2025-08-19 13:02

Laikinasis premjeras neatsisako siekio sutaupyti 137 mln. Eur

Rimantas Šadžius, laikinasis premjeras ir finansų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rimantas Šadžius, laikinasis premjeras ir finansų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Laikinasis premjeras ir finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tikslas 2026 metais ministerijoms sutaupyti 137 mln. Eur išlieka, tačiau jis pripažįsta, kad ne visos institucijos į tokią iniciatyvą žiūri pozityviai.

„Biudžetas toliau planuojamas, neslėpsiu, taupymas yra skausmingas procesas, bet aš sieksiu, kad mes šituo keliu eitume į priekį, nes taupyti reikia, turime kitų būtinų reikmių, kurias turime finansuoti, ir galiausiai tikiuosi savo tikslą – 5% valdymo išlaidų sumažinimą – pasieksime“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams antradienį sakė R. Šadžius.

„Ne visose ministerijose į šitą iniciatyvą buvo pasižiūrėta labai pozityviai, bet, manau, sutarimą rasime“, – kalbėjo jis.

Jis negalėjo atsakyti, kiek jau įsipareigota sutaupyti iki šiol.

„Dabar sunku pasakyti, kadangi konkrečiai pagal šitą punktą duomenų nerenkame, dirbame su atitinkamų institucijų biudžetais ir kartu su institucijomis žiūrime ir patariame, kur dar galima pasispausti. (...) Mes planuodami biudžeto išlaidas sieksime šito tikslo įgyvendinimo“, – aiškino R. Šadžius.

Jis gegužę teigė, jog išanalizavus ministerijų informaciją apie galimus sutaupymus paaiškėjo, kad jų suma siektų tik apie 38 mln. Eur. 

Kandidatė į premjerus Inga Ruginienė interviu BNS rugpjūčio pradžioje sakė, kad ministerijos jau pateikė pirminę savo biudžetų viziją, kuri „atrodo neblogai, nes tam tikrų sutaupymo eilučių yra“, ministerijos įvykdė tai, ko finansų ministras prašė. 

Finansų ministerija pasiūlė Vyriausybei įpareigoti kiekvieną ministeriją, išskyrus Krašto apsaugos, nuo kitų metų po 5% mažinti išlaidas. Planuota, kad vien 2026 metais ši suma galėtų siekti 137 mln. Eur.

R. Šadžius balandį sakė, kad taupyti bus siekiama išlaidas, skirtas, pavyzdžiui, informacinėms technologijoms, konferencijoms, patalpų išlaikymui ir panašiai. Jo teigimu, per ilgesnį laikotarpį taip tikimasi sutaupyti iki 1 mlrd. Eur, o šias lėšas būtų galima skirti gynybos finansavimui. 

Į sutaupymų skaičiavimą nėra įtrauktos socialinės išmokos, pensijos, skatinamosios įmokos į pensijų fondus ar mažų pensijų priemokos, privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įmokos, gydytojų rezidentų, pedagogų, pareigūnų algos, neformaliojo ugdymo ir studijų krepšeliai, Kelių priežiūros ir plėtros programa, ir kai kurios kitos išlaidos. 

Tikisi, kad mokestiniai pokyčiai išliks bent šią kadenciją

R. Šadžius po susitikimo su G. Nausėda taip pat sakė nepritariantis, kad būtų atsitraukta nuo birželio pabaigoje Seimo priimtos mokesčių reformos.  

Jis teigia, kad tai būtų nesolidu, be to, Lietuva galėtų negauti visų numatytų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų.  

„Tai ne vien lengvatų grąžinimo klausimas, bet tai yra rizika vis dėlto neįvykdyti tų rodiklių, kuriuos mes pateikėme kaip įvykdytus Europos Komisijai teikdami mokėjimo prašymą iš RRF fondo ir tai labai brangiai kainuotų mūsų šaliai“, – teigė R. Šadžius.

„Kaip žinote, neįvykdymas šitų rodiklių galėtų siekti iki 400 mln. Eur nuoskaitos nuo mums numatyto fondo. (...) Tai didžiulė suma, kurią, jeigu ji ateina, mes įliejame tiesiai į šalies ekonomiką ir tai mūsų ekonominio augimo tam tikra garantija. Dėl to aš tikrai nepritarčiau tiems vadinamiems atsukimams“, – pridūrė jis.

Finansų ministras teigė besitikintis, kad Seimo pavasario sesijoje priimti pakeitimai išliks bent per šią Seimo ir Vyriausybės kadenciją. 

„Pradėjimas atšaukinėti kažkokius pakeitimus, dėl kurių jau buvo Seime sutarta, tam to stabilumo nepridėtų. Atvirkščiai, matyt, būsimiems investuotojams sukeltų rimtų abejonių. Žmonės čia tai nusprendžia, tai vėl atšaukia. Dėl to iš tikrųjų teisinga taktika būtų gyventi su tais pakeitimais, kurie yra, pasižiūrėti, kaip jie veikia“, – aiškino R. Šadžius.

Tuo metu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ūkininkams, pasak ministro, turėtų būti taisoma. 

„Žemės ūkio darbuotojų lengvata, apie kurią kalba, be abejo, eis, kadangi ta lengvata buvo Seime labai impulsyviai, be jokio ekspertinio indėlio priimta ir ji kelia rimtų problemų ją taikyti. Tai šitą klausimą, be abejo, reikės spręsti. O visa kita koalicijos būsimi partneriai, žinoma, aptarinės“, – sakė finansų ministras. 

Europos Komisija (EK) yra įšaldžiusi Lietuvai skirtų 400 mln. Eur RRF lėšų laukiant, kol šalis priims mokesčių pakeitimus, pirmiausia įvedant visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

R. Šadžius liepos pradžioje teigė besitikintis, jog Seime priimtas mokesčių paketas turėtų tenkinti Komisiją, o minėta suma ar bent didžioji jos dalis Lietuvai bus išmokėta.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791