Ruošia dirvą naujos mokesčių pertvarkos dėlionei

Sudaryta darbo grupė

Finansų ministerija ketvirtadienį VŽ informavo, kad premjero pavedimu Vilius Šapoka, finansų ministras, dar sausio viduryje pasirašė įsakymą, kuriuo sudaryta darbo grupė „Pasiūlymams dėl mokesčių srities reformos, sąžiningo mokesčių mokėjimo skatinimo ir paskatų šešėlinės ekonomikos mažinimo parengti“.

Paties p. Šapokos vadovaujamoje grupėje yra Vyriausybės kanceliarijos, Finansų, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos banko, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai.

„Atitinkamus pasiūlymus darbo grupė ministrui pirmininkui ir Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisijai turėtų parengti ir pateikti iki balandžio pradžios“, – pranešė VŽ Finansų ministerija.

Žada vertinti „visas alternatyvas“

Kol kas nedetalizuojama, kokius mokesčius ar jų tarifus gali paliesti šiųmetė pertvarka. Kiek anksčiau p. Šapoka VŽ yra minėjęs, kad „bus įvertintos visos galimos alternatyvos ir visi gimstantys pasiūlymai, susiję su darbo apmokestinimu, taip pat su mokesčių administravimo gerinimu ir šešėlinės ekonomikos mažinimu, ir pasirinkti geriausi sprendimai“.

Be kita ko, turėtų būti įvertinti dar prieš metus pateikti pasiūlymai konsoliduoti darbdavio ir darbuotojo mokesčius, jau senoka idėja įvesti „Sodros“ įmokų lubas, taip pat turėtų būti pateikta išvada dėl pernai rudenį Seimo pradėtų svarstyti skirtingų politikų pateiktų įstatymų projektų dėl progresinių gyventojų pajamų mokesčių įvedimo. Vyriausybė, vadovaudamasi šios darbo grupės išvada balandį pateiks Seimui savo nuomonę dėl progresinių mokesčių įvedimo galimybės.

Neatmetama, kad darbo grupėje bus apsispręsta ir dėl to, ar 2019 m. arba vėliau įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir daugelio tarptautinių finansinių organizacijų siūlomą automobilių mokestį. Kol kas šių mokesčių įvedimo galimybes dabartinės valdžios atstovai vertina gana skeptiškai.

Premjeras irgi tikina, kad vykdant šių metų mokesčių sistemos pertvarką didesnį dėmesį ketinama skirti darbo užmokesčio apmokestinimo peržiūrai. „Bet noriu patikinti, kad Vyriausybė tikrai šiemet įvykdys mokestinę reformą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė p. Skvernelis.

Jis pripažino, kad pernai įvykdytos mokesčių sistemos korekcijos, įsigaliojusios nuo š. m. pradžios, nebuvo tokios ambicingos, kaip tikėtasi ir kaip iš pat pradžių buvo planuota. Esą to nepavyko padaryti, nes trūko politinės paramos, pradėjus braškėti koalicijai su socialdemokratais. „Tačiau gruodį biudžeto priėmimas parodė, kad Vyriausybė jau turi pakankamą paramą Seime, todėl tikimės, kad šiemet pavyks įgyvendinti ambicingesnę mokesčių pertvarką“, – kalbėjo premjeras.

Primena, kad viską stabdys rinkimai

Esą balandį atsiradus pirmiesiems pasiūlymams dėl mokesčių pertvarkos Vyriausybė iki vidurvasario pateiks savo išvadas, kas įgyvendintina, kas dar atidėtina. Rudenį į kitų metų biudžeto projektą bus įtraukti visi tie pasiūlymai mokesčių srityje, dėl kurių bus rastas politinis sutarimas Vyriausybėje ir valdančiojoje koalicijoje.

Pernai pirmieji Vyriausybės pasiūlymai dėl mokesčių sistemos pertvarkos atsirado birželio pradžioje. Tiesa, iki rugsėjo, kai buvo Seimui pateiktas 2018-ųjų biudžeto projektas, šie mokestiniai pasiūlymai gerokai pakito, daugumos iš jų atsisakant.

Politikos ir ekonomikos ekspertai atsargiai vertina valdžios galimybes šiemet imtis bent kiek radikalesnių sprendimų mokesčių srityje. Mat atkreipiamas dėmesys, kad tokius sprendimus gali stabdyti įsibėgėjanti kitąmet įvyksiančių savivaldybių ir merų, prezidento bei Europos Parlamento rinkimų kampanija.

„Pernai buvusiuose pasiūlymuose dėl mokesčių sistemos pertvarkos nebuvo labai daug ambicijos. Tai tebuvo tik mokesčių sistemos „pamasažavimas“, o ne radikali reforma. 2018-aisiais tokias ambicijas gali tirpdyti laiko ir galimybių stoka – juk rinkimai jau nebetoli“, – VŽ sakė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Galima spėti, kad sudarytoji darbo grupė šešėlio mažinimo srityje turbūt pateiks kažką iš įprasto priemonių asortimento. Tai gali būti grynųjų ribojimas, mokesčių mokėtojų motyvacijų didinimas per kvitų loteriją ir per visokių baudų didinimą., išmaniosios mokesčių administravimo sistemos diegimas ir t. t.“, – tvirtino ekonomistė Rūta Vainienė.