Europa įsipainiojo į savo susikurtos biurokratijos tinklą. Ar yra kelias atgal?

„Kilo karinis konfliktas, praėjo pandemija“, – sako Benjaminas Kriegeris, Europos automobilių dalių gamintojų organizacijos „Clepa“ generalinis sekretorius. 

Energijos kainos šoko į viršų, elektromobilių paklausa krito ir pigesni kiniški automobiliai plūstelėjo į rinką. Europos automobilių dalių gamybos sektorius vien per praėjusius metus iki lapkričio panaikino 30.000 darbo vietų.

Kritikuojantys teigia, kad nelanksčios Europos Sąjungos (ES) taisyklės stumia automobilių pramonę į nesėkmę. Šios taisyklės neleidžia naudoti įkraunamų hibridų ar specialių bakų degalams, kurie pailgintų elektromobilio nuvažiuojamą atstumą, kai pasibaigtų elektros atsargos. 

„Dauguma kompanijų „išmetė“ vidaus degimo variklius ir sutelkė visą dėmesį į elektrinio mobilumo verslą“, – sako Matthias Zinkas, automobilių dalių gamintojos „Schaeffler“ automobilių technologijų vadovas.

Tačiau automobilių pramonei taikomi įstatymai, kuriuos šios pramonės atstovai ir dabar jau kelios ES šalys spaudžia atlaisvinti, yra tik dalis iš ankstesnės Europos Komisijos (EK), kurios kadencija baigėsi birželį, priimtų teisės aktų gausos. ES vykdomoji valdžia pasiūlė šimtus teisės aktų, reglamentuojančių perėjimą prie žalesnės ekonomikos, finansinių ir skaitmeninių paslaugų.

Dabar konservatyvių pažiūrų ir kraštutinės dešinės Europos politikai kaltina ES per didelėmis ambicijomis tvaraus vystymosi ir skaitmeninėje srityse. Dėl šių ambicijų kenčia piliečiai ir verslai, kyla kainos.

„Dabartinės reguliavimo sistemos sudėtingumas ir pertekliniai ataskaitų teikimo reikalavimai yra vieni didžiausių barjerų Europos inovacijoms ir augimui“, – taip Europos žmonių partijos, šiuo metu didžiausios politinės jėgos ES, atstovai rašė atsakyme automobilių gamintojams.

Pirmąją savo kadenciją praleidusi aktyviai skelbdama apie žaliuosius ES tikslus, netgi EK pirmininkė Ursula von der Layen, regis, ateinančius penkerius metus bandys grįžti šiek tiek atgal.

Europos pramonės nuosmukis nėra vienintelis veiksnys, kodėl reikėtų imtis pokyčių. Donaldas Trumpas, išrinktasis JAV prezidentas, pažadėjo mažinti biurokratijos bei taisyklių naštą ir paskyrė milijardierių verslininką Eloną Muską naujojo neformalaus Valstybės efektyvumo departamento (DOGE) vienu iš vadovų.

Briuselio diplomatai ir darbuotojai baiminasi, kad E. Muskas pradės lenktynes dėl kuo mažesnio reguliavimo. O Europos bendrovės nerimauja, kad, būdamos supančiotos vadinamąja raudona biurokratijos juostele, jos dar labiau atsiliks nuo JAV konkurentų.

„Ar mums reikia E. Musko čia, Europoje, kad sumažintume savo taisyklių ir įstatymų skaičių? Na, paties asmens pasirinkimą paliksiu tiems, kas turi priimti tokius sprendimus, – kalbėjo B. Kriegeris. – Pati EK, jos pirmininkė U. von der Leyen yra sakiusi, kad verta pagalvoti apie pramonės šakoms tenkančios biurokratinės naštos mažinimą.“

JAV taip pat ginčija Europos teisę įgyvendinti kai kurias nusistatytas ambicingas taisykles. Pavyzdžiui, D. Trumpo būsimasis viceprezidentas J. D. Vance'as neseniai susiejo JAV skiriamą paramą NATO kariniam aljansui su švelnesniu socialinių platformų taisyklių taikymu Bendrijoje. Dėl Europoje egzistuojančio reguliavimo E. Musko valdomas „X“ sulaukė kaltinimų iš EK (tinklas buvo apkaltintas, kad nesilaiko Skaitmeninių paslaugų įstatymo, nesuvaldo neteisėto, netinkamo turinio, – VŽ). 

„Metamas tikrai didelis iššūkis visai ES, – sako Martinas Kupka, Čekijos transporto ministras. – Reikės atidžiai sekti ir vertinti visus žingsnius, kurių dabar imsis JAV.“

Ilgus metus Europa kliovėsi vadinamuoju Briuselio efektu – pasinaudodama savo kaip didžiausios pasaulyje bendros rinkos efektu, ji mėgino kelti bendrus viso pasaulio standartus. Tačiau šis įvaizdis pamažu nusidėvi, o administracinė prisitaikymo prie visų Bendrijos sukurtų taisyklių našta daro žalą bendrovėms, veikiančioms tiek Bendrijoje, tiek už jos ribų.

Per laikotarpį nuo 2019 m. iki 2024 m. ES išleido 13.942 teisės aktus. Palyginkime: per tą patį laikotarpį JAV parengė tik 3.725 teisės aktus ir priėmė 2.202 rezoliucijas.

„Savo paskutinės kadencijos metu mes sukūrėme teisinę bazę ir nustatėme siektinus tikslus“, – sako Stephane‘as Sejourne‘as, ES viceprezidentas, atsakingas už gerovę ir pramonės strategiją. Ir priduria, kad dabar iššūkis bus paversti tai „globaliu standartu“.

Tačiau kritikai teigia, kad tai ves į konkurencingumo praradimą, ypač jeigu JAV sieks dar mažesnio reguliavimo ir daugiau laisvės.

„Įstrigę savo taisyklėse ir pertekliniuose tiksluose mes kenkiame savo galimybei būti protagonistais. Niekas neseks tuo Europos pavyzdžiu“, – sako Emanuele'is Orsini, Italijos lobistų kompanijos „Confindustria“ prezidentas.

Didžiausią nusivylimą kelia Europos aplinkosauginiai ir su klimato kaitos mažinimu susiję įstatymai. Nuo birželio valstybės narės ir ES įstatymų leidėjai jau atidėjo miškų kirtimo mažinimo (angl. deforestation) tikslo įsigaliojimą. Tai padaryta po daugybės skundų dėl perteklinės biurokratijos, kuriuos pareiškė ES prekybos partnerės Brazilija ir Indonezija.

Netgi nueinančio prezidento Joe Bideno administracija (kuri su Europa bendravo gerokai draugiškiau nei D. Trumpas ar E. Muskas) dar gegužę perspėjo Briuselį apie „kritinius iššūkius“, kurių šis miškų kirtimo stabdymo įstatymas kelia JAV verslams.

Kitas Europos klimato kaitos stabdymo paketo įstatymas, sulaukęs didelio pasipriešinimo, buvo itin didelę administracinę naštą užkraunantis „pasienio anglies dioksido mokestis“. Norint įvesti šį mokestį, importuotojai turėtų deklaruoti, kiek emisijų sukurta gaminant jų įvežamą produktą.

Dar kelios direktyvos įpareigoja bendroves užfiksuoti savo tiekimo grandinėse egzistuojančius socialinius (pavyzdžiui, prastų darbo sąlygų) arba aplinkosauginius pažeidimus ir imtis dėl to veiksmų.

Pagal įstatymą įvairios tokio tipo ataskaitos iš pradžių yra privalomos tik toms įmonėms, kurių apyvarta viršija 150 mln. Eur per metus, tačiau mažos bendrovės, kartais netgi mikroverslai, yra priversti taikyti tuos pačius standartus tiesiog tam, kad išlaikytų savo klientus.

Michelis Ceyssensas, smulkaus muilo ir kosmetikos produktus gaminančio šeimos verslo Belgijoje savininkas, teigia jau sulaukęs tarptautinio prekybos tinklo „Delhaize“ užklausos – jo paprašyta pateikti informaciją apie produktų poveikį aplinkai.

„Teisiškai mes neprivalėtume to daryti, – sako M. Ceyssensas. – Bet jei vienas didžiausių tavo klientų reikalauja, akivaizdu, kad galiausiai turi tai padaryti.“

M. Ceyssenso šeima investavo į saulės jėgainę, elektrifikavo savo automobilių parką, pakeitė visą apšvietimą į LED ir sumokėjo dar apie 1.300 Eur, kad visa ši informacija tinkamu formatu būtų pateikta tinklui „Delhaize“. Dar 450 Eur verslininkas sumokėjo konsultavimo įmonei ir baiminasi, kad ši sistema ateityje virs dar sudėtingesne ir brangesne.

EK stengėsi viską supaprastinti išbandydama paprastesnę ataskaitų teikimo sistemą, skirtą mažesnėms įmonėms. Tačiau net ir „žaliai“ mąstantiems verslininkams sunku laikytis šių reikalavimų.

„Tai visiškai nepatogu naudoti“, – sako Maxas Arnodas, kopijavimo verslo Vokietijoje savininkas, pasisiūlęs savanoriškai išbandyti sistemą. Jo teigimu, be brangios išorės konsultantų pagalbos sistemą perprasti užtrunka mėnesius.

„Tai yra papildomas reguliavimas be naudos“, – priduria jis.

Kad naujoji ataskaitų teikimo tvarka yra „visiška tragedija“, pritaria ir Stefanas Borgas, bendrovės FTSE 250, atstovaujančios ugniai atsparių medžiagų ir sistemų gamintojai „RHI Magnesita“, vadovas.

„Sistema buvo sukurta siekiant užfiksuoti įmonių išmetamo anglies dioksido kiekį, tačiau virto milžinišku monstru... Turite pateikti duomenis apie 1.000 skirtingų dalykų“, – sako S. Borgas.

Dėl tokių taisyklių ir ataskaitų teikimo reikalavimų Europoje tampa sudėtinga pradėti naujus projektus.

„Dingo greitis, pasiryžimas investuoti yra mažas... Viskas taip neaišku, – priduria jis. – Tai nėra gera verslo aplinka.“ 

Vokietijos Vyriausybė praėjusių metų gruodį kreipėsi į Briuselį prašydama atšaukti kai kuriuos ataskaitų teikimo reikalavimus, kurie užkrauna „neracionalią administracinę naštą verslui“. Šį Vyriausybės kreipimąsi matė „Financial Times“ žurnalistai.

EK pirmininkė U. Von der Leyen atsakė į šį nepasitenkinimą pažadėdama išspręsti sudėtingų ataskaitų teikimo problemą. Naujos taisyklės bus nustatytos teisės aktu, kuris bus priimtas vasarį ir parengtas atsižvelgus į visų suinteresuotų šalių komentarus.

Vienas pasiūlymų, kaip kovoti su JAV spaudimu mažinti reguliavimą, yra įrodyti, kad ES taisyklių laikymosi sąnaudos yra mažesnės nei JAV egzistuojanti praktika nuolat turėti atsidėjus tam tikrą sumą lėšų bylinėjimosi išlaidoms, teigia su diskusijomis susipažinę asmenys.

Visų suinteresuotų šalių parengto teisės akto tikslas – „užtikrinti nuoseklumą ir suderinamumą tarp įvairių teisės aktų apibrėžimų bei reikalavimų, nes yra tam tikrų neatitikimų, dubliavimosi“, – „Financial Times“ sakė Valdis Dombrovskis, ES komisaras, atsakingas už šį supaprastinimo procesą.

„Yra grupės žmonių, kurios labai palaiko supaprastinimą, netgi reguliavimo panaikinimą apskritai, tačiau yra ir atsargesnių šiuo klausimu“, – sakė eurokomisaras. – Mes neatsitraukiame nuo savo politikos tikslų... Labiau žiūrime, kaip padaryti juos mažesne našta ir išlaidomis ekonomikai, kalbant būtent apie ataskaitų teikimo reikalavimus.“

O pranešdamas apie savo naująsias pareigas JAV vyriausybėje, verslininkas Vivekas Ramaswamy, kartu su E. Musku paskirtas vadovauti naujajam Valstybės efektyvumo departamentui, pareiškė, kad „vienintelis teisingas kelias yra visko mažinimas“.

Šių dviejų vadovų pateiktas pagrindinis sprendimas, pasiūlytas JAV vyriausybei, – nenustatyti jokių aplinkosauginių apribojimų.

„Tai išlaisvintų asmenis ir verslus iš neteisėtų taisyklių, kurioms JAV Kongresas niekada ir nebuvo pritaręs, bei padėtų stimuliuoti JAV ekonomiką“, – rašė E. Muskas ir V. Ramaswamy leidinio „Wall Street Journal“ nuomonių skiltyje.

Šių dviejų verslininkų taikiklyje galimai pirmiausia atsidurs JAV Aplinkos apsaugos agentūra – institucija jau kelis kartus yra konfliktavusi su E. Musku dėl neišduotų leidimų ir apribojimų jam vykdant įvairius savo verslus. Bet tai toli gražu ne vienintelė institucija, į kurią bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas yra nusitaikęs.

Jis ne kartą yra susiriejęs su Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) – JAV agentūra, tiriančia galimas manipuliacijas rinkose (ir, beje, vis dar tirianti, ar teisėtas buvo socialinio tinklo „X“, buvusio „Twitter“, įsigijimas).

D. Trumpo sugrįžimas, manoma, taip pat atneš daug laisvesnį bankų ir įvairių finansų rinkos dalyvių reguliavimą, dar labiau didindamas atotrūkį tarp jų ir ES finansinių institucijų, kurios privalo laikytis griežtų standartų.

Išmokusi 2008 m. finansinės krizės pamokas, Europa įvedė tarptautinės bankininkystės standartą – Bazelio sistemą – visiems skolintojams. O JAV šią sistemą taiko tik daliai tarptautinių bankų. Pasak kritikų, tai mažina Europos bankų likvidumą.

„Europos rizikos valdymo taisyklės, kurių nėra niekur kitur, riboja ES kapitalo, skirto inovacijoms finansuoti, kiekį“, – yra rašęs Mario Draghi, buvęs Europos centrinio banko prezidentas, ataskaitoje apie Europos konkurencingumą.

Paskutinė bankus reguliuojančio teisės aktų paketo dalis, vadinamasis „Bazelis III“, įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d. Tačiau tikėtina, kad būsimoji JAV administracija ją stipriai sušvelnins, todėl ES, Jungtinė Karalystė (JK) ir kiti skolintojai atsidurs nepalankioje padėtyje.

„Tai padarys JAV bankų sistemą dar konkurencingesnę“, – sako Karelas Lannoo, CEPS, Briuselyje įsikūrusios idėjų kalvės, vadovas.

ES jau anksčiau yra metams atidėjusi reikalavimų, susijusių su investicine bankininkyste, įsigaliojimą. Tikėtina, kad, JAV iš esmės pakeitus šiuos reikalavimus arba visiškai jų atsisakius, ES teks juos koreguoti.

„Čia nėra lenktynės iki dugno, kuriose aš norėčiau dalyvauti“, – praėjusį spalį yra sakiusi Maria Luis Albuquerque, naujoji ES finansinio reguliavimo komisarė, turėdama mintyje situaciją, kai visi stengiasi sumažinti standartus arba pabloginti sąlygas, kad įgytų pranašumą.

Dėl to Europos bankai ragina reguliavimo institucijas peržiūrėti jų pačių „Bazelio III“ sistemos įgyvendinimą ir rizikos ribojimo reikalavimus.

„Europos reguliavimo mechanizmas, viena vertus, yra sėkmingas (apsaugant nuo finansinių krizių). Kita vertus, nueita jau pernelyg toli, – sako Wimas Mijsas, Europos bankų federacijos vykdomasis direktorius. – Mums reikia paprastesnių, mažiau ribojančių taisyklių, neaukojant dėl to finansinio stabilumo.“

Prašymų dėl mažesnio reguliavimo gali pasigirsti ir iš dar tik besikuriančių sektorių, tokių kaip dirbtinio intelekto ar didžiųjų technologijų.

ES Skaitmeninių paslaugų ir Dirbtinio intelekto aktai jau dabar kaltinami dusinantys technologijų sektorių, kuris Europoje ir taip praktiškai neegzistuoja ir kurio investicijos į technologijas, patentai bei pasaulinės rinkos dalis sudaro tik nedidelę dalį tos rinkos dalies, kuria mėgaujasi JAV kompanijos.

ES taisyklės „sukelia riziką, kad Europos įmonės bus pašalintos iš ankstyvųjų dirbtinio intelekto (DI) inovacijų dėl neaiškių reguliavimo sistemų ir didesnės naštos ES tyrėjams ir inovatoriams, siekiantiems kurti vietinį DI“, rašė M. Draghi savo ataskaitoje.

„Nors protingos taisyklės ir reguliavimo mechanizmai yra reikalingi, taisyklių fragmentacija ir sudėtingumas gali sukurti bereikalingą naštą startuoliams“, – teigia Audrey Herblin-Stoop, Prancūzijoje veikiančio startuolio „Mistral AI“ atstovė viešiesiems ryšiams.

Visgi yra besiginčijančių, kad ES reguliavimas būtent DI srityje yra kruopščiai sudėliotas taip, kad nekliudytų inovacijoms.

„Europos teisinė bazė yra labai protinga, nes tai nėra vienodas reglamentas visiems... Įstatymuose numatyta daug lankstumo, kuris iš tikrųjų leidžia teisės aktams prisitaikyti prie DI raidos tempo“, – svarsto Sandra Watcher, Oksfordo universiteto technologijų ir jų reguliavimo profesorė.

Taip pat yra manančių, kad būdas, kuriuo Europa pasirinko reguliuoti šią sritį, atveria naujų galimybių.

Christianas Ehleris, Vokietijos europarlamentaras, sako, kad neapibrėžtumas, kurį sukuria dabartinio JAV prezidento J. Bideno patvirtintas anglies dioksido išmetimų mažinimo įstatymas, infliacijos mažinimo įstatymas, gali paskatinti investuotojus atsigręžti atgal į ES.

„D. Trumpo administracijos atėjimas į valdžią švarių technologijų (angl. clean tech) kompanijoms ir investuotojams į šią sritį atneš daug neaiškumo. O ES, kuri yra tvirtai pasiryžusi toliau siekti neutralaus klimatui žemyno statuso iki 2050 m., gali šiuo atveju pasirodyti naudinga“, – sako Ch. Ehleris.

Jam pritaria Oksfordo profesorė S. Watcher.

„Turime tiek daug įrankių, kurie leidžia naujoms kompanijoms įeiti į šią rinką, čia kurtis ir sulaukti pagalbos. Egzistuoja daug daugiau niuansų nei vien tvirtinimas, kad naujasis ES reguliavimas išstums lauk naujokus“, – teigia S. Watcher.

S. Sejourne‘as, ES viceprezidentas, svarsto, kad Europa dabar turi „arba visiškai atsitraukti, arba padvigubinti apsukas“.

„Penkerių metų laikotarpio pabaigoje mes arba laimėsime ir laikysime, kad Europa čia buvo pirmūnė, arba nesugebėsime savo pramonės padaryti konkurencingos tarptautinėje aplinkoje, kuri tampa uždaresnė, ir ji užvers mums duris, – sako S. Sejourne‘as. – Būtent todėl šioje kadencijoje neturime teisės daryti klaidų.“

Publikacijos autorės – Paola Tamma ir Alice Hancock.