LIPFA: nauji pasiūlymai dėl antrosios pakopos kuria daugiau galimybių nekaupti

T. Gudaitis VŽ komentuoja, kad pirmadienį pristatytosios SADM įstatymų pakeitimų iniciatyvos „nepasiūlo sprendimų, kaip paskatinti žmones rūpintis savo pensija“.

„Tokia kryptis gali reikšmingai susilpninti antrąją pakopą ir sumažinti jos dalyvių skaičių“, – konstatuoja LIPFA vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu apie du trečdaliai darbingo amžiaus gyventojų aktyviai kaupia pensijai.

„Tačiau, remiantis naujausia LIPFA užsakymu atlikta apklausa, jei atsirastų galimybė išsiimti sukauptas lėšas, net 47% gyventojų teigia, kad pasinaudotų šia galimybe, o dar 19% nėra apsisprendę. Tik 34% ketintų lėšas palikti fonduose. Ekspertų vertinimu, galutinis pasitraukiančiųjų skaičius galėtų siekti apie 60% – tai reikštų, kad pensijų sistemoje liktų tik trečdalis dabartinių dalyvių. Tokiu atveju visa atsakomybė už būsimas pensijas liktų valstybei, kurios vienintelis instrumentas – didesni mokesčiai“, – tvirtina T. Gudaitis.

Be to, SADM pristatytieji siūlymai, anot LIPFA vadovo, prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijoms: „Europos Komisija (EK) neseniai paskelbė strateginį komunikatą dėl taupymo ir investicijų sąjungos kūrimo, kuriame pažymima, kad valstybės turėtų skatinti papildomą pensijų kaupimą ir plėtoti priemones, padedančias žmonėms kaupti ilgesniam laikotarpiui.“

Dar šiemet planuojama pateikti EK rekomendacijas dėl automatinio įtraukimo, pensijų stebėjimo sistemų ir platformų vystymo.

T. Gudaitis remiasi ir praėjusią savaitę paskelbta naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Lietuvos ekonomikos apžvalga.

„Joje pabrėžiama, kad Lietuva susidurs su rimtais demografiniais iššūkiais. Organizacija rekomenduoja stiprinti privačias pensijų sistemas, riboti lengvą pasitraukimą iš kaupimo ir gerinti gyventojų finansinį raštingumą. Taip pat pažymima, kad Lietuva išlieka tarp šalių, kur pensijų fonduose sukauptas turtas yra vienas mažiausių – tik apie 15% bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Skandinavijos šalyse šis rodiklis viršija 100–180% BVP“, – teigia LIPFA vadovas.

Jis taip pat pažymi, kad „tvari pensijų sistema gali atlikti ir platesnį vaidmenį – būti vidaus investicijų šaltiniu strateginiams šalies projektams, įskaitant infrastruktūrą ar gynybą“.

Todėl, T. Gudaičio nuomone, „galimas antrosios pakopos susitraukimas reikštų šių galimybių praradimą“.

„Atsižvelgiant į siūlomų pokyčių mastą“ LIPFA siūlo Vyriausybei prieš priimant galutinius sprendimus dėl antrosios pakopos pertvarkos „atlikti aiškią socialinę ir ekonominė analizę“.

„Tikimės, kad savo vertinimus pateiks tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolė – jų nepriklausomos įžvalgos padėtų priimti subalansuotus ir ilgalaikius sprendimus“, – sako Asociacijos vadovas.

Kaip jau skelbta, pirmadienį SADM vadovė Inga Ruginienė pristatė įregistruotus teisės aktus dėl antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos. Šie projektai dar bus dvi savaites derinami tarp institucijų, tuomet bus perduoti Vyriausybei ir Seimui svarstyti bei priimti. 

SADM be kita ko siūlo nustatyti beveik poros metų perinamąjį laikotarpį, per kurį gyventojai galėtų apsispręsti, ar nori toliau pensiją kaupti antros pakopos fonduose. Taip pat siūloma ir toliau mokėti valstybės skatinamąją įmoką – 1,5% nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. 

Be to, pakeitimais siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, o vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį, t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antroje pensijų pakopoje galimybes.