Elonas Muskas – „nežinomasis faktorius“ Trumpo santykiuose su Kinija

Pietų Afrikoje gimęs milijardierius ir D. Trumpo „svarbiausiu bičiuliu“ save vadinantis asmuo tapo potencialiai įtakingu, tačiau nenuspėjamu veikėju dviejų pasaulio supervalstybių santykiuose.

E. Musko verslo imperija pateko į tikrą minų lauką dėl galimų konfliktų nacionalinio saugumo, dėl konkurencijos technologijų, tiekimo grandinių, žodžio laisvės srityse, taip pat ir Taivano ateities. 

Turtingiausias pasaulio žmogus palaiko glaudžius ryšius su aukščiausiais Kinijos komunistų partijos lyderiais, be to, užsiima stipria lobistine veikla Pekine, siekdamas svarbių sprendimų, susijusių su jo 1 trln. USD vertės elektrinių transporto priemonių verslu „Tesla“.

Ši įmonė iš Kinijos vyriausybės gavo milijonus dolerių pigių paskolų, subsidijų ir mokesčių lengvatų forma.

Elektromobilių gamintojas yra labai priklausomas nuo savo gamyklos Šanchajuje, kuri yra didžiausia pasauliniame tinkle, nes ji ne tik parduoda automobilius 1,4 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje, bet ir eksportuoja Kinijoje pagamintą produkciją į kitas pasaulio valstybes.

Be to, E. Musko verslui visame pasaulyje, neišskiriant nė JAV, ypač gaminant baterijas, yra labai svarbūs tiekėjai iš Kinijos.

Tačiau atrodo, kad būsimoji administracija, prie kurios E. Muskas prisijungs kaip atsakingasis už valdžios efektyvumo didinimą, pasirengusi įgyvendinti D. Trumpo rinkimų kampanijos grasinimą smarkiai padidinti muitus visam Kinijos importui į JAV. Toks sprendimas gali smarkiai neigiamai paveikti „Teslos“ verslą.

Gali tapti „svarbiu tiltu“

JAV investicinio banko „Jefferies“ analitiko Philippe’o Houchoiso nuomone, E. Muskas tikriausiai taps „svarbiu tiltu“ tarp Kinijos ir D. Trumpo administracijos.

Jau radosi požymių, kad E. Muskas gali turėti įtakos ir JAV užsienio politikai – antai jis dalyvavo po rinkimų vykusiame D. Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio pokalbyje telefonu.

M. Houchoisas priduria, kad turint galvoje „Teslos“ interesus, galima manyti, jog verslininkas bandys įtakoti D. Trumpą, kad šis sušvelnintų planus įvesti papildomus muitų tarifus. Tačiau, anot analitiko, „neaišku, ar tokiu atveju rinkos ilgai kentės E. Muskui gresiančius interesų konfliktus – pradedant politine atsakomybe ir baigiant galimomis kompensacijomis“.

Jau yra įrodymų apie tai, kad bandoma daryti politinį spaudimą dėl galimų E. Musko interesų konfliktų. Du demokratų senatoriai siekia, kad būtų atliktas federalinis tyrimas dėl pranešimų apie E. Musko bendravimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Senato nariai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl verslininko turimų leidimų dirbti su slapta aukšto lygio informacija bei JAV vyriausybės jo įmonėms teikiamo milijardinio finansavimo.

Nors verslininkai jau seniai veikia kaip tarpininkai tarp Pekino ir Vašingtono, tačiau tik nedaugeliui iš jų ant kortos statyta daugiau nei dabar E. Muskui. Jei tokių apskritai būta.

Antai dalis jo imperijos tiesiogiai susijusi su įtampa JAV ir Kinijos santykiuose: E. Musko komercinis raketų ir palydovų verslas „SpaceX“ sulaukė aštrios kritikos iš Kinijos karinių analitikų, kurie šią bendrovę ir jos platų „Starlink“ palydovų tinklą laiko Amerikos kariuomenės ekspansijos į kosmosą dalimi. E. Muskui priklausanti socialinės žiniasklaidos platforma „X“ yra uždrausta Kinijoje.

Yaqiu Wang, JAV įsikūrusios advokatų grupės „Freedom House“ Kinijos tyrimų direktorė, įspėja, kad Pekinas „labai sumaniai“ manipuliuoja užsienio verslo lyderiais, taip pat naudojasi jų įmonių galimybėmis patekti į šalį, kad priverstų juos laikytis komunistų partijos linijos.

„Dėl savo plačių verslo interesų Kinijoje E. Muskas yra pažeidžiamas Pekino spaudimui. Bet jis, regis, netgi nuoširdžiai mėgaujasi artimais santykiais su Kinijos autoritariniais lyderiais. Tai atveria nemažai galimybių Kinijos komunistų partijai daryti įtaką D. Trumpo politikai Pekino atžvilgiu“, – sako ji.

Paskolą suteikė kinų valstybiniai bankai

Prieš penkerius metus E. Muskas užsitikrino finansavimą tuo metu ambicingiausiam „Teslos“ projektui – elektromobilių gamyklai specialioje laisvosios prekybos zonoje Šanchajaus rytiniame pakraštyje.

Perspektyva palengvinti paskolos gavimą sukėlė aršią konkurenciją tarp Kinijos bankų. Kai kurie iš jų, siekdami patekti į patvirtintų skolintojų sąrašą, tiesiogiai intensyviai dirbo su Pramonės ir informacinių technologijų ministerija, kuri yra viena iš „Teslos“ veiklos reguliuotojų Pekine. Bankininkų požiūriu, šis sandoris buvo ne tik finansiškai patikimas, bet ir suteikė galimybę įrodyti, kad Pekinas skatina ekologiškos pramonės politiką.

Galiausiai beveik 1,4 mlrd. USD paskolas „Teslos“ gamyklos Šanchajuje statybai suteikė kelių didžiausių šalies valstybinių skolintojų konsorciumas: Kinijos statybos bankas, Kinijos žemės ūkio bankas, Kinijos pramonės ir prekybos bankas ir Šanchajaus Pudongo plėtros bankas.

Nustatant palūkanų normą, šiai paskolai suteikta ženkli nuolaida. Tokias nuolaidas valstybiniai skolintojai paprastai siūlo savo geriausiems klientams ir beveik visada kitoms Kinijos verslo grupėms.

„Ypatingasis režimas“ buvo taikomas ir vėliau. E. Muskas sėkmingai įtikino kinų komunistų vadovus, įskaitant Li Qiangą, tuometinį Šanchajaus partinį lyderį, o dabar Kinijos premjerą ir antrąjį pagal rangą šalies vadovą, kad „Tesla“ turi tiesiogiai valdyti savo verslą Kinijoje.

Automobilių pramonei tai reiškė precedento neturintį Pekino politikos pokytį, nes paprastai jis reikalauja steigti bendras užsienio ir vietos Kinijos automobilių gamintojų įmones.

„Visi žinojo, kad tais metais tai buvo Šanchajaus ir netgi visos Kinijos projektas numeris vienas. Užsitikrinę tokį vyriausybės užnugarį, mes tiesiog niekaip negalėjome patirti jokių nuostolių. Jokie sandoriai nėra geresni už šį“, – sako vienas Šanchajuje dirbantis kredito pareigūnas, dalyvavęs sudarant sandorį dėl „Teslos“ projekto finansavimo.

„Teslos“ gamyklai skirtą žemę Šanchajaus vyriausybė išnuomojo 50-čiai metų. 

Dar 2018 m. Šanchajaus valdžios planavimo ir žemės išteklių biuras pranešė, kad šis sklypas buvo išnuomotas už 145 mln. USD, t. y. gerokai mažesne nei tuometinė rinkos kaina.

Pasak „Teslos“, bendrovė įvykdė Šanchajaus nustatytus reikalavimus iki 2023 m. gamyklai išleisti bemaž 2 mlrd. USD, todėl prieš metus iš miesto valdžios gavo papildomą 76 mln. USD dotaciją, kuri panaudota kaip įmoka už žemės sklypo nuomą.

Vienas Pekine dirbantis vyriausybės politikos patarėjas pokalbyje su FT „Teslą“ apibūdino kaip „vis dar vieną iš labiausiai subsidijuojamų elektromobilių gamintojų Kinijoje“. 

Gamykla Šanchajuje yra didžiausia E. Musko imperijoje, gaminanti milijonus automobilių ir per pastaruosius trejus metus atnešusi 54 mlrd. USD – tai sudaro 23% visų „Teslos“ pajamų. Be to, pasak „Teslos“, 2025 m. I ketv. pradės veikti greta pastatytoji nauja gamykla, kurioje bus gaminami akumuliatoriams skirti elektros energijos kaupikliai. 

Abipusė nauda

Vienas buvęs aukštas „Teslos“ vadovas, daugiau nei dešimtmetį glaudžiai dirbęs su E. Musku, teigia, kad milijardierius labai palankiai nusiteikęs Kinijos atžvilgiu.

„Ir visada toks buvo. Todėl „Tesla“ nesutinka su nuomone, kad Kinija bando pakenkti JAV“, – teigia pašnekovas.

Kinijai „Teslos“ projektas Šanchajuje irgi labai svarbus – lėtėjant šalies ekonomikos augimui, jis kasmet užtikrina šimtus milijonų eurų mokesčių.

Be to, E. Musko bendrovė dar 2021 m. grąžino savo pagrindinę paskolą, išduotą Kinijos valstybinių bankų konsorciumo.

Tačiau Xi Jinpingo ekonomikos planuotojams dar svarbiau, kad greitas „Teslos“ aukštųjų technologijų gamyklos pastatymas padėjo suaktyvinti šalyje besikuriančią elektrinių transporto priemonių pramonę, paskatino vietines tiekimo grandines, taip pat prisidėjo prie elektromobilių populiarinimo tarp mažmeninių vartotojų. 

„Kinijos politikos formuotojai dvidešimt metų svajojo apie vietinę automobilių pramonę, tačiau „lūžio taškas buvo „Teslos“ veiklos pradžia Šanchajuje“, – sako Billas Russo, buvęs „Chrysler“ vadovas Kinijoje ir Šanchajuje įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Automobility“ įkūrėjas. 

„Kaip „iPhone“ paskatino daugybės Kinijos išmaniųjų telefonų bendrovių įsikūrimą, taip ir „Tesla Model 3“ padėjo paskatinti elektromobilių bangą Kinijoje“, – pridūrė jis.

Per pastaruosius penkerius metus „Teslos“ tarptautinė veikla ėmė dar labiau priklausyti nuo Kinijos tiekėjų, nes jų mastas, efektyvumas ir automatizavimo lygis tapo pirmaujančiais pasaulyje. 

D. Trumpui perspėjant apie didžiulius muitus importui iš visų Amerikos prekybos partnerių, E. Muskas jau ėmėsi skubių veiksmų, kad apsaugotų „Teslą“ – padidino gamybą JAV ir sustabdė planus statyti gamyklą Meksikoje, kuri iš dalies gamintų automobilius JAV rinkai.

Tina Hou, vadovaujanti „Goldman Sachs“ Kinijos automobilių rinkos tyrimams, skaičiuoja, kad daugiau nei 90% tiekėjų „Teslos“ Šanchajaus gamyklai yra kinai.

Gerai supranta Kinijos sistemą

Pastarąjį kartą E. Muskas Kinijoje lankėsi šiemet balandžio pabaigoje, Pekine susitiko su premjeru Li ir kitais vadovais, siekdamas sumažinti Kinijos reguliavimo institucijų susirūpinimą dėl galimos neigiamos įtakos nacionaliniam saugumui, kurią neva kelia automobiliai, renkantys ir apdorojantys duomenis, susijusius su Kinijos vairuotojais ir jų aplinka. 

Steve’as Orlinsas, Nacionalinio JAV ir Kinijos santykių komiteto prezidentas, sako, kad vienas iš įrodymų, kad E. Muskas gerai supranta Kinijos sistemą, yra po jo apsilankymo balandį Pekino atšauktas draudimas naudoti „Teslos“ automobilius Kinijos vyriausybinėse įstaigose.

„O kiek JAV bendrovių sugebėjo pasiekti, kad draudimai jų atžvilgiu būtų atšaukti? Mano supratimu, tai pasitaiko itin retai. Todėl galima daryti aiškią išvadą: nesvarbu, kas – ar tai būtų pats E. Muskas, ar jo komanda, bet kažkas tikrai gerai supranta Kinijoje veikiančią sprendimų priėmimo sistemą“, – teigia S. Orlinsas.

Vis dėlto būsima E. Musko verslo sėkmė Kinijoje labiausiai priklauso nuo to, ar bus gautas ir išlaikytas leidimas veikti jo autonominio vairavimo programinės įrangos platformos (Full Self-Driving – FSD) bendrovei.

E. Musko nuomone, jo posūkis į autonominį vairavimą ir dirbtinį intelektą gali padidinti „Teslos“ rinkos vertę iki 5 trln. USD, t. y. penkiskart daugiau nei dabar. Tačiau jis šioje srityje lenktyniauja su būriu konkuruojančių Kinijos automobilių gamintojų ir technologijų grupių – nuo BYD, „Xpeng“ ir „Nio“ iki „Baidu“, „Xiaomi“ ir „Huawei“, kuriančių panašias technologijas. 

Tad dabar, turint galvoje E. Musko prieigą prie būsimosios Baltųjų rūmų administracijos, pagrindinis klausimas, pasak automobilių pramonės atstovų, yra tas, ar Pekinas panaudos „Teslą“ kaip svertą derybose su D. Trumpu – tiek kalbant apie „Teslos“ FSD leidimų patvirtinimus, tiek ir apie prieigą prie pagrindinių komponentų tiekimo. 

„Tesla“ ieško sprendimo dėl FSD, todėl tai galėtų tapti Pekino ir Vašingtono diskusijų dėl tarifų dalimi: mes jums išduodame FSD leidimą, o jūs atsisakote savo bent dalies planų dėl muitų tarifų“, – sako vienas JAV finansų maklerio įmonės analitikas, prašęs nenurodyti jo pavardės.

Konkuruojančios automobilių gamintojos vadovas priduria: „Teslos“ pelningumas labai priklauso nuo Kinijos, o E. Muskas palaiko tiesioginius ryšius su Kinijos komunistų vadovybe. 

Todėl neišvengiama, kad jis taps dėlionės dalimi.

Vadina „Silicio slėnio geležiniu žmogumi“

Dėl pasaulinės „Teslos“ sėkmės ir susižavėjimo novatorišku verslumu Kinijos vartotojai išpopuliarino E. Musko kultą ir jo pravardę „Silicio slėnio geležinis žmogus“. Šis verslininkas bent du kartus buvo susitikęs su galinguoju Kinijos vadovu Xi Jinpingu.

Milijardieriaus motina, modelis Maye Musk Kinijoje taip pat yra užsitarnavusi gerą reputaciją ir turi daugiau nei pusę milijono sekėjų „Xiaohongshu“ – į „Instagram“ panašioje Kinijos socialinėje platformoje.

Vis dėlto gynybos pareigūnams Pekine E. Musko verslo imperija kelia su nacionaliniu saugumu susijusius klausimus, kas konfliktuoja su absoliučiu Xi ir jo vadovybės prioritetu. 

Dviejų Kinijos karo mokslų akademijos Karo tyrimų instituto atstovų sausį paskelbtame komentare „SpaceX“ apibūdinama kaip turinti „aiškią karinę orientaciją“ ir „strateginius ketinimus“, kurie padėtų JAV įgyti konkurencinį pranašumą kosmoso ginklavimosi varžybose.

„Jos didelio tankio dislokavimas kelia nemažą grėsmę kitų šalių kosminio turto saugumui ir daro įtaką normaliam jų palydovų veikimui“, – teigė jie.

Turėdami galvoje „Starlink“ palydovų tinklo versiją „Starshield“, skirtą Amerikos nacionalinio saugumo reikmėms, analitikai pridūrė: „Šie palydovai gali vykdyti kamikadzės stiliaus atakas prieš kosminius laivus, taip pat gali būti aprūpinti ginklų kroviniais, kurie leistų vykdyti smūgius kosmose. Taip gali būti keliama grėsmė saugumui kosmose.“

2022 m. FT duotame interviu E. Muskas sakė, kad Pekinas aiškiai pareiškė nepritariąs jo „Starlink“ tinklo dislokavimui, nes tai padėtų sustiprinti Ukrainos internetą po tais metais vasarį pradėtos Rusijos invazijos.

Neatmeta, kad „Pekinas jėga atsiims Taivaną“

Esama ir ženklų, kad asmeniniai E. Musko požiūriai prieštarauja kitų D. Trumpo aplinkos žmonių pažiūroms, kurie nori, kad JAV griežčiau pasipriešintų didėjančiam Pekino kariniam agresyvumui, be kita ko, ir Taivano atžvilgiu.

Pastaraisiais metais E. Muskas kalbėjo apie tai, kad gerai supranta Pekino politiką ir neatmeta artėjančio konflikto dėl demokratinio Taivano, kurį komunistų partija laiko Kinijos dalimi.

„Netolimoje ateityje ateis laikas, kai Kinijos karinė galia tame regione gerokai viršys JAV karinę galią“, – teigė E. Muskas pernai Los Andžele vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „All-In Summit“. 

„Ir jei Kinijos politiką vertintume pažodžiui, o tikriausiai taip ir turėtų būti, Taivanui prisijungti Kinija panaudos jėgą. Jie patys tą yra pasakę – jei nebus diplomatinio sprendimo, bus sprendžiama jėga“, – pridūrė jis.

Pasak buvusio „Teslos“ vadovo, E. Muskas stengiasi mažinti įtampą tarp šalių ir jos dar labiau nekurstyti, tačiau tuo pat metu turi apsaugoti ir savo verslą. 

Pašnekovas teigia, kad „Tesla“ labiau nerimauja dėl Taivano nei dėl tarifų, ir priduria, kad E. Muskas stengiasi sušvelninti embargo Kinijai poveikį, pertvarkydamas bendrovės tiekimo grandinę, pamažu atsisakydamas Taivano joje: „Taip yra nuo tada, kai Elonui tapo aišku, kad Taivanas Kinijai yra tas pats, kas Ukraina Rusijai, ir nėra nieko, ką galima padaryti, kad pakeistum tą požiūrį. Galbūt tai ciniška, bet tokia yra geopolitinė realybė.“

E. Muskui priklausanti socialinė platforma „X“ kelia papildomų klausimų dėl milijardieriaus bendravimo su Kinija ir nenuoseklumo žodžio laisvės klausimu. 

Yaqiu Wang iš „Freedom House“ teigia, jog E. Musko teiginys, kad jis yra „absoliučios žodžio laisvės gynėjas“, išsakytas 2022-aisiais, kai įsigijo socialinės platformą „Twitter“, kurią vėliau pavadino „X“, pasirodė besąs „visiška apgaulė“, nes milijardierius „pritarė Kinijos cenzūrai ir išpuoliams prieš kritikus“.

Ekspertė priduria, kad nepaisant „visų problemų“, susijusių su „X“, šia Pekino oficialiai ribojama platforma vis dar naudojasi Kinijoje esantys žmonės, norintys apeiti drakonišką valstybės cenzūrą ir interneto kontrolę.

„Tik neaišku, ar Kinijos vyriausybė pareikalavo perduoti jai „X“ vartotojų, išreiškiančių kritišką požiūrį į komunistų partiją, paskyrų informaciją ir ar „X“ ją perdavė. Bet tai tikrai turėtų kelti susirūpinimą, turint galvoje E. Musko draugiškumą Pekinui, jo principingumo trūkumą žodžio laisvės ir privatumo teisių srityse, polinkį į autoritarinį valdymą“, – sako Yaqiu Wang.

Įtampa gali ir sumažėti 

Po ilgus metus trukusių įtemptų ryšių su Vašingtonu, perspektyva Kinijai turėti tokį sąjungininką kaip E. Muskas, kuris turės įtakos būsimai Baltųjų rūmų politikai, yra neabejotinai teigiama. 

Henry’s Huiyao Wangas, buvęs aukštas kinų vyriausybės pareigūnas bei Pekine įsikūrusio Kinijos ir globalizacijos centro prezidentas, sako, kad nors Pekinas „rengiasi blogiausiam“, išlieka viltis, kad D. Trumpas, remiamas tokių amerikiečių milijardierių kaip E. Muskas, gali būti „pragmatiškesnis“, o įtampa JAV ir Kinijos santykiuose gali būti sumažinta.

Bet E. Muskui dėl savo „kiniškų ryšių“ gali tekti patirti spaudimą iš kitų Vašingtono kampelių. Antai M. Rubio rugpjūtį pasirašė laišką, kuriame teigiama, kad CATL, pagrindinis „Teslos“ akumuliatorių tiekėjas Kinijoje, palaiko „glaudžius ryšius“ su kinų komunistų partija bei Liaudies armija ir aktyviai dalyvauja stiprinant Pekino karines ambicijas. Šiuos kaltinimus CATL paneigė.

Galiausiai, kaip sako Andrew Gilholmas, konsultacinės bendrovės „Control Risks“ Kinijos analizės vadovas, kalbant apie įtaką D. Trumpui Kinijos klausimu, dėl prezidento „klausos ypatumų“ gali kilti „požiūrių sumaištis“.

Viena vertus, vis tiek liks tradiciniai Volstrito titanai ir technologijų lyderiai, kurie laikomi draugiškais Pekinui, taigi „nenorinčiais konfliktų su Kinija“. Kita vertus, yra vanagų, tokių kaip M. Rubio, kurie „ideologiškai nusiteikę prieš Kiniją ir nori sumušti Pekiną visais frontais“. 

Ir dar yra E. Muskas. 

„Jis yra tikras nežinomasis šioje dėlionėje, nes jo interesai yra prieštaringi“, – konstatuoja A. Gilholmas.

• Publikacijos autoriai: Edwardas White'as Šanchajuje, Chengas Lengas Honkonge, Kana Inagaki Londone, Stephenas Morrisas San Franciske. Straipsnis papildytas Ding Wenjie ir Joe Leahy informacija iš Pekino.