Tarp poligono steigimo Kapčiamiestyje argumentų – ir lenkų planai dėl savo poligono
Papildyta 2–3 skirsniais
„Kartu su sąjungininkais lenkais kalbėsime apie plėtrą, lenkai savo teritorijoje irgi mato galimybę įkurti poligoną, kur Europoje tokių pavyzdžių nėra“, – sakė B. Bieliauskas.
Taip viceministras pirmadienį kalbėjo Lazdijų rajone susitikęs su Kapčiamiesčio gyventojais, argumentuodamas, kodėl poligonas turėtų atsirasti būtent šiame miestelyje.
Kaip po susitikimo su gyventojais B. Bieliauskas nurodė BNS, Lenkija neatmeta galimybės steigti poligoną savo teritorijoje po to, kai pažangą kuriant poligoną Kapčiamiestyje parodys Lietuva.
„Turėtume pasidaryti pas save, o tada šnekėtis su kaimynais apie galimybes plėstis. Bet manau, kad sausį išgirsite žinių, nes ministras susitiks su lenkų gynybos ministru, tai jie šitą klausimą irgi turėtų paliesti“, – sakė viceministras.
„Turbūt, kad pasienio ruože, čia kariškiai turėtų pasakyti, tiek mūsų Lietuvos kariuomenė, tiek Lenkijos kariuomenė, kaip jie matytų poligonų apjungimo ar buvimo šalia vienas kito galimybes“, – pažymėjo B. Bieliauskas.
Praėjusį pirmadienį Valstybės gynimo tarybai (VGT) paskelbus apie planus Kapčiamiestyje steigti brigados dydžio poligoną, prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad Suvalkų koridoriaus gynybai bus skiriamas ypatingas Lietuvos, Lenkijos ir NATO dėmesys.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) taip pat skelbė, kad poligonas netoli Lenkijos sienos „ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene“.
Be to, gyventojus B. Bieliauskas siekė įtikinti argumentu, kad poligonas Kapčiamiestyje sukurtų atgrasymo efektą Baltarusijai, netoliese turinčiai Gožos poligoną, pabrėžė, jog kitur Lietuvoje nėra beveik 15.000 hektarų poligonui reikalingos valstybinės žemės.
„Šitie dalykai sprendė, kodėl Kapčiamiestyje turėtų atsirasti poligonas. Tie dalykai turbūt atsako į daugelį klausimų bendruomenės pirmininkei, kodėl būtent pasirinktas Kapčiamiestis“, – sakė B. Bieliauskas.
Taip jis šnekėjo Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkei Ramintai Karauskienei keliant klausimus, kodėl poligoną ketinama kurti Kapčiamiestyje ir diskusijos su gyventojais nevyko anksčiau: „Kodėl mes sužinojome tada, kai sužinojo visa Lietuva?“
Sausį – tolesnės diskusijos su turto savininkais
Pasak B. Bieliausko, konstruktyvesnio dialogo ministerija tikisi 2026-ųjų pradžioje, kai ketina susitikti su gyventojais, kurie pagal Registrų centro išrašus turi nekilnojamojo turto teritorijose, kur numatoma kurti poligoną.
„Sausio antroje pusėje, tikiuosi, sėsime, dar galutinai neapsisprendėme, kokio dydžio grupėmis kalbėtis, kad dialogas būtų konstruktyvus, kad galėtume apsitarti individualiai kiekvienos sodybos klausimą, kaip papuola, kur papuola, kokios galėtų būti galimybės išmokėjimui, kada tas galėtų įvykti“, – BNS teigė viceministras.
Jis pažymėjo, kad poligono teritorija gali būti koreguojama siekiant išsaugoti sodybas, ir atvirkščiai – KAM svarstys privatų turtą įtraukti į poligono ribas, jeigu savininkai pageidauja jo išpirkimo.
„Yra pavyzdžių, kad žmonės gyvena ir vidury poligonų, ir jiems netrukdo poligono buvimas šalia. Su kiekvienu individualiai tariantis bandysime rasti kompromisą ir netgi mokomąsias teritorijas išskirdami kažkokiomis zonomis viduryje poligono teritorijos“, – sakė B. Bieliauskas.
KAM Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius susitikime gyventojams paaiškino, kad poligono teritorijoje gali būti vykdoma tik kariuomenės veikla, o mokomojoje teritorijoje galima ir kita veikla, civilių gyvenimas.
„Tai yra pagrindiniai skirtumai tarp poligono ir mokomosios teritorijos ir tikrai atliepsime, (…) jeigu gyventojai nenorės iš ten išsikraustyti, ribą trauksime poligono, kad neįeitų sodyba. Jeigu matysime, kad gyventojai nenori nutraukti savo turizmo, nei verslo, spręsime tą pačią problemą per tokios (mokomosios – BNS) teritorijos įkūrimą“, – nurodė A. Daškevičius.
Gyventojai dvejoja kompensacijos pakankamumu
Tik Ilonos vardu BNS prisistačiusi Kapčiamiesčio gyventoja, dalyvavusi susitikime su valdžios atstovais, teigė, kad gyventojams ypač aktualus kompensacijos už paimtą turtą dydis.
„Jeigu ir iškeldins, tai turto vertinimas individualus bus, bet rinkos kainos yra labai skirtingos Lazdijų rajone. Ir jeigu žmogus kažkur bandys įsigyti Druskininkų, Varėnos ar Alytaus (rajonuose – BNS), kainos kelis kartus yra didesnės. Žmogus tiesiog neturės, kur išeiti, jeigu jam bus sumokėta ta kompensacija“, – sakė moteris.
„Mes papuolame į galbūt mokomąją, ne manevrinę teritoriją. Tai ten galbūt galimybė išliks gyventojams gyventi, bet nekilnojamasis turtas, miškai, kaip supratome, bus paimta. Žinoma (siekiame likti – BNS), kadangi visas gyvenimas, šaknys čia“, – pažymėjo ji.
Ilonos teigimu, susirinkusieji buvo „įaudrinti, labai pikti, nepatenkinti mūsų politikais ir tokiais sprendimais“ dėl poligono steigimo, Kapčiamiesčio gyventoja pasigedo aiškumo.
„Daugiau individualūs pokalbiai (bus rengiami KAM – BNS), bet kol kas į klausimus labai abstrakčiai buvo atsakyta, tik pirmą kartą buvo parodytas preliminarus teritorijos žemėlapis“, – BNS kalbėjo moteris.
Savo ruožtu, Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė gyventojus tikino prisiimanti atsakomybę už įsipareigojimus ir sprendimus, kurie priklauso nuo jos, savivaldybės tarybos ar administracijos.
VERSLO TRIBŪNA
Kam atiteks pensijų fonde sukaupti pinigai, jeigu pensijos nesulauksiu? Šis ir kiti klausimai neduoda ramybės pensijų fonduose kaupiantiems gyventojams. Nors II pakopos pensijų fondams jau daugiau nei 20 metų ir gyventojai juose jau sukaupė 10 milijardų eurų, apie juos vis dar sklando ne vienas mitas. Čia aptariame dažniausius klaidingus įsitikinimus ir paaiškiname, ką iš tiesų verta žinoti apie kaupimą II pakopoje.
Akcijų pardavimo sandoris, dar vadinama įsigijimo ir susijungimo sandoriu (angl. M&A) ir rizikos kapitalo investavimo sandoris (angl. VC) – du sandorių tipai, minimi kalbant apie įmonių įsigijimus ir investicijas į įmones. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi – ne tik teorijoje, bet ir praktikoje? Kas dažniausiai pakiša koją, atrodytų, daug potencialo turinčiam sandoriui, ir kaip rinkoje vykstantys procesai keičia sandorių realijas?
Vilniaus Pilaitės rajonas yra didžiausias ir gyventojų skaičiumi Vilniaus mieste ir nesustoja augti. Šiame rajone, Karaliaučiaus gatvėje įsikūrusiame „Omberg Group“ projekte „Vyšnios“, pabaigus 4 etapą, iš viso bus 608 butai ir 40 komercinių patalpų įvairiems verslams. Šalia projekto įrengtas parkas, sutvarkyta teritorija su patogia infrastruktūra. Todėl projektas išsiskiria patrauklumu ne tik tarp butų pirkėjų – čia jau aktyviai kuriasi ir verslai. Kai kurias patalpas galima įsigyti jau su jose įsikūrusių verslų nuomos sutartimis, užtikrinančiomis garantuotą investicinę grąžą.
Tvarumo istorijų rinkoje daugėja, o įmonių deklaruojami tikslai skamba gražiai. Visgi jei aiškių mechanizmų jiems įgyvendinti nematyti, pasitikėjimas tvarumu gali ištirpti greičiau nei CO2 skaičiai ataskaitose. Todėl „G“, valdysena, tampa ypač svarbia ESG dalimi, kuri geriausiai parodo, ar tvarumas yra reali strategija, ar tik komunikacijos kampanija.
„Kai ateis 2027-ieji metai, aš nuolankiai priimsiu žmonių, kurie manimi pasitikėjo 2023-iaisiais, valią. Šiandien aš esu tarp kūjo ir priekalo, esu žmogus, kuris turi pareigą atstovauti interesams, esu žmogus, kuriam rūpi valstybė ir kuris turi užtikrinti, kad jus tos žinios, kurios yra Vilniuje, pasiektų“, – į susitikimo dalyvius kreipėsi merė.
Ji vylėsi, kad gyventojams ir valdžios atstovams pavyks rasti kompromisą dėl planuojamo poligono.
KAM duomenimis, Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14.600 hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2.000 privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3.500–4.000 karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Spalį KAM ir Lietuvos savivaldybių asociacija susitarė dėl naudų savivaldybėms, kuriose veikia ar bus steigiami kariniai poligonai.
Pagal susitarimą, iki 2030 metų šioms savivaldybėms kasmet planuojama skirti po 25 mln. Eur civilinei saugai stiprinti, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą, o savivaldybių mobilizacijos pareigūnų stiprinimui – iki 5 mln. Eur.
