EBPO optimistiškiausiai prognozuoja Lietuvos ekonomikos augimą, kviečia neperlenkti su mokesčiais

Taip pat pabrėžta, kad papildomų biudžeto pajamų gynybai ir senėjančios visuomenės iššūkiams finansuoti Lietuva galėtų gauti išplėsdama NT mokesčių bazę, mažindama šešėlinę ekonomiką, t. y. naikindama PVM atotrūkį ir patrauklesniais mokesčiais daugiau gyventojų įtraukdama į oficialią ekonomiką.

EBPO ataskaitoje skelbiama, kad šalies ekonominį augimą šiais ir kitais metais palaikys namų ūkių vartojimas, kurį skatins nuolatinis realiojo darbo užmokesčio augimas, atspari darbo rinka, kurioje nedarbas yra mažesnis už ilgalaikį vidurkį, ir didėjantis vartotojų pasitikėjimas.

Tačiau Lietuva susiduria su dideliu demografiniu šoku, nes gyventojai sensta ir jų mažėja. 

Numatoma, kad iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės 30%, o pagyvenusių asmenų priklausomybės nuo darbingų asmenų santykis viršys 50%. Dėl to didės su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos, kurios daugiausia siejamos su pensijomis.

Isabell Koske, EBPO Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Vilniuje pristatydama naujausią ekonominės raidos apžvalgą, penktadienį pabrėžė, kad, Lietuvai norint finansuoti didėjančias gynybos ir su senėjančia visuomene susijusias išlaidas, o kartu nekelti pavojaus fiskaliniam tvarumui, reikės sukurti daugiau fiskalinio manevravimo galimybių.

„Tai būtų galima pasiekti taikant įvairias politikos priemones, kuriomis siekiama gerinti viešųjų išlaidų efektyvumą, išplėsti mokesčių bazę ir skatinti oficialią ekonominę veiklą“, – sakė I. Koske.

Ką siūlo dėl mokesčių

Ji taip pat teigė, kad Lietuva surinkti daugiau biudžeto pajamų galėtų išplėsdama NT mokesčius, taip pat mažindama šešėlinę ekonomiką, t. y. mažindama atotrūkį tarp surenkamo ir potencialaus PVM.

„Sumažinus atotrūkį iki esančio Latvijoje ir Estijoje, būtų galima surinkti iki 1% BVP papildomų pajamų į biudžetą“, – tęsė I. Koske.

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro apie 20% šalies BVP, dėl ko valstybė praranda reikšmingą dalį pajamų. 

Pavyzdžiui, PVM atotrūkis Lietuvoje yra 1% nuo BVP didesnis nei Latvijoje, ar Estijoje.  Tai sudaro apie 800 mln. Eur.

Kitas būdas yra skatinti gyventojų įsitraukimą į oficialią darbo rinką, mažinant mokesčių atotrūkį mažas pajamas gaunantiems asmenims.

„Taip pat būtų galima mažinti „Sodros“ įmokas ir GPM tarifą mažesnes nei vidutines pajamas šalyje gaunantiems asmenims ir didinant mokesčius didesnes pajamas gaunantiems gyventojams“, – kalbėjo I. Koske.  

Po apžvalgos pristatymo diskusijoje dalyvavęs finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, kad pagal teikiamus mokestinius siūlymus bendras surinkimas iš NT mokesčio turėtų artėti prie ES vidurkio, kuris šiuo metu siekia apie 0,9% BVP.

„Be abejo, mes atliepiame šią EBPO rekomendaciją ir tikimės, kad pajamos bus didesnės iš tokių mokesčių, kurie mažiausiai neigiamai veikia ekonomiką“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Pasak viceministro, kovai su šešėliu turėtų padėti nuo š. m. gegužės atsirasianti prievolė verslui įsidiegti išmaniuosius kasos aparatus, kuriais realiuoju laiku mokesčių administratorius gauna duomenis apie prekybos operacijas. 

Taip pat, jo teigimu, Seime svarstomi įstatymų siūlymai sumažinti atsiskaitymų grynaisiais dydį.  

Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5.000 Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Tiesa, Seimas priėmė svarstyti ir „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotas pataisas, kuriomis siūloma padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą iki 15.000 Eur.

Premjeras Gintautas Paluckas šią savaitę patvirtino, kad su kai kuriomis išlygomis bus siūlomas visuotinis NT mokestis; vienu punktu didesnis – 17% – pelno mokestis; 12% PVM lengvata vietoj 9%; taip pat trys gyventojų pajamų mokesčio tarifai, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, o tik nuo jų dydžio, – tai yra 20%, 25% ir 32%; 10% draudimo mokestis ir 5% jo lengvata. 

VŽ rašė, kad verslo bendruomenė sutartinai pabrėžia, jog mokesčiai tėra tik viena dedamoji, kaip Lietuva galėtų padidinti biudžeto pajamas gynybai, tačiau siūloma mokesčių reforma kaip tas akmuo gali ant šono nuversti ekonomikos vežimą, iš kurio į kitas šalis pabirtų investuotojai, šiuo metu auginantys ekonomikos ir mokesčių pyragą.

Kaip mažinti darbuotojų stygių

Pagalba vyresnio amžiaus darbuotojams rasti darbą prisidėtų prie darbo jėgos trūkumo mažinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nedarbas labiausiai paplitęs būtent tarp vyresnio amžiaus darbuotojų. Svarbiausias vaidmuo turėtų tekti mokymo politikai, tačiau taip pat reikia gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir skatinti sveikesnį gyvenimo būdą.  

EBPO skelbia, kad tinkamai valdoma imigracija taip pat galėtų padėti sumažinti darbo jėgos trūkumą. Be to, ir toliau reikės ne tik pritraukti aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų, bet dėl visuomenės senėjimo reikės daugiau darbuotojų tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra ir ilgalaikės priežiūros paslaugos. Užsienyje gyvenančių lietuvių grįžimo skatinimas padėtų pritraukti migrantų, kurie gali lengvai integruotis.

Kaip padidinti našumą

Didesnė konkurencija mažmeninėse energijos rinkose, tvirtesnės vidaus kapitalo rinkos ir tolesnis sąžiningumo viešajame sektoriuje gerinimas padidintų našumą. Lietuvos prekių ir paslaugų rinkų reguliavimas šiuo metu yra mažiausiai ribojantis EBPO, tačiau vis dar sudėtinga pasinaudoti galimybėmis panaudoti kapitalą ir trukdoma įmonių augimui. Privačių pensijų fondų, galinčių investuoti į šalies ekonomiką, plėtros skatinimas galėtų sudaryti sąlygas augti daugiau įmonių.

Didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą galėtų skatinti naujovių diegimą ir našumo augimą. Aiškiau apibrėžus reikalavimus atitinkančias MTTP išlaidas, sutrumpinus paraiškų teikimo procedūras ir subalansavus mokesčių lengvatų ir tiesioginės paramos mažesnėms novatoriškoms įmonėms derinimą, turimomis paramos priemonėmis galėtų pasinaudoti daugiau įmonių.

Norint pasiekti dujų išmetimo mažinimo tikslus ir pagerinti energijos tiekimo saugumą, labai svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą investicijoms į atsinaujinančiąją energiją ir sumažinti transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį. Atsižvelgiant į ribotas fiskalinio manevravimo galimybes, norint išvengti finansavimo į atsinaujinančių šaltinių energiją trūkumo, reikės parengti ilgalaikius projektų planus ir privačių investuotojų rizikos mažinimo schemas. 

Siekiant sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, reikės didinti degalų kainas ir kartu užtikrinti paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, plėsti ir elektrifikuoti geležinkelių tinklą, palengvinti kelių ir geležinkelių sujungimą bei kt.

Organizacija apibendrino, kad pastaruosius 30 metų siekiant EBPO gyvenimo lygio Lietuvoje vyko sparti konvergencija. Naujoje EBPO ataskaitoje teigiama, kad, norint ateityje užtikrinti fiskalinį tvarumą, dabartinė politika turėtų būti orientuota į su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimo problemos sprendimą, siekiant gerinti viešųjų išlaidų efektyvumą, išplėsti mokesčių bazę ir skatinti oficialią ekonominę veiklą.