Europos saugumo ekspertas: Suomija dabar turi prisijungti prie NATO
Jei prašymas dėl narystės būtų nukeltas į kitus metus, iš Rusijos gali kilti kur kas didesnė grėsmė, nei yra šiuo metu.
Anot F. Heisbourgo, įstojimas į NATO būtų geriausias Suomijos pasirinkimas. Jis netiki, kad agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys atslūgs. Jo nuomone, Suomija taip pat neturėtų laukti, kol Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politika sustiprės. Greitai tai neįvyks, pažymi jis.
„Narystė NATO suteikia apsaugą pagal 5 straipsnį, ir Suomijai būtų gerai, kad tokia apsauga būtų suteikta. Ukraina jos neturėjo“, – interviu yle.fi teigia F. Heisburgas.
Jo nuomone, Suomija turėtų prisijungti prie NATO kartu su Švedija. Švedijai įstojus į NATO, o Suomijai – ne, Suomija būtų labiau pažeidžiama. O prisijungimas prie karinio aljanso gali įvykti labai greitai, nes tiek Suomijos, tiek Švedijos karines sistemas galima nesunkiai suderinti su NATO sistema.
Ilgai užsienio ir saugumo politikos srityje dirbęs ekspertas sutinka su Suomijos lyderiais, kurių nuomone, šiuo metu Suomijai nėra jokios karinės grėsmės.
Dabar Rusijos ginkluotosios pajėgos užsiima didesnės už Suomiją šalies užkariavimu. Tačiau tie, kurie aiškina, kad rusai negali užpulti mažesnės už Ukrainą šalies – klysta. Rusijos nuomone, NATO neturi plėstis niekur Europoje. Todėl iš esmės Suomijos narystė NATO, Rusijos požiūriu, neįmanoma.
„Dabar žinome ir tai, kad kai Putinas kažko nori, jis bando tai gauti bet kokiomis priemonėmis. Kaip tuomet reaguos Rusija, jei Suomija paskelbs, kad kreipiasi dėl narystės NATO? Todėl geriausias metas rizikuoti yra dabar, nes Rusija neturi ginkluotųjų pajėgų, pasirengusių reaguoti. Invazija į Ukrainą reikalauja didžiulės karinės technikos ir organizavimo“, – aiškina ekspertas.
2016 metų narystės NATO vertinime taip pat teigiama, kad teikdama paraišką dėl narystės kariniame aljanse Suomija gali patirti didelį Rusijos spaudimą.
F. Heisbourgas mano, kad pateikti prašymą dėl narystės 2023 m. yra daug rizikingiau nei tai padaryti 2022 m. Todėl, jo nuomone, Suomija dabar turėtų surengti plačias ir įvairias diskusijas dėl narystės NATO ir tada surengti referendumą, jei mano, kad tai būtina.
„Greitai pradėkite plačią diskusiją“, – ragina Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis patarėjas Europai ir Paryžiuje įsikūrusios „Fondation pour la Recherche Strategique“ specialusis patarėjas.
