbiausia, anot ministro, atkovoti agresorės užimtas teritorijas.

Ministro vertinimu, Vladimiras Putinas greičiausiai tikėjosi, kad Kijevo kapituliacija vyks ukrainiečiams nepalankiomis sąlygomis. Siūlymą surengti derybas prieš Ukrainą šiame kare dalyvaujančioje Baltarusijoje reikėtų vertinti kaip spaudimo priemonę, įsitikinęs ministras.

12:38 A. Lukašenkai kalbant apie sutartis su Rusija dėl ginklų, I. Šimonytė tai laiko gąsdinimu

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai apie planuojamus naujus sutarimus su Rusija dėl papildomų ginklų yra gąsdinimas.

„Tai – sudėtinių bendrų pastangų grasinti ir gąsdinti dalis. Apie kokį nors matomą (ginkluotės – BNS) judėjimą neturiu jokių komentarų, – sekmadienį spaudos konferencijoje sakė Vyriausybės vadovė. – Tą vertinčiau kaip bandymą grasinti Vakarams.“

12:28 Belgija, Danija ir Suomija jungiasi prie šalių, uždariusių oro erdvę Rusijai

Belgija pasekė kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu ir taip pat paskelbė sekmadienį uždaranti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams. Kiek anksčiau apie tai pranešė Suomija ir Danija.

Apie sprendimą savo „Twitter“ paskyroje pranešė Belgijos premjeras Alexanderis De Croo. „Mūsų Europos dangūs yra atviri dangūs. Tačiau jie yra atviri tiems, kas jungia žmones, o ne naudoja juos brutaliai agresijai“, – rašė jis.

12:20 Ukraina nebegrįš į Rusijos elektros sistemą

Ukrainos energetikos tinklų operatorė „Ukrenergo“ sekmadienio rytą pranešė, kad šalies energijos tinklai nebebus prijungiami prie Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.

„Ukrainos energijos sistema negrįš prie sinchroninio veikimo su Rusijos ir Baltarusijos tinklais, – energetikos ministrą Hermaną Haluščenko cituoja bendrovė. – Ukraina kreipsis į savo partnerius Europoje tam, kad tuoj pat sinchronizuotų savo elektros energijos sistemą su ENTSO-E.“

Anksčiau sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais Ukraina planavo 2023 m. Rusijos invazija prasidėjo tuo metu, kai šalis vykdė izoliuoto darbo bandymą – tikrino savo energetikos sistemą, ar ji gali veikti nepriklausomai nuo rusiškosios.

12:15 Tarptautinė dziudo federacija sustabdė V. Putino garbės prezidento statuso galiojimą

Tarptautinė dziudo federacija (IJF) dėl karo Ukrainoje sustabdė Vladimiro Putino, kaip šios organizacijos garbės prezidento, statuso galiojimą, pranešė IJF spaudos tarnyba.

„Atsižvelgdama į Ukrainoje besitęsiantį karinį konfliktą, Tarptautinė dziudo federacija skelbia apie stabdomą Vladimiro Putino, kaip garbės prezidento ir Tarptautinės dziudo federacijos pasiuntinio, statusą“, – rašoma pranešime.

11:47 Londonas: karas Ukrainoje gali tęstis kelerius metus

Rusijos ir Ukrainos konfliktas gali tęstis „kelerius metus“ ir pasaulis turi būti pasirengęs, kad Maskva „sieks panaudoti dar baisesnius ginklus“, sekmadienį įspėjo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.   

„Bijau, kad tai tęsis ilgai, galbūt kelerius metus. Rusija turi stiprias pajėgas, o mes žinome, kad ukrainiečiai drąsus, jie pasiryžę ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, jie pasiryžę kautis“, – sakė ji televizijai „Sky News“. 

11:45 I. Šimonytė: nuo SWIFT turėtų būti atjungti visi Rusijos ir Baltarusijos bankai

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT turėtų būti atjungti visi Rusijos ir Baltarusijos bankai, priešingu atveju sankcijas, dėl kurių sutarė Vakarai, būtų galima apeiti.

Esame už plačiąsias sankcijas atjungiant finansines institucijas nuo SWIFT, nes institucijos yra SWIFT dalis, ne valstybė yra SWIFT dalis“, – žurnalistams Vyriausybėje sekmadienį sakė I. Šimonytė.

11:40 Mūšiai dėl oro uosto prie Vasylkivo, kyla ekologinės katastrofos grėsmė

Sekmadienį tęsiasi mūšis dėl oro uosto prie Vasylkivo, tai neleidžia ugniagesiams likviduoti gaisro degalų bazėje. 

Kaip „Facebook“ pranešė Kijevo regiono administracijos vadovas Oleksijus Kuleba, buvo sunaikintas vienas iš dešimties rezervuarų, gaisras gali išplisti į kitas saugyklas.

„Tokiu atveju susiduriame su staigia ekologine katastrofa. Darome viską, kas įmanoma, kad nuo to apsisaugotume“, – teigė O. Kuleba.

Primename, kad šiąnakt okupacinė pajėgos apšaudė ir padegė degalų saugyklą Vasylkive, esančiame 30 km į pietus nuo Kijevo.

11:40 EK pirmininkė: būtina paralyžiuoti V. Putino galimybes finansuoti savo karo mašiną

Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, būtina imtis papildomų priemonių, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo rytinės ES sienos Rusijos kariuomenė barbariškai veržiasi į Ukrainą. Ji bombarduoja ir leidžia raketas, žudydama nekaltus žmones, - sako U. von der Leyen. - Tuo pat metu visas pasaulis yra ryžtingo ir drąsaus Ukrainos kariuomenės ir gyventojų pasipriešinimo liudininkai.“

11:17 A. Lukašenka pripažįsta raketines atakas iš Baltarusijos teritorijos 

Neteisėtas Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį pripažino, kad iš Baltarusijos teritorijos vykdomos raketinės atakos prieš Ukrainą. Sekmadienio rytą Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešė, kad virš Kijevo numušta raketa, paleista iš Baltarusijos atskridusio bombonešio TU-22. 

„Buvo 2–3 raketiniai smūgiai iš Pietų Baltarusijos konflikto pradžioje, kai Kijevas dislokavo 3–4 raketines divizijas prie sienos“, – A. Lukašenką cituoja „korrespondent.net“.

11:03 Charkove verda mūšiai, siekiama likviduoti priešą

Rusijos pajėgoms sekmadienio ryte įsiveržus į Charkovą, antro pagal dydį Ukrainos miesto gatvėse vyksta susirėmimai, trata kulkosvaidžiai ir aidi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Susirėmimai Ukrainos šiaurės rytuose esančiame mieste užvirė sekmadienio rytą, kautynės vyksta keliose vietose.

Charkovo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad „Rusijos priešo lengvoji technika prasiveržė į miestą“, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.

„Ukrainiečių ginkluotosios pajėgos likviduoja priešą“, – pridūrė jis.  

Kol Charkive verda mūšiai, už 400 kilometrų į vakarus esančio Kijevo miesto administracija pareiškė, kad nepaisant susirėmimų su „diversantų grupuotėmis“, visą sostinę tebekontroliuoja ukrainiečių pajėgos.

11:01 Gyvačių salos gynėjai gali būti gyvi

Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi žinių, kad visi Gyvačių salos gynėjai gali būti gyvi, skelbia BBC.

Apie tragediją Gyvačių saloje, priklausančią Ukrainos Odesos sričiai, buvo pranešta penktadienio naktį. Tuomet buvo manoma, kad per Rusijos kariuomenės ataką žuvo 13 Ukrainos pasieniečių.

10:51 JT Saugumo taryba šaukia skubią sesiją

Jungtinių Tautų Saugumo taryba sekmadienį šaukia skubią sesiją, kurioje bus sprendžiama, ar perduoti rezoliuciją dėl Rusijos invazijos Generalinei asamblėjai.

Primename, kad vasario 25 d. Rusija vetavo JT Saugumo tarybos balsavimą dėl rezoliucijos. Kinija, Indija ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė, likę 11 narių palaikė rezoliuciją.

Tačiau sekmadienio balsavimas bus procedūrinis, kuriam tereikės 9 iš 15 narių pritarimo, veto teisė neleidžiama.

Sekmadienį bus jau ketvirtas kartas, kai JT Saugumo taryba susitinka skubiai sesijai dėl Rusijos įvykdyto Ukrainos užpuolimo.

10:24 V. Zelenskis nesiderės su Rusija Baltarusijoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė pasiūlymą derėtis su Rusijos puse Baltarusijoje, kai iš pastarosios įgyvendinamos atakos prieš Ukrainą.

Rusija pranešė, kad jos delegacija atvyko į Baltarusiją deryboms su Ukraina.

Anot Ukrainos prezidento, pokalbiai Baltarusijoje būtų buvę galimi, jeigu Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos iš Baltarusijos teritorijos.

„Jeigu nebūtų buvę jokių agresyvių veiksmų iš jūsų teritorijos, galėtume kalbėtis Minske. Kiti miestai gali tikti pokalbiams“, – sakė V. Zelenskis.

„Žinoma, kad mes norime taikos, norime susitikti, norima, kad baigtųsi karas. Varšuva, Bratislava, Budapeštas, Stambulas, Baku – siūlėme šiuos miestus rusams“, – V. Zelenskį cituoja BBC. Ukrainos prezidentas pridūrė, kad tinka bet kuri kita šalis, iš kurios nėra leidžiamos raketos.   

Kaip tik sekmadienio rytą Ukrainos oro pajėgos numušė raketą, kurią į Kijevą paleido orlaivis, atskridęs iš Baltarusijos, „Twitter“ panešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko.

„Tai yra dar vienas karo nusikaltimas prieš Ukrainą ir jos žmones“, – rašė O. Nikolenko.   

10:13 Rusijos delegacija atvyko į Baltarusiją derybų su ukrainiečiais

Rusijos delegacija sekmadienį atvyko į Baltarusijos pietryčiuose esantį Gomelio miestą derybų su ukrainiečių pareigūnais, pranešė Kremlius. 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad delegacijoje yra kariuomenės pareigūnų, diplomatų. 

„Rusijos delegacija, kurią sudaro Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų, taip pat kitų žinybų, įskaitant prezidento administraciją, atstovai, atvyko į Baltarusiją derybų su ukrainiečiais. Būsime pasirengę pradėti derybas Gomelyje“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.   

Ukrainos vadovybė anksčiau sakė esanti pasirengusi vesti derybas su Rusija, tačiau nesutinka, kad jos vyktų Baltarusijoje. 

Prieš kelias savaites Rusija dislokavo Baltarusijoje tūkstančius karių, dalyvavusių didelėse bendrose pratybose. Minskas skelbė, kad šios pajėgos paliks šalį pratyboms pasibaigus – vasario 20-ąją, bet vėliau netikėtai paskelbė, kad jos paliekamos neribotam laiku.

Ketvirtadienį paryčiais Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus didelio masto puolimą, Baltarusijoje dislokuoti daliniai įsiveržė į Ukrainos šiaurinę dalį ir pradėjo judėti gana arti sienos esančios šalies sostinės link.

10:07 Sunaikino naftos produktų saugyklą

Ukrainos degalinių tinklas KLO, kuriam priklausė naftos produktų saugyklą Vasylkive, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad bazė visiškai sunaikinta.

„Apgailestaudami pranešame, kad šią naktį Rusijos raketa pataikė į KLO naftos bazę Vasylkive ir ją sunaikino. Mūsų saugyklos buvo pilnai užpildytos“.

09:53 Suomija uždaro oro erdvę Rusijos orlaiviams

Suomija prisijungs prie kitų Europos šalių, kurios griežtina dėl įsiveržimo į Ukrainą Maskvai paskelbtas sankcijas, ir uždarys savo oro erdvę Rusijos orlaiviams, sekmadienio rytą paskelbė šalies vyriausybė.

Suomija, kuri turi 1.300 kilometrų sieną su Rusija, „yra pasirengusi uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams“, tviteryje parašė susisiekimo ministras Timo Harakka.

09:45 Rusija pradėjo naują atakų prieš Ukrainą bangą 

Taikiniais tapo aerodromai ir kuro tiekimo infrastruktūra. Ankstų sekmadienio rytą galingi sprogimai nušvietė dangų pietinėje šalies sostinės Kijevo dalyje, kur žmonės slėpėsi namuose, požeminiuose garažuose ir metropoliteno stotyse, ruošdamiesi Rusijos pajėgų plataus masto puolimui.

Prieš aušrą į dangų pakilo liepsnos iš degančios naftos produktų saugyklos netoli oro pajėgų bazės Vasylkive, kur, pasak miesto mero, vyko ir tebevyksta įnirtingos kautynės. Prezidento Volodymyro Zelenskio biuras pranešė, kad dar vienas sprogimas driokstelėjo civiliniame Žulianų oro uoste.

Prezidento biuras taip pat nurodė, kad Rusijos pajėgos susprogdino dujotiekį Charkive, antrame pagal dydį šalies mieste. Dėl to vyriausybė įspėjo žmones saugotis dūmų ir uždengti savo langus drėgnu audeklu arba marle.

„Kovosime tiek, kiek reikės, kad išlaisvintume mūsų šalį“, – sakė V. Zelenskis.

09:33 Ukraina formuoja tarptautinį legioną

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie pradedamą Ukrainos teritorinės gynybos legiono formavimą. Užsieniečiai, norintys atvykti į Ukrainą ir prisijungti prie pasipriešinimo, gali  registruotis, praneša reform.by.

Išsamią informaciją turėtų suteikti šalyse veikiančių Ukrainos ambasadų gynybos atašė. Kontaktinė informacija pateikiama ambasadų interneto svetainėse.

08:58 Rusija skelbia blokavusi du miestus

Rusijos kariuomenei tęsiant puolimą Ukrainoje, Maskva sekmadienį paskelbė, kad jos kariai „visiškai“ apsupo Chersono miestą Ukrainos pietuose ir Berdiansko miestą provakarietiškos šalies pietryčiuose.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos per pastarąsias 24 valandas visiškai blokavo Chersono ir Berdiansko miestus“, – nurodė kariuomenės atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros. 

08:53 Rusijos pajėgos Charkove

Rusijos pajėgos įžengė į antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkovą, cituodama Ukrainos pareigūnus, praneša BBC. Anksčiau šį rytą Charkove nuaidėjo sprogimas, kliudytas miesto dujotiekis.

Greitosios pagalbos tarnybos duomenimis, gyvenamieji Charkovo rajonai taip pat atakuoti – žuvo moteris, daugybė žmonių evakuoti iš devynaukščio pastato.

Šiaurės rytuose susirėmimai tęsiasi, sekmadienį pranešė Charkovo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas. 

„Priešo lengvoji technika prasiveržė į Charkovo miestą, įskaitant jo centrinę jo dalį“, – parašė O. Sinjehubovas socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtą Rusijos invazijos Ukrainoje dieną.     

„Ukrainiečių ginkluotosios pajėgos likviduoja priešą“, – pridūrė jis.  

08:43 Dėl kibernetinės atakos vėl neveikia „Roskosmos“ tinklalapis

Prieš „Roskosmos“ tinklalapį vykdoma didelio masto paskirstytojo atsisakymo aptarnauti (DDoS) ataka ir jame neįmanoma apsilankyti, pranešė Rusijos kosmoso agentūros spaudos tarnyba.

„Prieš „Roskosmos“ tinklalapį vykdoma masinė DDoS ataka iš įvairių IP adresų. Šiuo metu jame neįmanoma apsilankyti“, – nurodė spaudos tarnyba.

Ankstesnę dieną „Roskosmos“ spaudos tarnyba taip pat skelbė, kad prieš agentūros tinklalapį buvo surengta DDoS ataka iš užsienio serverių. 

08:40 Kaista Ukrainos karštoji linija Rusijos kariškių šeimoms

Ukrainos gynybos ministerijos karštoji linija, teikianti informaciją Rusijos kariškių šeimoms apie žuvusius, sužeistus ir į nelaisvę paimtus karius, sulaukė šimtų skambučių, praneša „Kyiv Independent“.

Rusijos karių šeimoms skirta paslauga veikia nuo šeštadienio. Rusijos karių šeimos, sužinojusios apie žuvusius artimuosius, gali nuspręsti, kada ir kaip pasiimti žuvusiojo palaikus.

08:33 Japonų milijardierius H. Mikitani aukoja Ukrainai 8,7 mln. USD

Japonų milijardierius Hiroshi Mikitani sekmadienį pareiškė Ukrainos vyriausybei paaukosiantis 8,7 mln. USD, Rusijos invaziją pavadino „iššūkiu demokratijai“.

Elektroninės prekybos milžinės „Rakuten“ įkūrėjas laiške Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažymėjo, kad 1 mlrd. jenų auka bus skirta „humanitarinei veiklai, siekiant padėti nuo smurto nukentėjusiems Ukrainos žmonėms“.

07:50 Gynybos ekspertas: Suomija dabar turi prisijungti prie NATO

Pasak Francois Heisbourgo, įtakingo Europos saugimo eksperto, Suomija turi skubiai pradėti plačias viešąsias diskusijas dėl stojimo į NATO.

Jei prašymas dėl narystės būtų nukeltas į kitus metus, iš Rusijos gali kilti kur kas didesnė grėsmė, nei yra šiuo metu.

Anot F. Heisbourgo, įstojimas į NATO būtų geriausias Suomijos pasirinkimas. Jis netiki, kad agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys atslūgs. Jo nuomone, Suomija taip pat neturėtų laukti, kol Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politika sustiprės. Greitai tai neįvyks, pažymi jis.

„Narystė NATO suteikia apsaugą pagal 5 straipsnį, ir Suomijai būtų gerai, kad tokia apsauga būtų suteikta. Ukraina jos neturėjo“, – interviu yle.fi teigia F. Heisburgas.

Jo nuomone, Suomija turėtų prisijungti prie NATO kartu su Švedija. Švedijai įstojus į NATO, o Suomijai – ne, Suomija būtų labiau pažeidžiama. O prisijungimas prie karinio aljanso gali įvykti labai greitai, nes  tiek Suomijos, tiek Švedijos karines sistemas galima nesunkiai suderinti su NATO sistema.

07:20 Karinis krovinys iš Lietuvos

Šeštadienį vakare Ukrainą pasiekė konvojus su kariniu kroviniu iš Lietuvos – nuo Rusijos agresijos besiginančius Ukrainos karius pasiekė pėstininkų ginklai, šaudmenys, neperšaunamos liemenės ir šalmai. Krovinį sukomplektavo, lydėjo ir ukrainiečiams perdavė Lietuvos kariai.

„Lietuva ir Lietuvos kariuomenė teikia karinę pagalbą jau kariaujančiai Ukrainai. Buvo atlikta logistinė operacija, kurios metu Lietuvos kariai Ukrainos kariuomenei perdavė didelį kiekį automatinių šautuvų, šovinių, šalmų ir neperšaunamų liemenių. Dėkoju operaciją sėkmingai įgyvendinusiems Lietuvos kariams už profesionalumą ir vežėjams, skyrusiems savo techniką dideliems kroviniams pervežti“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Apie paramą iš anksto skelbiama nebuvo siekiant užtikrinti gabenimo saugumą, dėl tos pačios priežasties kitos detalės apie perdavimą irgi neskelbiamos. 

Tai – antras karinės paskirties krovinys, iš Lietuvos perduodamas Ukrainai, pirmąjį kartą šiai šaliai buvo perduotos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger“.

06:50 Gaisras degalų saugykloje

Ankstyvą sekmadienio rytą pietinėje Kijevo dalyje įvyko du dideli sprogimai, praneša CNN.

Spėjama, kad sprogimai įvyko netoli Vasilkovo, kuriame yra didelis karinis aerodromas, degalų talpyklos, ir kuris yra maždaug už 30 km į pietus nuo Kijevo.

Netrukus po to CNN patikrino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas gaisras naftos saugykloje Vasilkovo oro bazėje, į pietvakarius nuo pagrindinio oro bazės kilimo ir tūpimo tako.

06:48 Australija teiks ginklus besiginančiai Ukrainai

Šis sprendimas priimtas praėjus kelioms dienoms nuo Kanberos vyriausybės pareiškimo, kad ji siųs į Ukrainą tik „nemirtiną“ karinę įrangą. Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas, prieš paskelbdamas sprendimą remti ginklais Ukrainą, kartu su Australijos ukrainiečiais apsilankė bažnyčioje.

„Kalbant apie Ukrainą, Australijos vyriausybė toliau gins tai, kas yra teisinga, – sakė jis. – Stengsimės suteikti pagalbą ginklais per savo partnerius JAV ir Jungtinę Karalystę“.

Vienas svarbiausių darbų premjero darbotvarkėje – skubus prašymų išduoti vizas ukrainiečiams  nagrinėjimas.

06:31 G. Landsbergis su ES kolegomis aptars tolesnę paramą Ukrainai

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sekmadienį nuotoliniu būdu susitiks su Europos Sąjungos kolegomis ir aptars tolesnę paramą Ukrainai, kovojančiai su į šalį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Apie rengiamą susitikimą per „Twitter“ pranešė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Pasak jo, susitikimas bus skirtas „priimti tolesnes priemones Ukrainai paremti“.

„Pasiūlysiu skubios pagalbos paketą Ukrainos pajėgoms, kad paremtume jų didvyrišką kovą“, – rašė J. Borrellis.

Nors tai nėra oficialiai įtraukta į susitikimo darbotvarkę, diplomatai sakė, kad ministrai tikriausiai aptars galimybę dar labiau suveržti sankcijų kilpą Rusijai.

Šią savaitę Vakarai įvedė du sankcijų paketus Kremliui, juose – ribojimai Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.

Be kita ko, į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta apie 400 asmenų, taip pat įšaldytas prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtas.

Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama karą visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

06:10 Ukrainos gynyba laikosi

JAV karybos ekspertai, vertindami trečios karo dienos situaciją, sako, kad Rusijai nepavyko apsupti ir izoliuoti Kijevo mechanizuotomis ir desantinėmis atakomis, kaip ji planavo tai padaryti. Dabar Rusija atakuoja iš Kijevo šiaurės rytų ir siauro Dniepro upės šono, esančio šalia Kijevo.

Rusijos pajėgos „laikinai atsisakė“ atakų prieš Černikovą ir Charkovą, pajėgos aplenkia tuos miestus ir važiuoja į Kijevą.

Rusijos atakos prieš tuos šiaurės rytų ir rytų miestus žlugo, nes buvo „blogai suplanuotos ir įvykdytos“, ir jos susidūrė su „ryžtingesniu ir veiksmingesniu pasipriešinimu, nei tikėtasi“, BBC nurodė JAV karybos ekspertai.

Tačiau Rusijos sėkmė Ukrainos pietuose kelia didžiausią pavojų ir „gresia išardyti sėkmingą Ukrainos gynybą šiaurėje ir šiaurės rytuose“.

05:36 Renkama parama daiktais nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams

Šalies didmiesčiuose sekmadienį pradedama rinkti parama daiktais, kurie bus skirti nuo Rusijos karinės invazijos nukentėjusiems ukrainiečiams.

Šalies gyventojai kviečiami atnešti daiktų, reikalingų Ukrainos žmonėms gelbstintis nuo karo, ieškant kur prisiglausti ar pasislėpti: antklodžių, pagalvių, patalynės, miegmaišių, paklotų, rankšluosčių, žiemos sezonui tinkamų šiltų drabužių ir batų.

Paramos rinkimą organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi.

Šalies gyventojai nuo sekmadienio vidurdienio gali aukoti daiktus Vilniuje „Avia Solutions Group“ arenoje (Ozo g. 14, Vilnius), Kaune „Žalgirio“ arenos aikštelėje (Karaliaus Mindaugo pr. 50, įvažiavimas nuo senamiesčio), Klaipėdoje – Piliavietės aikštelėje (Pilies g. 4), Šiauliuose – Šiaulių arenoje (J. Jablonskio g. 16), „Cido“ arenoje Panevėžyje (Parko g. 12) bei Alytaus Sporto rūmuose (Naujoji g. 52).

Paramą daiktais šiuose surinkimo punktuose bus galima perduoti sekmadienį 12–20 val., pirmadienį ir antradienį 10–20 valandomis.

Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje. 

Šeštadienis Rusijos bankai atjungiami nuo „Swift“ sistemos, sankcijos ir centriniam bankui

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada susitarė pašalinti iš SWIFT tarpbankinių atsiskaitymų sistemos „pasirinktus“ bankus, stiprindamos atsaką į Rusijos pradėtą įsiveržimą į Ukrainą, vėlai šeštadienį pranešė Baltieji rūmai.

Taip pat sutarta įvesti suvaržymus Rusijos centriniam bankui ir uždrausti šios šalies oligarchams naudotis finansiniais aktyvais Vakaruose.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen nurodė kad Europos Sąjunga koordinuoja veiksmus su JAV, Jungtine Karalyste ir Kanada dėl naujų sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui, tokiu būdu išpildydamos vieną pagrindinių Ukrainos prašymų.

U. von der Leyen kalbėjo po vaizdo pasitarimo su JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados lyderiais.

Šeštadienio įvykių juostą galite rasti čia.