Tai bus „Brexit“ ar ne?

Žinant tai, kad didžioji dalis parlamento narių, tiesą sakant, yra prieš „Brexit“, būtų sudėtinga prognozuoti, kas nutiktų tokio balsavimo metu ir kas būtų toliau, jei parlamentas neratifikuotų vyriausybės susitarimų su ES dėl „Brexit“. Kada bus skelbiamas Aukščiausiojo teismo sprendimas, dar nėra aišku, ir galbūt pastarasis sujudimas yra tik audra stiklinėje, tačiau tokia įvykių eiga verčia tiek finansų, tiek ir politinį pasaulį toliau jaudintis dėl Didžiosios Britanijos ateities.

Liūdno scenarijaus valiuta

Per šiuos metus svaras neteko 17% vertės JAV dolerio atžvilgiu, pasiekdamas 30 metų silpniausią lygmenį, ir 23% vertės euro atžvilgiu. Tiesą sakant, tokių tendencijų rinkos dalyviai ir tikėjosi. Svarui pastarąjį mėnesį nutiko ir dar didesnių bėdų, kuomet per keletą minučių ar dėl žmogiškos klaidos, ar dėl daugeliui turbūt ne itin gerai suprantamos algoritminės prekybos, svaras staiga prarado 6% vertės. Nepaisant to, kad praradimai kone akimirksniu didžiąja dalimi atsistatė, šis spyglys išties buvo tarsi dūris į nugarą ir taip vos kvapą atgaunančiam svarui. Tegul šis staigus kurso susvyravimas ir nėra fundamentalius ekonomikos ar valiutų rinkos pagrindus griaunantis pokytis, bet jis puikiai iliustruoja itin trapią Didžiosios Britanijos situaciją.

Nors po „Brexit“ sprendimu pasibaigusio referendumo Didžioji Britanija pakankamai švariai susitvarkė politiniame lygmenyje (per daug negaištant laiko buvo paskirta nauja vyriausybė, vadovaujama Theresa May), šiuo metu atrodo, kad drąsiai prie šalies vairo stoję politikai trypčioja vietoje. Philipas Hammondas, Didžiosios Britanijos kancleris, teigia, kad šalis sieks bendradarbiauti su ES dėl tarptautinės prekybos, o kitas tuo pat metu aiškina, kad svarbiausia – išvyti visus imigrantus, nepaisant to, ką tai gali kainuoti šaliai (ne paslaptis, kad šitokia retorika pasižymi B. Johnson). Kol vyriausybė nesugeba tinkamai suformuluoti savo tikslų ir painiojasi komunikacijoje, tol, suprantama, išorės stebėtojai, pradedant potencialiais investuotojais, baigiant finansinės sistemos dalyviais, nerimauja.

Iš naujo drožiami pieštukai prognozėms

Pastaruoju metu T. May laikėsi nuomonės, kad prioriteto likti vieningoje rinkoje su ES Didžioji Britanija gali neteikti. Pirmiausia, tai atskleidžia, kad „Brexit“ vis dėlto nebuvo klaida, kaip kad buvo plačiai komentuojama iškart po referendumo – britai išties tai ir turėjo minty. Ir dabar jau atrodo, kad, siekdami aukštesnių nacionalinio identiteto įtvirtinimo tikslų, jie yra pasirengę aukoti ekonominius siekius. Ką gi, iškart po referendumo suskubę piešti recesinius scenarijus Didžiosios Britanijos ekonomikai, dabar turime iš naujo pasidrožti pieštukus.

Kitiems metams recesija šaliai nebeprognozuojama, verslo nuotaikos ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai, kad ir suprastėję, išlieka gana sveiki, pramonės aktyvumas taip pat laikosi gerai. Taigi, atrodo, kad ir nenorint, tenka pripažinti – ekonominės katastrofos Didžioji Britanija, panašu, nepatirs, labai skubėti su išstojimą iš ES reglamentuojančiu straipsniu niekas nespaudžia, o „emigrantai prieš laisvą prekybą“ bus sprendžiantis elementas, kursiantis tolesnius santykius tarp Didžiosios Britanijos ir likusio pasaulio.

Grįžtant prie svaro sterlingų, perspektyvos išlieka ne itin džiugios. Kai kurie rinkos dalyviai jau kalba, kad svaro vertė susilygins su euru. Mes nesame tokie pesimistai ir kol kas liekame prie 0,92 kurso tikslo euro atžvilgiu (šiuo metu kursas svyruoja ties 0,90). Nors, žvelgiant iš fundamentalios perspektyvos, svaras dabar yra ypatingai pigus, politinė rizika šiuo metu yra kaip niekad didelė.

Poveikio bangos atrieda iki Lietuvos

Ką silpnas svaras reiškia Didžiajai Britanijai, ES ir Lietuvai? Pirmiausia, tai neigiamas poveikis Lietuvos ir ES eksportuotojų konkurencingumui, nuo kurio, deja, nėra būdo visiškai apsidrausti, kaip, tarkime, nuo valiutų rizikos. Žvelgiant iš kitos pusės, tas pats veiksnys britams reiškia stipriai brangstančias importuojamas prekes ir paslaugas. O kadangi Didžiosios Britanijos prekybos balansas yra neigiamas, šalies eksportas yra nuolatos mažesnis nei importas – pigus svaras reiškia papildomą infliacinį spaudimą šalies ekonomikoje. Europos Sąjungos ekonomikos augimas taip pat modeliuojamas iš naujo. Ir šiuo metu skelbiamais duomenimis, kurie jungia rinkos dalyvių prognozes, ES BVP gali prarasti iki 0,5% BVP augimo 2018 metais, jei nebus rasta palankaus skyrybų scenarijaus. Taigi, tikrai nėra taip, kad Didžiosios Britanijos išėjimas iš ES būtų tik Didžiosios Britanijos reikalas.

Kalbant apie Lietuvą, emigrantų atlyginimai santykinai mažėja, kitais žodžiais tariant, tą patį svarų kiekį pervesdami į Lietuvą (ar į kitą Europos šalį) emigrantai galų gale atsiunčia maždaug 20% mažiau eurų, nei atsiųsdavo, pavyzdžiui, šių metų pradžioje. Emigrantų perlaidos Lietuvos ekonomikoje sudaro daugiau nei 4% BVP. Taigi, svaro kurso kritimas ir tolesnės niūrios perspektyvos bangomis atsirita ir iki Lietuvos.

Komentaro autorė – Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė