Negavus ES finansavimo „dronų sienai“ VSAT vadas sako, kad bus ieškoma kitų šaltinių
„Nematyčiau čia didelės problemos dėl to, kad tas projektas nebuvo pasirinktas finansuoti. Manau, kad galėsime ieškoti kitų finansavimo šaltinių šitam projektui“, – pirmadienį žurnalistams sakė vadas.
„Jis („dronų sienos“ projektas – BNS) galbūt būtų daugiau orientuotas į regioninį bendradarbiavimą, regioninės sistemos sukūrimą“, – pridūrė jis.
R. Liubajevo teigimu, ES finansuoja kitus su bepiločių orlaivių, antidroninės sistemos įsigijimus.
BNS skelbė, kad Lietuva ir Estija negavo Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, skirtai saugoti valstybių pasienį.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, organizuojant VSAT darbą, dronai ir kitos inovatyvios technologijos pasikeitus saugumo situacijai regione yra būtinybė.
Kaip BNS informavo VSAT, finansavimo paraišką Briuselis atmetė kovo pradžioje.
Pernai gegužę tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad regiono valstybės sutarė sukurti vadinamąją „dronų sieną“.
Tuomet ji BNS sakė, kad „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių. Ji nesiėmė vertinti, kada ši idėja bus realizuota.
Kurtų valstybės lėšomis
Lietuvai ir Estijai negavus Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, premjeras Gintautas Paluckas sako apgailestaujantis, kad šiuos klausimus teks spręsti nacionaliniu lygiu ir valstybės lėšomis.
„Akivaizdu, jog ir Briuselyje nevienodai matome, kuo gyvena mūsų valstybės narės ES. Ir lieka tik apgailestauti, kad šiuos klausimus turėsime spręsti savo nacionalinių valstybių pastangomis ir lėšomis“, – pirmadienį Marijampolėje žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
„Europa yra didelė, interesai skiriasi ir kai kada tai, kas mums skauda ar mums yra svarbu, Europai nelabai“, – pridūrė jis.
Lietuva ir Estija negavo Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, skirtai saugoti valstybių pasienį.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, organizuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) darbą, dronai ir kitos inovatyvios technologijos pasikeitus saugumo situacijai regione yra būtinybė.
Kaip BNS informavo VSAT, finansavimo paraišką Briuselis atmetė kovo pradžioje.
Paklaustas, ar toks ES sprendimas nėra nuviliantis, jog Bendrijos lėšas skiriant įvairioms sritims jų netenka gynybai, G. Paluckas teigė, kad reikia džiaugtis lėšomis, kurių sulaukiama.
„Gerai, kad finansuoja kažką, nes mes tada galime finansinius išteklius nukreipti ten, kur mums atsiranda kitas poreikis, kuris Europoj galbūt nėra svarbus“, – kalbėjo premjeras.
„Bet taip sukonstruota Europa. Reikia derėtis, reikia žiūrėti, kur mes galime paremti pietiečių poreikius, kad jie paremtų mūsų, šiauriečių, poreikius. Na, šį kartą nepavyko susitarti, bet mėginsime kitą kartą“, – sakė jis.
Pernai gegužę tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad regiono valstybės sutarė sukurti vadinamąją „dronų sieną“.
Trys nauji sraigtasparniai
Šiemet Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) gavus tris naujus sraigtasparnius, pasieniečių poreikiai bus patenkinti, sako VSAT vadas.
Taip jis kalbėjo pirmadienį pasieniečiams pristatant naują Kaliningrado tranzito stebėjimui skirtą orlaivį.
„Mūsų sraigtasparnių parką papildė dar vienas modernus, šiuolaikiškas „H145“ sraigtasparnis, kuris padės mums užtikrinti Kaliningrado tranzito įgyvendinimą ir tai vienas iš trijų nupirktų sraigtasparnių, kuris šiais metais pasiekė ir pasieks VSAT“, – Paluknio aerodrome sakė R. Liubajevas.
„Kai atvyks dar vienas sraigtasparnis, tai tikrai visus poreikius savo patenkinsime“, – teigė jis.
„H145“ yra antrasis šiemet pristatytas tokio tipo sraigtasparnis. Pirmasis atvyko kovo pradžioje, o trečiasis pasieniečius turėtų pasiekti iki liepos. Juos pasieniečiai įsigijo 2023 metais.
„Iš principo, sraigtasparniai identiški, šiek tiek skiriasi įranga, kuri sumontuota, tai integruota sistema, kuri apima ir stebėjimo įrangą, žmonių aptikimui ir gelbėjimui, tokio labai plataus profilio sraigtasparniai“, – sakė VSAT vadas.
VERSLO TRIBŪNA
Kam atiteks pensijų fonde sukaupti pinigai, jeigu pensijos nesulauksiu? Šis ir kiti klausimai neduoda ramybės pensijų fonduose kaupiantiems gyventojams. Nors II pakopos pensijų fondams jau daugiau nei 20 metų ir gyventojai juose jau sukaupė 10 milijardų eurų, apie juos vis dar sklando ne vienas mitas. Čia aptariame dažniausius klaidingus įsitikinimus ir paaiškiname, ką iš tiesų verta žinoti apie kaupimą II pakopoje.
Akcijų pardavimo sandoris, dar vadinama įsigijimo ir susijungimo sandoriu (angl. M&A) ir rizikos kapitalo investavimo sandoris (angl. VC) – du sandorių tipai, minimi kalbant apie įmonių įsigijimus ir investicijas į įmones. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi – ne tik teorijoje, bet ir praktikoje? Kas dažniausiai pakiša koją, atrodytų, daug potencialo turinčiam sandoriui, ir kaip rinkoje vykstantys procesai keičia sandorių realijas?
Vilniaus Pilaitės rajonas yra didžiausias ir gyventojų skaičiumi Vilniaus mieste ir nesustoja augti. Šiame rajone, Karaliaučiaus gatvėje įsikūrusiame „Omberg Group“ projekte „Vyšnios“, pabaigus 4 etapą, iš viso bus 608 butai ir 40 komercinių patalpų įvairiems verslams. Šalia projekto įrengtas parkas, sutvarkyta teritorija su patogia infrastruktūra. Todėl projektas išsiskiria patrauklumu ne tik tarp butų pirkėjų – čia jau aktyviai kuriasi ir verslai. Kai kurias patalpas galima įsigyti jau su jose įsikūrusių verslų nuomos sutartimis, užtikrinančiomis garantuotą investicinę grąžą.
Tvarumo istorijų rinkoje daugėja, o įmonių deklaruojami tikslai skamba gražiai. Visgi jei aiškių mechanizmų jiems įgyvendinti nematyti, pasitikėjimas tvarumu gali ištirpti greičiau nei CO2 skaičiai ataskaitose. Todėl „G“, valdysena, tampa ypač svarbia ESG dalimi, kuri geriausiai parodo, ar tvarumas yra reali strategija, ar tik komunikacijos kampanija.
„Iš esmės jie vienodi, jie broliai, jie buvo pagaminti pagal mūsų tarnybos parengtus techninius dokumentus ir specifikacijas“, – pridūrė jis.
Nors sraigtasparnių modelis tas pats, jų paskirtis skirtinga.
Pirmadienį pristatytas sraigtasparnis skirtas Specialiosios tranzito schemos, skirtos užtikrinti asmenų sausumos tranzitą tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių, traukinių palydai ir greitam reagavimui į galimus incidentus.
Pasak R. Liubajevo, sraigtasparnis lydės traukinius nuo jų įvažiavimo į Lietuvos teritoriją iki pat jų išvykimo.
Kiti du H145 orlaiviai vykdys sienos apsaugą, taip pat butų naudojami, jeigu įvyktų avarija Baltarusijoje esančioje Astravo atominėje elektrinėje.
„Taip pat vykdys žmonių paiešką, transplantuojamų organų gabenimą, visą spektrą funkcijų, kurias atlieka VSAT“, – sakė R. Liubajevas.
Be šių trijų naujų modernių sraigtasparnių, VSAT Aviacijos valdyba šiuo metu turi dar penkis orlaivius: du 2002–2003 metais įsigytus „Eurocopter EC 120B Colibri“, 2006 metais įsigytus du „Eurocopter EC 135“ ir vieną „Eurocopter EC 145“.
Kaliningrado tranzitui skirto orlaivio kaina siekia 11 mln. Eur, iš viso Specialiajai tranzito schemai Europos Komisija papildomai skyrė 25 mln. Eur.
VSAT už šias lėšas įsigijo sraigtasparnį ir kitas transporto priemones bei specialią įrangą.
