BVP augimas – mažiausias nuo 2010-ųjų
BVP II ketvirtį realiai paaugo 1,3%, praneša Statistikos departamentas. Daugiausia įtakos metiniam BVP augimui turėjo apdirbamosios gamybos, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių veiklos rezultatai.
Palyginti su 2015 m. I ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 0,6%.
I pusmetį BVP siekė 17,5 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, realus BVP pokytis sudarė 1,4%.
infogr.am::infogram_0_bvp_ii_ketv-31983
Statistikos departamentas ketvirtadienį taip pat patikslino I ketvirčio metinį BVP augimą. Jis pakoreguotas nuo 1,5% iki 1,6%. 2015 m. I ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 8,236 mlrd. Eur.
Išvengta techninės recesijos
Pasak Roko Grajausko, „Danske Bank“ Baltijos šalių analitiko, paskelbti rodikliai rodo, kad Lietuva išvengė vadinamosios techninės recesijos, kai ekonomika traukiasi du ketvirčius iš eilės. Šių metų I ketvirtį, palyginti su 2014 m. IV ketvirčiu, BVP traukėsi 0,5%.
„Ekonominiams įmonių lūkesčiams išliekant teigiamiems, nesimato ir investicijų sulėtėjimo ženklų. Ypač džiugina automobilių įsigijimai, kurie II ketvirtį augo net 18% ir kurių didžiąją dalį įsigyja verslo įmonės. Statybos įmonės taip pat vis dar išgyvena ekonominį bumą – I ketvirtį statybos įmonių apyvarta augo net 18%, jų aktyvumas išlieka didelis ir II ketvirtį“, – sako ekspertas.
Vertindamas rezultatus, p. Grajauskas sako, kad daugiausia neigiamos įtakos turėjo sumenkęs prekybos balansas.
„Pagrindinis neigiamas veiksnys eksportui išlieka besitraukianti Rusijos ekonomika. Kita vertus, neigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai būtų gerokai didesnis, jei ne Lietuvos eksportuotojų lankstumas. Sausį-gegužę eksportas augo daugiau kaip 10% į ES šalis, 15% į Šiaurės Europos šalis, 13%į kitas rinkas, tokias kaip Pietų Korėja, Turkija, Saudo Arabija, pietryčių Azijos šalys. Prie praradimų Rusijos rinkoje itin sėkmingai prisitaikė pieno pramonės įmonės, kiek mažiau – mėsos perdirbėjai. Iš viso prekių eksportas sausį-gegužę augo 1% o importas – 10%“, – skaičiuoja p. Grajauskas.
Analitikas prognozuoja, kad neigiama Rusijos įtaka vis slops, ir tai suteikia vilties, jog šis veiksnys didelių ir ilgalaikių padarinių Lietuvos ekonomikos perspektyvoms neturės.
