Kad mokesčių reformos ambicija virstų realybe
Šiomis dienomis paaiškėjo, kad Vyriausybėje jau pradėta diskutuoti, kokias mokestines reformas reikėtų inicijuoti šiemet. Premjero Sauliaus Skvernelio pavedimu sudaryta finansų ministro vadovaujama darbo grupė pasiūlymams dėl mokesčių srities reformos parengti. Ši grupė turi iki balandžio pradžios pateikti savo įsivaizdavimą ir skaičiavimus, kokių pertvarkų galima imtis. Tačiau šie siūlymai jokiu būdu nebus iškalti akmenyje, nes lauks dar ilga ir gana sudėtinga mokestinių pertvarkų tolesnio derinimo bei patvirtinimo procedūra.
Ką gali pasiūlyti darbo grupė? Dar svarbiau – ką iš tų pasiūlymų patvirtins Vyriausybė, valdančioji koalicija ir galų gale Seimas? Žodžiu, kokių naujovių mokesčių ir socialinės politikos srityse išvysime kitąmet?
Į šiuos klausimus atsakymų dar nėra. Vargu ar jie bus iki šių metų rudens, kai Seime bus pradėtas svarstyti kitų metų biudžetas, o kartu – ir mokestinių pakeitimų projektai. Lietuvoje yra susiklosčiusi nesveikintina tradicija: nors verslininkai prašo mokestinio aiškumo kuo anksčiau, paprastai šiais klausimais galutinai apsisprendžiama likus vos vienai kitai savaitei iki naujųjų metų ir nepaliekama laiko padoriai pasirengti pakeitimams.
Valdžios atstovai vienas per kitą kartoja, kad šiemet „bus įvertintos visos galimos alternatyvos ir visi gimstantys mokestiniai pasiūlymai“. Teigiama, kad turėtų būti įvertinti dar prieš metus pateikti siūlymai konsoliduoti darbdavio ir darbuotojo mokesčius, jau senoka idėja įvesti „Sodros“ įmokų viršutinę ribą, taip pat turėtų būti pateikta Vyriausybės išvada dėl rudenį Seimo pradėtų svarstyti skirtingų projektų dėl progresinių mokesčių įvedimo. Neatmetama, kad šiemet bus apsispręsta ir dėl to, ar 2019 m. arba vėliau sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bazinį tarifą, tikėtini ir pasiūlymai dėl PVM lengvatų peržiūros. Galbūt bus apsispręsta ir dėl visuotinio nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčių įvedimo.
Rinka laukia, ką valdžia pasakys dėl privataus pensijų kaupimo sistemos reformavimo: trečioji ir antroji pakopos gali būti sujungtos į vieną, taip pat pakeista valstybės dalis, skiriama privačiam kaupimui.
Gali būti, kad šiais aktualiais klausimais darbo grupė pareikš aiškią nuomonę. Bet ar paskui politikai, išsigandę galimo artėjančio rinkėjų keršto, nepavers visos mokesčių sistemos peržiūros profanacija, tik mažu lietumi iš didelio debesies?
Pernai, kai iki bet kokių rinkimų dar buvo toli, jau praleista puiki proga imtis esmingesnių reformų šioje jautrioje srityje. Net vasaros pradžioje pasiūlytieji kiek radikalesni mokestiniai sprendimai iki rudens subliūško, pvz., atsisakyta „Sodros“ įmokų viršutinės ribos, taip ir nepersvarstytos PVM lengvatos.
Net premjeras pripažino, kad pernai įvykdytos mokesčių sistemos korekcijos nebuvo tokios ambicingos, kaip tikėtasi ir kaip iš pat pradžių planuota. Esą to nepavyko padaryti, nes trūko politinės paramos, kai koalicija pradėjo braškėti. Žadama, kad šiemet bus kitaip ir „mokesčių reforma tikrai bus įgyvendinta“.
VŽ linki politikams neatsisakyti išsikeltų ambicingų tikslų, apsispręsti bent dėl tų mokestinių pokyčių, kurie jau senokai būtini. Šie metai arba dar kartą įrodys, kad politiko žodis paprastai nelabai ko vertas, arba galbūt įvyks stebuklas ir pagaliau politiniai pažadai virs realybe.
