Mačiulis: recesijos rizika – didžiausia nuo krizės

Publikuota: 2015-10-07
Atnaujinta 2015-10-07 14:20
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Tikimybė, kad pasaulio ekonomiką apims recesija siekia 30%, tačiau pagrindinis scenarijus numato augimą tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Jeigu nebus blogų naujienų iš užsienio, Lietuvos BVP kitąmet turėtų augti 3%.

„Šiuo metu rizika, kad pasaulio ekonomiką apims recesija, yra didžiausia nuo 2009 m. Mūsų vertinimu, tokio scenarijaus tikimybė siekia 30%“ – metinėje „Verslo žinių“ buhalterių konferencijoje teigia Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Nerimas kyla dėl lėtėjančio Kinijos ūkio, atpigus žaliavoms ekonomika krenta Rusijoje ir Brazilijoje bei mažesnėse besivystančiose šalyse.

Skirtumas tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių BVP augimo šiuo metu sumažėjo iki dviejų procentinių punktų.

„Kinijos eksportas šiemet krenta, traukiasi statybų apimtys, recesija jau apėmė šešis šiaurinius šalies regionus, todėl Kinijos valdžios planai kitąmet padidinti šalies BVP 7% nėra realūs“, – teigia p. Mačiulis.

Tačiau pagal pagrindinį „Swedbank“ scenarijų, besivystančios šalys neturėtų nusitempti pasaulio į recesiją. Bankas prognozuoja, kad kitąmet euro zonos ir JAV BVP augs. Lietuva į euro zoną šiemet eksportuoja 75% prekių ir paslaugų.

Skolina daugiau

„Euro zonoje po ilgo laikotarpio atsigauna skolinimasis, ypač jis auga senose ES narėse, o tai yra investicijų ir vartojimo šaltinis“, – teigia p. Mačiulis.

Bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanas pradės kelti 2017 m. pabaigoje. Švedija kitąmet dar gyvens neigiamų palūkanų aplinkoje.

Lietuvos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį krito dėl atsargesnio vartojimo įvedus eurą ir sumažėjusio eksporto.

„Gyventojai daug išleido lėšų prieš įvedant eurą, o po jo įvedimo leido pinigus atsargiau, todėl mažėjo vartojimas“, – teigia p. Mačiulis. Tačiau vėliau ekonomikos aktyvumas augo.

„Prognozuojame, jog šiemet Lietuvos ekonomika augs beveik 2%, o kitus du ateinančius metus – po 3%. Tokio augimo galime tikėtis, jeigu nebus augimą slopinančių jėgų iš išorės ir papildomo ekonomikos skatinimo Lietuvoje“, – teigia p. Mačiulis.

Neigiamas balansas

Kitą vertus, Lietuva jau yra antroje ekonomikos ciklo dalyje, kai pradeda formuotis tam tikri disbalansai ir artėjama prie ekonomikos nuosmukio. Tačiau kada jis bus, prognozuoti sunku.

Einamosios sąskaitos deficitas vėl tampa neigiamas – eksportuojame mažiau nei importuojame. Lietuviškos kilmės prekių eksportas neauga nuo 2012 m., o importo apimtys, didėjant darbo užmokestis, pučiasi.

Dar vienas pavojaus signalas – darbo užmokestis trečius metus Lietuvoje auga sparčiau nei darbo našumas. Tiesa, prieš tai darbo užmokestis atsiliko nuo darbo našumo. Šiemet Lietuvos ekonomika auga dėka vidaus vartojimo.

Anot p. Mačiulio, šiemet darbo užmokestis auga 5%, didėja dirbančiųjų skaičius. Kitąmet darbo užmokestis turėtų didėti 6%, tačiau didesnė šio augimo dalis tenka minimalios mėnesinės algos didinimui.

Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos labai sumažėjo – pagal lietuviškų prekių eksporto apimtis Rusija dabar užima15 vietą.

FOTOGALERIJA WEB Buhalterių konferencija 2015 (38 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 127 mln. eurų neplanuotų pajamų  1

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–gegužės mėnesiais siekė 4,224 mlrd. Eur – 3,1% (127,3 mln.

Verslo aplinka
2019.06.12
Estai gerokai sumažins akcizus svaigalams 13

Nuo šio vidurvasario Estijoje turėtų ketvirtadaliu sumažėti akcizai visiems alkoholiniams gėrimams. Tikimasi,...

Verslo aplinka
2019.05.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau